Pavadinimas: Neatsisakau savo žodžių
Kategorija: Archyvas
Data: Apr 25, 2009
http://www.pupinis.lt/straipsnis-16.html

Neatsisakau savo žodžių

Neatsisakau ir nenoriu nurašyti nei vieno žodžio, kaip savo straipsnyje Apie prarastą konservatoriaus atmintį ir nemeilę socialdemokratams man siūlo Seimo narė, socialdemokratė M. Petrauskienė. Tiesiog neturiu ko atsisakyti, nes sakiau tiesą, kurią galiu pakartoti: 1) M. Petrauskienė, nuolat abejojanti, ar verta didinti atlyginimus biudžetininkams, ar verta grąžinti neišmokėtas pensijų dalis pensininkams, po svarstymo Seime balsavo už rentas Seimo nariams, ir tą galiu lengvai įrodyti, nes balsavimo rezultatai yra Seimo internetiniame puslapyje, ir tuo gali įsitikinti kiekvienas, kuris gali naudotis internetu; 2) svarstant Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dalies išmokėjimo, tiksliau, neišmokėtų pensijų dalies 1995-2002 metais grąžinimo pensininkams klausimą, M. Petrauskienė po svarstymo nebalsavo už tai, kad nusavintos ir neišmokėtos pensijos būtų grąžinamos tuo metu dirbusiems nuskriaustiems pensininkams.

Tie duomenys taip pat yra internete. Be to, turÄ—Ä?iau priminti, kad 1995 metais tÄ… įstatymÄ… priÄ—mÄ— patys socialdemokratai, todÄ—l jie pirmieji ir turÄ—jo rodyti iniciatyvÄ…, taip bent dalinai atitaisydami skriaudÄ…, kuriÄ… buvo padarÄ™; 3) taip pat negaliu ir nenoriu kam nors nuraÅ¡yti žodžių, kuriuos iÅ¡ mano straipsnio savo straipsnyje pacitavo p. M. PetrauskienÄ—: ,,Ko gero, po A. Brazausko pasitraukimo G. Kirkilui nesinori, bet reikÄ—s atsakyti už buvusių rÄ—mÄ—jų ir globÄ—jų dosnumÄ… bei socialdemokratų lojalumÄ… pasinaudojant tuo dosnumu.“ Beje, tame paÄ?iame straipsnyje aÅ¡ ir stengiausi paaiÅ¡kinti, kodÄ—l taip manau, todÄ—l gerb. M. Petrauskienei dar kartÄ… galiu pakartoti: ne E. Pupinis, o praeityje mylimas ir Algirdo Mykolo Brazausko globojamas bendražygis V. Uspaskich savo interviu televizijai, be kitų asmenų, kurie, anot V. Uspaskicho, mito iÅ¡ jo dosnios rankos, paminÄ—jo ir socialdemokratų patrono A. M. Brazausko pavardÄ™, o jo pavaduotoja partijoje buvo p. M. PetrauskienÄ—. TodÄ—l dÄ—l tiesos ir netiesos pirmiausiai turÄ—tumÄ—te iÅ¡siaiÅ¡kinti su buvusiu bendražygiu ir bendros socialdemokratų bei Darbo partijos vyriausybÄ—s sudarymo strategu V. Uspaskichu. Suprantu, kad ne G. Kirkilas buvo premjeru, ir, ko gero, ne jis siÅ«lÄ— V. Uspaskichui užimti Ã…Å–kio ministro postÄ…, o A. M. Brazauskas, taÄ?iau atsakomybÄ—s dalis tenka ir M. Petrauskienei, ir G. Kirkilui, nes jie priklausÄ— valdanÄ?iajai partijai ir buvo vieni iÅ¡ vadovų partijos, kurios iniciatyva Ã…Å–kio ministru ir ES pinigų skirstytoju tapo V. Uspaskich. Savaime suprantama, labiausiai tikÄ—tina, kad atsakomybÄ— bus politinÄ—.
Dabar norÄ—Ä?iau pareikÅ¡ti savo nuomonÄ™ apie buvusiÄ… konservatorių paramÄ… socdemams, jÄ… autorÄ— savo straipsnyje įvardijo kaip tvirtÄ…. Tuo metu, griuvus A. M. Brazausko ir V. Uspaskicho sukonstruotai vyriausybei, laikinai, kol susiformuos mažumos vyriausybÄ—, parama pagal sutartį buvo suteikta tikrai ne iÅ¡ meilÄ—s socialdemokratams. PaprasÄ?iausiai tai buvo daroma dÄ—l atsakomybÄ—s už valstybÄ™. Tuo metu buvo sprendžiama, ar leisti A. M. Brazausko ir V. Uspaskicho vyriausybei ir toliau demoralizuoti valstybÄ™, ar geriau Seimui iÅ¡sivaikÅ¡Ä?ioti, tai, beje, ir siÅ«lÄ— TÄ—vynÄ—s sÄ…jungos frakcija, bet, kaip parodÄ— ateitis, tokiam sprendimui įgyvendinti reikiamo balsų skaiÄ?iaus surinkti nebuvo jokių Å¡ansų. Beje, tÄ… Å¡iek tiek vÄ—liau, taÄ?iau nesÄ—kmingai bandÄ— siÅ«lyti ir patys socialdemokratai. TodÄ—l TÄ—vynÄ—s sÄ…jungai po ilgų svarstymų teko rinktis prastÄ…, bet, manau, tuo metu priimtiniausiÄ… sprendimÄ… – pasiraÅ¡yti susitarimÄ… su socialdemokratais ir leisti gyvuoti mažumos vyriausybei. TaÄ?iau šį rudenį, kai pamatÄ—me, kad socialdemokratai praktiÅ¡kai nevykdo pasiraÅ¡yto susitarimo, kuriame buvo įsipareigojimai įgyvendinti priemones kovai su korupcija, skirti tinkamÄ… dÄ—mesį Å¡vietimo sistemai, sveikatos apsaugai ir t.t., susitarimo pratÄ™sti tiesiog negalÄ—jome. Korupcija nemažėja, pedagogai liko apgauti, o TÄ—vynÄ—s sÄ…jungos per kraujÄ… atkovotas milijardas litų sveikatos sistemoje „iÅ¡tirpo“ nereformuotoje sveikatos apsaugos sistemoje, nedavÄ™s laukiamų rezultatų. Ar pagerÄ—jo sveikatos sistemos žmonÄ—ms teikiamos paslaugos? Ar pajuto sveikatos sistemos darbuotojai ryÅ¡kų atlyginimų padidÄ—jimÄ…? Tenka abejoti. Ar galÄ—jome toliau remti tokiÄ… vyriausybÄ™, kuri apgaudinÄ—ja mokytojus? TodÄ—l šį rudenį ir nutraukÄ—me sutartį su socialdemokratais, nes remti vyriausybÄ™, kuri nesilaiko duotų pažadų, neliko prasmÄ—s.
NorÄ—Ä?iau ir aÅ¡ pacituoti mintį apie socialdemokratų valdomÄ… savivaldybÄ™ iÅ¡ paskutinio M. PetrauskienÄ—s straipsnio: ,,Gal per ambicijas jums (Ä?ia man) ir norisi užsimerkti ir nematyti, kaip iÅ¡gražėjo Utena, valdant socialdemokratams, ir pamirÅ¡ti (vÄ—l) savuosius savivaldybei vadovavimo metus, bet faktai visada iÅ¡kalbesni ir už paÄ?ius gražiausius cituojamus žodžius.“ Pirmiausiai, p. Petrauskiene, Utenos savivaldybÄ—s valdanÄ?ioje koalicijoje socialdemokratai yra tik 6, o tai mažiau negu pusÄ— reikalingo skaiÄ?iaus daugumai suformuoti. Å iuo metu savivaldybÄ—je yra 25 tarybos nariai. TodÄ—l bent savo koalicijos partnerius reikÄ—tų gerbti ir neprisiimti visų nuopelnų socialdemokratams. Antra, TÄ—vynÄ—s sÄ…junga ar jos sÄ…raÅ¡ui atstovaujantys bendraminÄ?iai turi pakankamai didelį pasitikÄ—jimÄ… tarp uteniÅ¡kių ir rajono taryboje turi 8 vietas. DeÅ¡iniosios partijos taip pat turi daugumÄ… Utenos rajono taryboje, taÄ?iau ar rinkiminiuose sÄ…raÅ¡uose joms atstovaujantys asmenys tikrai deÅ¡inieji, turÄ—tų atsakyti paÄ?ios partijos. TaÄ?iau manau, jeigu ir paÄ?ios partijos neapsisprÄ™s, tÄ… ginÄ?Ä… po tam tikro laiko turbÅ«t iÅ¡sprÄ™s rinkÄ—jai, galų gale supratÄ™, kas yra kas. Ir treÄ?ia, manau, tikrai niekas neabejoja socialdemokratų sugebÄ—jimu betonuoti ir kloti plyteles. TaÄ?iau maniau ir manysiu, kad tai yra vienas iÅ¡ prasÄ?iausių bÅ«dų iÅ¡leisti visų mÅ«sų pinigus. Pinigų savivaldybių biudžete kiekis labai jau mažai priklauso nuo paÄ?ių savivaldybių politikų veiklos. Kaip žinia, savivaldybių biudžetÄ… didžiÄ…ja dalimi suneÅ¡a sÄ—kmingai dirbantys verslininkai ir įmonÄ—se dirbantys žmonÄ—s. Jiems, o ne savivaldybei pirmiausiai ir turime bÅ«ti dÄ—kingi. TaÄ?iau nÄ— kiek nesigailiu, kad tais sunkiaisiais valstybei metais, kuomet Lietuvos ekonomikÄ…, o kartu ir verslÄ… buvo paveikusi krizÄ— Rusijoje, teko vadovauti Utenos savivaldybei, o savivaldybÄ—s biudžetÄ… bei savivaldybÄ—s įmonÄ—se uždirbtas lÄ—Å¡as naudojome taip, kaip naudojome, nes, manau, elgÄ—mÄ—s teisingai. Pirmiausiai, net skolindamiesi lėšų, laiku mokÄ—jome atlyginimus mokytojams. Puikiausiai supratau ir suprantu, kad pagrindiniai žmogaus poreikiai yra kur kas svarbesni už prieÅ¡rinkiminius triukus su plytelių klojimais. GalbÅ«t todÄ—l net sudÄ—tingiausiais Lietuvai metais Utenoje nestreikavo mokytojai. Gerai supratau, kad tik ekonominiai sprendimai gali užtikrinti lengvesnį gyvenimÄ… ateityje. TodÄ—l nesivaikiau populiarumo, o prioritetai buvo Å¡ilumos Å«kio pertvarkymas, mokyklų renovacija, komunalinio Å«kio tvarkymas, nors proto ribose neužmirÅ¡davome ir Å¡aligatvių, kuriuos daugiausiai klojome iÅ¡ valstybÄ—s o ne savivaldybÄ—s biudžeto lėšų. Laiku pertvarkytas Å¡ilumos Å«kis, į kurio pertvarkymÄ… sunkiausiais Lietuvos ekonomikai, o kartu ir savivaldybei metais buvo investuota beveik 5 mln. Lt, leido stabilizuoti Å¡ilumos kainas, kurios ir Å¡iuo metu yra vienos žemiausių Lietuvoje. Investicijos į renovuotas mokyklas, taip pat, manau, jau atsipirko tiek finansiÅ¡kai, tiek komforto mokymo ir mokymosi požiÅ«riu. Tie sprendimai sutaupÄ— ir sutaupo ne vienÄ… tÅ«kstantį litų tiek paÄ?iai savivaldybei, tiek Utenos gyventojams. TodÄ—l nesakau, kad nereikia tvarkyti, gražinti aplinkos, taÄ?iau tai neturi tapti vieninteliu prioritetu. Manau, SaulÄ—s gimnazijos renovacija Utenoje, užsitÄ™susi 4 metus, pradeda juokinti jau ne tik SaulÄ—s gimnazijos bendruomenÄ™. Savaime suprantama, kad ir tada, kai teko dirbti rajono meru, rajono tarybos valioje buvo galimybÄ— priimti kitokius sprendimus, tarkim, tuos pinigus, kuriuos skyrÄ—me Å¡ilumos Å«kiui tvarkyti mieste ir kaime, paskirti plytelÄ—ms kloti. Ko gero, prieÅ¡ rinkimus mes bÅ«tume įgijÄ™ tikrai didesnį populiarumÄ…. O kas toliau? Baigdamas mero darbÄ…, savivaldybÄ™ palikau be skolų, tuo tarpu jau dabar Utenos savivaldybÄ— prisiÄ—musi skolų už 6 mln. Lt. SuprasÄ?iau ir pateisinÄ?iau, jei pinigai bÅ«tų investuoti į atsiperkanÄ?ius projektus, tokius kaip pastatų renovacija ar verslo investicijas skatinantys projektai. Deja, didžioji lėšų dalis buvo investuojama ne į mokyklas, pastatų renovacijÄ…, gydymo įstaigas, o prieÅ¡ rinkimus į Å¡aligatvių plyteles.
TodÄ—l baigdamas straipsnį, norÄ—Ä?iau padÄ—koti savo kolegei Seime už tikrai naudingÄ… bendravimÄ… diskutuojant gana svarbiomis temomis. Manau, mÅ«sų skirtingas matymas, spendžiant valstybÄ—s ir savivaldos lygmens problemas, ir galimybÄ— vieÅ¡ai apie tai diskutuoti taip pat yra tam tikras privalumas, kurį mums suteikÄ— Lietuvos žmonių pasirinkimas bÅ«ti demokratine valstybe. Kuo tokia diskusija man bÅ«tų pasibaigus kokiais 1987 metais, sunkoka prognozuoti. O dabar viskas paprasÄ?iau, nes politikų darbus vertina ne neklystanÄ?ios partijos sekretoriai ir instruktoriai, o rinkÄ—jai.