Pastaruoju metu naujosios Vyriausybės vadovo yra deklaruojama, kad bus kreipiama daugiau dėmesio profesiniam mokymui. Praėjusiais metais norą mokytis profesinėse mokyklose pareiškė per 800 aukštąsias mokyklas baigusių absolventų. Pasirodo, kai kurios aukštosios mokyklos iš savo klausytojų sugeba paimti pinigus, įteikti diplomus, taÄ?iau nesugeba suteikti nei darbui reikalingų žinių, nei įgūdžių, todėl ir eina tokie diplomuoti ,,specialistai" į darbo biržas, o, geriausiu atveju, į profesines mokyklas. Todėl ir kyla klausimas, ar tikrai teisingai elgiamasi, kai net ir nepažangūs moksleiviai yra skatinami stoti į aukštąsias mokyklas. Ar ne geriau jiems patiems ir kur kas pigiau mūsų valstybei būtų, jei kai kurie mokyklų absolventai ar dešimtas klases baigę moksleiviai pirmiausiai įsigytų darbininko profesiją, o vėliau, jeigu matytų, kad yra poreikis tęsti studijas, stotų į kolegijas ir universitetus. Atsižvelgdama į išsakytas nuostatas, siekdama glaudesnio bendradarbiavimo tarp ugdymu besirūpinanÄ?ių Utenos švietimo įstaigų ir institucijų, mūsų frakcija siūlė į Utenos rajono savivaldybės švietimo tarybą įtraukti ir Utenos regioninio profesinio mokymo centro atstovus. Nors ir labai keista, taÄ?iau nei mūsų pasiūlymas, nei tarybos nario Roberto Miliausko pasiūlymas į minėtą tarybą įtraukti darbdavių atstovų, nei galiausiai ir paÄ?ios vyriausybės paraginimai atkreipti dėmesį į profesinį rengimą Utenoje nebuvo išgirsti. Tenka vien apgailestauti ir manyti, kad tai tik paprasÄ?iausias kvailas užsispyrimas balsuoti prieš viską, ką pasiūlo opozicinė frakcija. TaÄ?iau, jeigu manoma, kad ateityje gamyklose ir statybų aikštelėse privalės dirbti tik kolegijas ir universitetus baigę teisininkai ir vadybininkai, tai jau tikra mūsų rajono švietimo vadovų bėda.
Svarstant klausimą ,,Dėl Utenos rajono savivaldybės 2013 metų socialinių paslaugų plano patvirtinimo" frakcija atkreipė dėmesį į tai, kad Utenos savivaldybėje, skirtingai negu kitose kaimyninėse savivaldybėse, per pastaruosius ketverius metus daugiau nei 20 procentų padaugėjo socialinės rizikos šeimų. Manau, kad į tokį reiškinį reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį, nes mažėjant gyventojų, o per pastarąjį dešimtmetį Utenos rajonas neteko beveik 10 tūkstanÄ?ių gyventojų, turėtų mažėti ir socialinės rizikos šeimų. Dar keisÄ?iau atrodo šis faktas, kuomet tarybos posėdyje teko išgirsti paaiškinimą, kad į Uteną važiuoja socialinės rizikos šeimos iš gretimų rajonų, neva Ä?ia geresnis socialinis aprūpinimas. Jeigu tai tikras faktas, tai manau, kad tai taip pat savivaldybės neveiklumo rodiklis. Jau nemaža dalis savivaldybių, siekdama sumažinti išmokoms skiriamų lėšų poreikį, niekur nedirbantiems ir pašalpas siekiantiems gauti asmenims taiko laikino įdarbinimo programas. Nemanau, kad Utena turėtų tapti iš tinginystės ir apsileidimo gaunanÄ?ių pašalpas ir dėl to į Uteną persikelianÄ?ių pašalpų gavėjų ,,rojumi", nes tas pašalpas moka ne kas kitas, o dirbantys žmonės.
Savivaldybės tarybos posėdyje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikšÄ?ionių demokratų frakcijos nariai išsakė nemažai pastabų ir pasiūlymų ir kitais, komentare nepaminėtais, darbotvarkės klausimais. Tikiuosi, kad ateityje politikavimu pagrįstos ambicijos balsuoti prieš viską, ką siūlo opozicinės frakcijos, mažės.
Edmundas Pupinis
Utenos rajono tarybos narys
TS-LKD Utenos skyriaus pirmininkas