Balandžio 12 d. Taline bendrame susitikime Estijos Respublikos Parlamento Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kalvi Kova, Latvijos Respublikos Seimo Ekonomikos, žemÄ—s Å«kio, aplinkos ir regioninÄ—s politikos komiteto pirmininkas ViaÄ?eslavs Dombrovskis ir Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pasiraÅ¡Ä— bendrÄ… deklaracijÄ… dÄ—l Europos SÄ…jungos bendros žemÄ—s Å«kio politikos įgyvendinimo po 2013 m.

Deklaracijoje remiama BŽŪP reforma, kad bÅ«tų greiÄ?iau pasiekti ES žemÄ—s Å«kio ir regioninÄ—s plÄ—tros srityse užsibrėžti tikslai, susijÄ™ su maisto produktų gamyba, tiekimu, maisto sauga, tvariu gamtos iÅ¡teklių valdymu, kovos su klimato kaita priemonÄ—mis ir subalansuotu teritoriniu vystymu. Remiami ir Europos Komisijos veiksmai tiesioginių iÅ¡mokų valstybÄ—ms narÄ—ms skirstymo suderinimo link, taÄ?iau iÅ¡reikÅ¡tas susirÅ«pinimas dÄ—l Å¡io proceso grafiko. Estija, Latvija ir Lietuva nesutinka su iÅ¡mokų suvienodinimo greiÄ?iu, dÄ—l kurio Å¡ių Å¡alių Å«kininkai keletÄ… metų po 2013 m. atsidurtų nepalankesnÄ—je padÄ—tyje nei žemÄ—s Å«kio gamintojai kitose valstybÄ—se narÄ—se.

Kaip pakomentavo E.Pupinis, - ,,Dokumente pažymima, kad žemÄ—s Å«kio gamybos kaina ir gamybos sÄ…naudų kainos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje beveik atitinka ES vidurkį, o nuo Baltijos Å¡alių įstojimo į ES 2004 m. tiesioginÄ—s iÅ¡mokos, pagrįstos istoriÅ¡kai susiklosÄ?iusiais referenciniais iÅ¡mokų dydžiais, buvo žemiausios ES. TodÄ—l, siekiant vienodesnių konkurencijos sÄ…lygų visoms Europos SÄ…jungos Å¡alims, bÅ«tinas kur kas spartesnis ir paramos visų ES Å¡alių Å«kininkams suvienodinimas.“

Estija, Latvija ir Lietuva kvieÄ?ia vykdyti BŽŪP reformÄ…, kuri garantuotų vienodas visų ES valstybių narių žemÄ—s Å«kio gamintojų konkurencijos sÄ…lygas, sąžiningÄ… solidarumo principo traktavimÄ… ir taikymÄ…. Taip pat greiÄ?iau nei numatyta Europos Komisijos siÅ«lomame grafike sulyginti tiesioginių mokÄ—jimų dydį. Deklaracija ES institucijas ragina užtikrinti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. Baltijos Å¡alyse be pereinamojo laikotarpio bÅ«tų taikomi nauji tiesioginių iÅ¡mokų skaiÄ?iavimo principai. Taip pat kvieÄ?iama atsižvelgti į blogÄ… Baltijos valstybių žemÄ—s Å«kio infrastruktÅ«ros bÅ«klÄ™, didelį investicijų poreikį ir nemažinti finansavimo ypaÄ? toms valstybÄ—ms narÄ—ms, kuriose tiesioginių iÅ¡mokų dydis žymiai mažesnis už ES vidurkį.