Praeitame tarybos posėdyje savivaldybės socialinės rūpybos skyrius pateikė nerimą keliančią informaciją, kad 2012 metais Utenos rajono kaimuose sumažėjo 750 gyventojų, o Utena per 2012 metus neteko 2750 gyventojų.
Turint omenyje, kad savivaldybės biudžeto pagrindines pajamas sudaro nuo gyventojų atlyginimų atskaitomi gyventojų pajamų mokesčiai, manau, kad artėja nelengvi laikai ne tik valstybės tarnautojams, bet ir iš savivaldybės biudžeto finansuojamoms įstaigoms. Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja A.Vedrickienė, pristatydama klausimą dėl Utenos rajono savivaldybės 2013 m. biudžeto pakeitimo ir atsakinėdama į klausimą dėl finansinės situacijos savivaldybėje, taip pat netryško optimizmu. Ypatingai neramina dar ir tai, kad savivaldybė naują ES finansinį laikotarpį pasitinka ne tik ,,tuščiomis kišenėmis", bet ir beveik išnaudojusi skolinimosi galimybes. Dėl šios priežasties problemų turės ir vietos verslas, ypač statybų sektorius, kuris didelę dalį finansavimo užsitikrindavo vykdydamas iš ES fondų finansuojamus ir savivaldybės koofinansuojamus projektus. Man tiesiog keista, kad savivaldybės vadovai nesupranta padėties rimtumo ir neįjungia ,,stabdžio" ne pirmos būtinybės išlaidoms, pavyzdžiui, dešimtis tūkstančių litų kainuojančioms kelionėms į Kiniją ar net 50 tūkstančių litų kainuojančio 8 minučių trukmės filmo apie Uteną kūrimui. Kitos savivaldybės elgiasi kur kas atsakingiau. Daugelis paklaustų, kuo ypatinga ši situacija, nes ir iš kitų rajonų išvažiuoja žmonės. Taip, tenka sutikti, kad žmonės iš Lietuvos vis dar emigruoja, tačiau žmonių rajonuose mažėjimas, taip pat ir Utenoje, daugiau vyko mažėjant žmonių kaimuose. Utenoje taip pat kasmet kaimų ir seniūnijų centrų sąskaita mažėdavo apie 1000 gyventojų, tačiau, anot statistikos, Utenos mieste ilgą laiką stabiliai gyvendavo apie 32 tūkstančius gyventojų ir tik paskutiniais metais pastebėta ryškus mažėjimas. 2010 metais Utenos mieste dar gyveno 31 tūkst. 943 gyventojai, 2011m. - 31 tūkst. 139, o 2012m. jau tik 28 tūkst. 391. Per paskutinius statistinius metus Utenos mieste sumažėjo daugiau negu 2,7 tūkstančio gyventojų, o rajone per 3,5 tūkstančio. Tai jau rimtas signalas ,,laimingų žmonių", kaip kad esame įvardinti vienoje iš savivaldybės savigyros programų, miestui. Ko gero, „laimingi" žmonės nepasitenkina vien skambiu miesto įvardinimu, atnaujintais šaligatviais ar milijonus kainuojančiais fontanais. Jie išvyksta į didmiesčius ieškoti aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančio darbo, kur moka didesnius atlygius. Gaila, bet nemažai jaunimo vis dar vyksta ir į užsienius, kur ir neaukštos kvalifikacijos reikalaujančiose darbo vietose mokami didesni atlyginimai.
Beje, kitos, net ir kaimynystėje esančios, savivaldybės, labiau tausodamos skolinimosi limitus, jų pasilikdamos dar ir ateičiai, ne tik racionaliau išleidžia biudžeto pinigus, tačiau kur kas aktyviau dirba ir investicijų paieškos srityje. Vis išgirstame apie dideles ar mažesnes verslo investicijas į naujas verslo šakas gretimuose rajonuose, pavyzdžiui, praeityje ne taip pramonės srityje išvystytoje Ukmergėje viena didžiausių Latvijos medienos perdirbimo bendrovių "Latvijas Finieris" investavo net 70 mln. Lt. UAB "Ukmergės pramonės parkas" 2000 kvadratinių metrų patalpose įsisteigė Norvegijos kapitalo uždarąją akcinę bendrovę "Stansefabrikken Automotive", gaminančią produkciją vienoms didžiausių Europoje automobilių įmonių „Audi", "BMW", "Renault", "Volkswagen", "Volvo", "Scania" ir kitoms automobilius gaminančioms įmonėms. Per 100 darbo vietų Ukmergėje sukūrė ir Švedų kapitalo pasaulinė ventiliacinių sistemų gamybos grupė „Systemair". Neseniai Ignalinos rajone pradėjo veikti didžiausia Baltijos ir Skandinavijos šalyse medžio anglies gamykla. Anykščiuose privataus verslo statomas prabangus SPA centras ir t.t.
Nors Uteną aplenkiančios investicijos ir nėra skaičiuojamos šintais milijonų litų, tačiau darbo vietų kūrimo požiūriu tokios investicijos yra pačios efektyviausios, nes jos nėra labai didelės, o nesėkmės ir bankroto atveju nesukuria didelių problemų. Todėl, manau, nepanaudodama buvusio pramonės miesto potencialo ir nesudarydama galimybių ateiti naujoms investicijoms, nesukurdama aukštesnių technologijų darbo vietų pasiūlos, Utena ilgainiui gali tapti žemos kvalifikacijos darbininkų reikalaujančių darbo vietų miestu. Paprastai tokie miestai pasmerkti tuštėti, nes mokslo siekiantis jaunimas ieško aukštesnių technologijų, didesnės pridėtinės vertės produktus gaminančių įmonių, sugebančių mokėti didesnius atlyginimus.
Edmundas Pupinis Utenos rajono tarybos narys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija