Pavadinimas: E. Pupinis. Ūkininkus išgelbėti gali patys ūkininkai
Kategorija: Archyvas
Data: Aug 28, 2012
http://www.pupinis.lt/straipsnis-129.html
E. Pupinis. Ūkininkus išgelbėti gali patys ūkininkai
Po rugpjÅ«Ä?io 23 d., treÄ?iadienį, vykusio grÅ«dų eksportuotojų, vežėjų ir Å«kininkams atstovaujanÄ?ių asociacijų vadovų susitikimo VyriausybÄ—je, kur buvo svarstytos su grÅ«dų eksportu susijusios problemos, turÄ—tų baigtis kaltų ieÅ¡kojimo laikmetis. Situacija sudÄ—tinga, tad suinteresuotoms pusÄ—ms bÅ«tina pereiti prie geranoriÅ¡kos sprendimų paieÅ¡kos. Remiantis pagrįstais skaiÄ?iais, o ne emocijomis, nÄ—ra sunku suskaiÄ?iuoti ir atsakyti į klausimÄ…, ar grÅ«dų problemÄ… galima iÅ¡sprÄ™sti visu pajÄ—gumu iÅ¡naudojant Å¡iuo metu turimus grÅ«dų transportavimo iki KlaipÄ—dos uosto ir eksporto pajÄ—gumus. NepamirÅ¡kime, kad dabar Å«kininkams nÄ—ra itin svarbu, kas kaltesnis sprendžiant logistikos problemas. Nepaisant to, kaip idealiai jos bÅ«tų sprendžiamos, geriausiu atveju grÅ«dai geležinkelio vagonais tegalÄ—tų patekti į KlaipÄ—dos uostÄ…, nes iÅ¡ jų galÄ—tų bÅ«ti iÅ¡kraunami tik tada, jei uosto krovos kompanijų sandÄ—liuose atsirastų vietos ar bÅ«tų pakrauti į laivus. Â
NeturÄ—tume apgaudinÄ—ti savÄ™s ir vieni kitų - problemai aktualÅ«s skaiÄ?iai, pakartoti ir minÄ—tame susitikime, jau seniai žinomi ir puikiai atskleidžia dabartinÄ™ situacijÄ…. Lietuvoje esanÄ?ių elevatorių, kuriuose galima saugoti grÅ«dus, pajÄ—gumai yra apie 1,2 mln. tonų. Maksimalus grÅ«dų kiekis, kurį galime sandÄ—liuoti KlaipÄ—dos uoste prieÅ¡ juos pakraunant į laivus, yra 350 tÅ«kst. tonų, be to, į turimus 1400 vagonų galima pakrauti dar apie 80 tÅ«kst. tonų grudų. Matematika paprasta - viskÄ… sudÄ—jus gauname apie 1,7 mln. tonų. Neskaitant Å«kininkų tÅ«rimų grÅ«dų sandÄ—liavimo galimybių, tai yra viskas, kÄ… galime sandÄ—liuoti. Taip pat reikÄ—tų atkreipti dÄ—mesį į tai, jog artimiausiu metu per KlaipÄ—dos uostÄ… geriausiu atveju bÅ«tų galima eksportuoti apie 100 tÅ«kst. tonų grÅ«dų kas savaitÄ™, kai tuo tarpu planuojamas Å¡ių metų derlius - apie 4,5 mln. tonų. IÅ¡ to matome, kad, net įvertinus tai, jog per 2-3 savaites per KlaipÄ—dos ir Latvijos uostus gali bÅ«ti eksportuota 300 tÅ«kst. tonų grÅ«dų, skubiam grÅ«dų derliaus sandÄ—liavimui (iÅ¡naudojant Å«kininkų turimus sandÄ—liavimo resursus, nes kitų paprasÄ?iausiai nÄ—ra) reikÄ—tų rasti vietos mažiausiai 2,5 mln. tonoms.
Taigi tikėtis stebuklo, kad per Klaipėdos uostą kažkokiu mistiniu būdu būtų skubiai išgabentos eksportui numatytos 2,5 mln. tonos grūdų, būtų naivu. Todėl, atsakydamas į klausimą, kas gali išgelbėti rekordinį ūkininkų derlių, atsakysiu paprastai - derlių gali išgelbėti tik patys ūkininkai. Be abejo, tai sakydamas, nenoriu sumenkinti atsakomybės dėl dabartinių logistikos ir grūdų transportavimo problemų į Klaipėdos uostą - AB „Lietuvos geležinkeliai" kartu su grūdų eksportuotojais privalo jas kuo skubiau išspręsti.
Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje yra sandėlių, kuriuose galima sutalpinti apie 5 mln. tonų grūdų. Vadinasi, patys ūkininkai gali saugoti virš 3 mln. tonų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad problemos neturėtų būti, jei ne du „jeigu": būtent - jeigu grūdai būtų sausi ir jeigu sandėliavimo galimybės būtų pasiskirstytos tolygiai. Deja, dėl nepalankių oro sąlygų, nukultų grūdų drėgnumas šiais metais siekia 20 ir daugiau procentų, kai tuo tarpu saugoti į elevatorius ir sandėlius gali patekti grūdai išdžiovinti iki 14 procentų.
Per pastaruosius kelerius metus nemažai Å«kininkų investavo į grÅ«dų džiovyklų ir saugyklų statybÄ…, Å¡tai, per paskutinius trejus metus joms statyti panaudota virÅ¡ 100 mln. litų iÅ¡ Europos SÄ…jungos fondų. Jais daugiausiai pasinaudojo stambesnieji pajÄ—gesni Å«kininkai, iÅ¡ kurių nemaža dalis taip pat yra sudarÄ™ iÅ¡ankstines grÅ«dų pardavimo sutartis su grÅ«dų eksportuotojais ar didžiaisiais elevatoriais, nors dalis jų patys turi pakankamus saugojimo pajÄ—gumus. Å itai žinant, iÅ¡ryÅ¡kÄ—ja pagrindinis Å¡iandienos rÅ«pestis - kaip pagelbÄ—ti smulkiesiems, džiovyklų ir saugyklų neturintiems Å«kininkams, kurių situacija sudÄ—tingiausia.  Kad priartÄ—tume prie Å¡ios problemos sprendimo, nuoÅ¡alyje negali likti ŽemÄ—s Å«kio rÅ«mai, turintys savo atstovų savivaldybÄ—se, kitos Å«kininkus vienijanÄ?ios asociacijos bei ŽemÄ—s Å«kių skyriai savivaldybÄ—se. Siekiant maksimaliai iÅ¡gelbÄ—ti visų Å«kininkų derlių, reikia šį pakelti į regioninį, rajoninį lygį, optimaliai iÅ¡naudojant Å«kininkų turimus resursus ir ypatingÄ… dÄ—mesį skiriant smulkiesiems džiovyklų ir grÅ«dų saugyklų neturintiems Å«kininkams. Pavyzdžiui - ieÅ¡koti galimybių, kad, prasidÄ—jus grÅ«dų eksportui, į džiovyklas prie didžiųjų elevatorių ir į saugyklose atsilaisvinanÄ?iÄ… vietÄ… pirmiausiai bÅ«tų nukreipiami Å«kininkų, neturinÄ?ių nuosavų džiovyklų ir saugyklų, grÅ«dai.
Å ie metai turÄ—tų bÅ«ti dar viena pamoka Å«kininkams ir visiems besirÅ«pinantiems žemÄ—s Å«kio sektoriumi. Neverta tikÄ—tis, kad, susiklosÄ?ius sudÄ—tingai situacijai, kažkoks kitas sektorius iÅ¡sprÄ™stų jų problemas: juk niekada eksportuotojai, sudarydami kontraktus laivams, nerizikuos prisiimdami bent dalį rizikos ir paankstindami laivų užsakymÄ… ar užsakydami didesnÄ—s talpos laivus. Å ie metai dar kartÄ… parodÄ—, kad ne tik didieji Å«kininkai, bet ir mažieji, kooperuodamiesi turi ieÅ¡koti galimybių investuoti į priemones, leisianÄ?ias tapti kur kas labiau savarankiÅ¡kais, t. y. valdyti procesus, o ne tapti aplinkybių įkaitais.
Edmundas Pupinis yra Seimo TÄ—vynÄ—s sÄ…jungos-Lietuvos krikÅ¡Ä?ionių demokratų frakcijos narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
Straipsnis publikuotas laikraštyje "Ūkininko patarėjas" ir portale www.delfi.lt
Â