TS – LKD frakcijos Utenos rajono taryboje ataskaita

Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakciją Utenos rajono savivaldybės taryboje sudarė Rimantas Dijokas, Raimundas Kelevišius, Egidijus Puodžiukas, Kęstutis Udras. Atsistatydinus Raimundui Kelevišiui 2013 metų vasario mėnesio posėdyje prisiekė ir frakcijos nariu tapo Edmundas Pupinis. Frakcijos nariai ataskaitiniu laikotarpiu savo posėdžiuose nagrinėjo tarybos sprendimų projektus, aptarė kitus aktualius Utenos miesto ir rajono bendruomenei rūpimus klausimus.

2013 m. sausio mėnesio posėdyje frakcija išsakė savo pastebėjimus dėl biudžetinių įstaigų vadovų personalinių priedų ir atlyginimų nustatymo, dėl to, kad visiems darbuotojams 5 % mažinamas mokos fondas, o vadovams didinamas, be to, atlyginimų priedai niekaip nesusieti su įstaigos veiklos rezultatais. Vasario mėnesį svarstant klausimą „Dėl Utenos rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2013 metų priemonių patvirtinimo" TS-LKD frakcijos nariai kėlė klausimą dėl Utenos regioninio atliekų sąvartyno vietos tinkamumo. Frakcija prieš keletą metų siūlė rengti sąvartyną Visagine arba atokiau nuo Utenos miesto. Šiam sprendimui Utenos rajono tarybos dauguma nepritarė. Atliekos vežamos į Uteną iš visos apskrities savivaldybių, o paukščiai išnešioja užkratus po visą rajoną. Kylant vėjui lengvos į sąvartyną atvežamos atliekos (plastikiniai maišeliai) išnešiojamos po apylinkes. Utenos regiono atliekų centras buvo baudžiamas už netinkamai prižiūrimą sąvartyną, tačiau situacija nesikeičia. Frakcija nepritarė tokiai Utenos regiono atliekų centro veiklai ir siūlė uždengti atvežamas atliekas gruntu bei baidyti paukščius besimaitinančius sąvartyne. Svarstant 2013 m. savivaldybės biudžetą frakcija jam nepritarė, nes jis nesubalansuotas, kadangi vėl planuojama skolintis. Paskolos imamos tikslu atiduoti bankams priskaičiuotas palūkanas ir grąžinti ankstesniais metais paimtas. Tokia finansinė Utenos savivaldybės politika veda prie labai sunkios finansinės krizės. Kovo mėnesį vykusiame rajono tarybos posėdyje svarstant klausimą ,,Dėl Utenos rajono bendrojo ugdymo mokykloms klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus ir mokinių skaičiaus vidurkio klasėse 2013-2014 mokslo metais nustatymo", mūsų frakcija teikė siūlymą bent naujai komplektuojamose pirmose gimnazijos klasėse sumažinti moksleivių skaičių nors iki 27. Tokiu būdu būtų pagerėjusi ne tik mokymo ir mokymosi kokybė, bet padidėjęs gimnazijų klasių komplektų skaičius leistų lengviau suformuoti mokytojams darbo krūvius. Tačiau, nežiūrint to, kad kai kuriose ugdymo įstaigose komplektuojamos jungtinės klasės, o kai kuriose mokyklose, palyginus su praėjusiais mokslo metais, visai nekomplektuojamos 5-8 ar pradinės klasės arba mokyklos buvo uždarytos, rajono tarybos valdančioji dauguma nusprendė nepritarti mūsų siūlymui ir palikti sprendimą nepakeistą. Tai reiškia, kad nors ir mažėja rajone bendras moksleivių skaičius, tačiau gimnazijos klasėse mokysis po 30 moksleivių. TS-LKD frakcijos atstovo Švietimo, kultūros ir sporto reikalų komitete Edmundo Pupinio buvo keliamas klausimas, ar tikrai teisingai elgiamasi, kai net ir patenkinamais įvertinimais besimokantys ar stokojantys mokymosi motyvacijos moksleiviai vien dėl mokinio krepšelio yra skatinami tęsti buvimą bendrojo lavinimo mokykloje, o vėliau stoti į aukštąsias mokyklas. Ar ne geriau jiems patiems ir kur kas pigiau mūsų valstybei būtų, jei kai kurie mokyklų absolventai ar dešimtas klases baigę moksleiviai pirmiausiai įsigytų darbininko profesiją, o vėliau, jeigu matytų, kad yra poreikis tęsti studijas, stotų į kolegijas ir universitetus. Atsižvelgdama į išsakytas nuostatas, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo tarp ugdymu besirūpinančių Utenos švietimo įstaigų ir institucijų, mūsų frakcija siūlė į Utenos rajono savivaldybės švietimo tarybą įtraukti ir Utenos regioninio profesinio mokymo centro atstovus. Nors ir labai keista, tačiau nei mūsų pasiūlymas, nei tarybos nario Roberto Miliausko pasiūlymas į minėtą tarybą įtraukti darbdavių atstovų, nei galiausiai ir pačios LR Vyriausybės paraginimai atkreipti dėmesį į profesinį rengimą Utenoje nebuvo išgirsti. Taip pat ir Švietimo, kultūros ir sporto reikalų komitetas nepritarė siūlymui padaryti išvažiuojamąjį posėdį Utenos regioniniame profesinio mokymo centre, ir kartu su darbdaviais aptarti glaudesnio bendradarbiavimo tarp Utenos rajono savivaldybės, verslo atstovų ir profesinio mokymo centro galimybę siekiant spręsti profesinio orientavimo ir darbuotojų rengimo Utenos įmonėms problemas. Frakcija nepritarė mero ataskaitai už 2013 metus, nes meras „prisirašė" savivaldybės administracijos darbo rezultatus ir nuopelnus, ataskaitoje trūksta gilesnės rajono socialinės ekonominės analizės. Nepritarėme administracijos direktoriaus ataskaitai, nes direktorius nesugeba subalansuoti rajono biudžeto ir skolos kasmet didėja. Savalaikiai neatsiskaito su rangovais ir pavaldžiomis įmonėmis. Dėl tokios veiklos savivaldybė balansuoja ties nemokumo riba. Svarstant klausimą ,,Dėl Utenos rajono savivaldybės 2013 metų socialinių paslaugų plano patvirtinimo" frakcija atkreipė dėmesį į tai, kad Utenos savivaldybėje, skirtingai negu kitose kaimyninėse savivaldybėse, per pastaruosius ketverius metus daugiau nei 20 procentų padaugėjo socialinės rizikos šeimų. Frakcija įsitikinusi, kad į tokį reiškinį reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį, nes mažėjant gyventojų, o per pastarąjį dešimtmetį Utenos rajonas neteko beveik 10 tūkstančių gyventojų, turėtų mažėti ir socialinės rizikos šeimų. Dar keisčiau atrodo šis faktas, kuomet tarybos posėdyje teko išgirsti paaiškinimą, kad į Uteną važiuoja socialinės rizikos šeimos iš gretimų rajonų, neva čia geresnis socialinis aprūpinimas. Todėl frakcija mano, kad tai savivaldybės neveiklumo rodiklis, nes nemaža dalis savivaldybių, siekdama sumažinti išmokoms skiriamų lėšų poreikį, niekur nedirbantiems ir pašalpas siekiantiems gauti asmenims jau kelis metus taiko laikino įdarbinimo programas. Utena neturėtų tapti iš tinginystės bei apsileidimo gaunančių pašalpas ir dėl to į Uteną persikeliančių pašalpų gavėjų ,,rojumi", nes tas pašalpas moka ne kas kitas, o dirbantys žmonės. Taip pat frakcija pažymėjo kad lyginant socialinės rizikos šeimų skaičių ir socialinių darbuotojų skaičius Utenos r. seniūnijose, jis yra nevienodas ir kai kuriose seniūnijose gerokai didesnis. Svarstant savivaldybės dispozicijoje esančių įmonių metinių finansinių ataskaitų bei pelno paskirstymo klausimą, TS-LKD frakcija nepritarė savivaldybės tarybos valdančiųjų norui pasipinigauti dividendų pavidalu iš UAB „Utenos šilumos tinklai" paimdama net 800 tūkst. Lt. Gal ir galima būtų pritarti tokiam sprendimui, jeigu savivaldybės nusavintos lėšos būtų naudojamos mažinant šildymo sąnaudas tiems, kurie ir sumoka pinigus už UAB „Utenos šilumos tinklai" paslaugas. Deja, tarybos daugumos nariai nusprendė savivaldybės išlaidavimo ir finansinio stygiaus problemas spręsti šilumos vartotojų sąskaita. Mes siūlėme minėtas lėšas palikti įmonės dispozicijoje. Kadangi įmonė, siekdama piginti šilumos gamybą ir toliau planuoja investicijas, kurioms numato skolintis lėšų, išeina paradoksali situacija: savivaldybė paima iš įmonės lėšų, o šilumos gamybos įmonė verčiama eiti į banką skolintis. Vadinasi, kad šilumos vartotojai mokėdami už šilumą ne tik suneša savo pinigėlius savivaldybei išmokamiems dividendams, bet per tarifą dar ir sumoka bankams palūkanas už šilumos gamybos efektyvumo didinimui paimtas paskolas investicijoms. Manome, kad taip elgtis šilumos vartotojų atžvilgiu nesąžininga. Kur kas sunkesnė situacija kitoje Utenos savivaldybės įmonėje - UAB „Utenos autobusų parkas". Manome, kad tai taip pat Utenos savivaldybės neūkiškumo pasekmė. Juk net tarybos nariams pateiktame aiškinamajame rašte savivaldybės tarnautojai kaip pagrindinę problemą, dėl ko nuostolingai dirba minėta įmonė, nurodo autobusų parko senėjimą. Deja, savivaldybė laiku nesiėmė reikiamų sprendimų atnaujinti parką, nes per daugiau kaip dešimtmetį, sugebėjo tik perduoti iš švietimo skyriaus senus norvegijoje, o vėliau daugiau negu dešimt metų Utenoje ekploatuotus autobusus bei nupirkti tik vieną naują ir kelis naudotus autobusus. Teko priminti savivaldybės vadovams, kad keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas tai viena iš savivaldybės savarankiškų funkcijų ir kad nuo šio klausimo sprendimo nepavyks atsiriboti, nes per kelerius metus susidaręs nuostolis jau pasiekė daugiau negu 1,6 mln. Lt., reiškia ne ką kita, kaip artėjančią aklavietę, įmonės bankrotą. TS-LKD frakcija gegužės mėnesį vykusiame tarybos posėdyje pasipriešino rajono valdančiųjų norui beatodairiškai didinti žemės mokesčius. Tarybos posėdyje vyko pakankamai karštos diskusijos dėl mokesčių tarifų ateinančiam 2014 metų mokestiniam laikotarpiui. Scarstant žemės mokesčio tarifo nustatymą 2014 metams tarybos narus E.Pupinis siūlė nustatyti 1,3 proc tarifą. Tačiau Utenos rajono valdantieji, kaip ir ankstesniais metais nepasikuklindavo nustatydami minėtų mokesčių maksimalias ribas - ūkininkams ir žemdirbiams 2014 metams taikys 1,5 proc. tarifą. Tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas, kuriuo buvo siūloma naujam mokestiniam laikotarpiui nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą atsižvelgiant į įmonės dydį ir ten dirbančių darbuotojų skaičių. Pagal pateiktą valdančiosios daugumos siūlymą buvo numatyta, jei įmonė turi arba priima daugiau darbuotojų ar daro investicijų, tuo daugiau moki turto mokesčių. Tuo tarpu, kai kurios kitos savivaldybės, norėdamos paskatinti įmones didinti investicijas, kartu ir kurti kuo daugiau darbo vietų, atvirkščiai, investuojančioms ir darbuotojų skaičių didinančioms įmonėms taiko mažesnius mokesčius. Nors tarybos nariams sprendimo projekte Utenos įmonėms, įdarbinančioms daugiausiai darbuotojų, buvo siūloma turto mokesčius padidinti iki 1,5 proc. mokestinės vertės. Tik dėl mūsų frakcijos siūlymų sukeltų ilgų diskusijų, buvo padarytos nuolaidos ir rajono tarybos valdantieji nusprendė didžiosioms įmonėms padidinti mokesčius iki 1,2 procento ir taikyti tokį patį mokestį kaip ir vidutinėms įmonėms. Tačiau ir toks padidinimas reiškia, kad net 20 procentų didėja turto mokesčiai visoms įmonėms, kurių balansinė vertė peržengs 17 mln. Lt. ribą ir kuriose dirbs daugiau negu 50 darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas gali stabdyti investicijas ir skatinti įmonių vadovus nedaryti investicijų ir nepriimti darbuotojų, rajono tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlė nedidinti mokesčių, nes jie ir taip didės vien dėl įmonių mokestinės turto vertės didėjimo. Kad kompensuotų mokesčių didėjimą žemdirbiams dėl žemės mokestinės vertės didėjimo, frakcija siūlė bent šiek tiek pamažinti mokestį žemdirbiams, žemės ūkio paskirties žemei. Frakcija atkreipė dėmesį, kad kai kurių verslo objektų žemės mokestis gali didėti net iki 4 kartų, todėl Utenos savivaldybės tarybos daugumos sprendimai kuo greičiau išspręsti praskolinto biudžeto problemas mokesčių mokėtojų sąskaita ilgainiui gali sukurti neigiamą Utenos, kaip nepatrauklios vietos verslui vystyti, įvaizdį. Be to gegužės mėnesį vykusiame tarybos posėdyje, nors ir prieštaraujant mūsų frakcijai, bei Sudeikių bendruomenei buvo priimtas sprendimas pačiame Sudeikių centre nugriauti nuo 1937 metų buvusios Sudeikių mokyklos pastatą. Prieš posėdį mūsų frakcijos nariai, kartu su kai kuriais kitais tarybos nariais apsilankė Sudeikiuose ir susitiko su Sudeikių bendruomenės lyderiais. Nors ten esama ginčų dėl bendruomenės buveinės vietos, tačiau beveik visi sutarė, kad pastato, prie kurio statybos anuo metu prisidėjo ir moksleivių tėvai ir kurią baigė bent keli Sudeikių krašto žmonės, tapę profesoriais ir mokslų daktarais, tikrai nevalia. Tuo labiau ir savivaldybės užsakytame statinio būklės įvertinimo akte rašoma, kad pastatą rekomenduojama griauti, tik ,,jeigu nėra galimybės pašalinti statybos teisės aktų pažeidimus". Tačiau akte nurodyti pažeidimai ir reikalavimai, tokie kaip perdangų konstrukcijų sustandinimas, šildymo sistemos atnaujinimas, pastato langų, stogo dangos pakeitimas ar tuo labiau elektros instaliacijos pakeitimas, yra tikrai nesunkiai įgyvendinami. Mūsų frakcija siūlė neskubėti priimti sprendimo ir apklausti Sudeikių gyventojus. Deja, dauguma nusprendė nepaisyti nei mūsų siūlymų, nei Sudeikių bendruomenės po kreipimusi surinktų parašų, nei iš Sudeikių kilusių kraštiečių prašymo. Tačiau galiausiai, po kelių mūsų siūlymų grįžti prie minėto klausimo svarstymo, iš Sudeikių kilusiems iškiliems žmonėms pavyko Sudeikių senąją mokyklą įtraukti į valstybės saugomų objektų sąrašą. TS-LKD frakcija priešinosi ir Utenos rajono savivaldybės tarybos daugumos siekiui taupyti kaimo vietovių sąskaita. Utenos taryba po ilgų diskusijų vis dėlto pritarė darbo grupės, kuriai vadovauja Utenos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Z.Ringelevičienė, pasiūlymui ,,Dėl Utenos kultūros centro veiklos ir tinklo optimizavimo". Nors ne tik mūsų frakcija, bet ir kai kurių seniūnijų bendruomenės priešinosi tokiai pertvarkai, kurios aprašymo pradžia labai gražiai skamba: ,,Pertvarkos tikslas - atnaujinti Utenos kultūros centro struktūrą ir veiklos modelį, kuris padėtų atskleisti, išsaugoti ir plėtoti visuomenės kultūrinį tapatumą ir kūrybinį potencialą", tačiau pabaiga labai gudriai surašyta ir labai liūdna: ,,Skatinant bendruomenių ir vietos valdžios bendradarbiavimą vietoj Pakalnių, Kišūnų, Kaniūkų, Pačkėnų, Biliakiemio, Vaikutėnų kultūros centrų įsteigti bendruomenės poreikiams tenkinti ir sociokultūrinei veiklai vykdyti laisvalaikio sales, kurias administruos seniūnijų darbuotojai". Gaila, kad Utena atrado naują, kur kas pigesnį kultūros modelį - kultūrą be kultūros darbuotojų. Tokių reformų tikslas tas pats kaip ir didinant mokesčius ar griaunant remontuotinus pastatus - sutaupyti lėšų skolose skęstančiai savivaldybei gelbėti. Nemažai diskusijų rajono taryboje susilaukė darbotvarkės klausimas dėl savivaldybės biudžeto lėšų perskirstymo. Ypatingai dėl 50 tūkst. Lt skyrimas filmo apie Uteną kūrimui, kuris buvo pristatytas konkursui Kinijoje. Daugelio savivaldybių merai, net ir tų kurių vadovaujamos savivaldybės dar taip nepraskolintos, nedrįsta taip dosniai žarstyti pinigų savireklamai. Gaila, kad Utenos savivaldybė ir toliau ,,žarsto" dideles sumas savireklamai, nes jau iš anksto buvo aišku, kad jokios pridedamosios vertės tokie, savireklamai skirti išlaidavimai nesukuria, todėl nesunkiai galima atspėti, kas iš tokio reklaminio filmo laimėjo. Pirmiausiai, tai filmo apie Uteną gamintojai kurie gaus užsakymą. Taip pat laimėjo keli Utenos valdžios atstovai, kurie su meru priešakyje, už savivaldybės pinigus važiavo parsivežti prizo iš Kinijos. Tenka tik paminėti, kad tokiuose, neva „konkursuose" iš Lietuvos daugiau niekas ir niekada nedalyvavo, ir ko gero nedalyvaus, nes tam nėra jokios prasmės. Tokių konkursų organizatoriai paprastai ,,pažeria" daug prizinių vietų. Paprastai kiekvienai šaliai tikrai duoda pirmą, antrą arba trečią vietą. Todėl, pagrindiniai tokių konkursų laimėtojais drąsiai galima laikyti organizatorius, nes vis dar pasaulyje suranda ,,blizgučių" mylėtojų. Ne kam kitam, o konkursų organizatoriams konkurso dalyviai palieka nemažai pinigų viešbučiuose, kavinėse ir t.t. Juk ir kitose šalyse, ypatingai mažiau išprususiose, yra ,,gudručių" besivažinėjančių už valdiškus pinigus. Utenos rajono tarybai buvo teikiamas klausimas dėl detaliojo plano tvirtinimo Pramonės g. 17B. Jame buvo numatoma pastatyti kogeneracinę biodujų jėgainę, kuri gaminamą šilumą parduotų Utenos alui. Tokiu būdu Utenos šilumos tinklai netektų stambiausio šilumos vartotojo ir dėl to tektų didinti gyventojams šilumos tarifus. Šis sprendimas frakcijos nariams R.Dijokui ir E.Pupiniui pasiūlius atidėtas vėlesniam laikotarpiui. Vėlesniuose tarybos posėdžiuose dar buvo grįžtama prie šio detalaus plano svarstymo, prieštaravus frakcijai ir sulaukus kitų tarybos narių palaikymo, detalus planas patvirtintas nebuvo. Rugpjūčio mėnesį vykusiame rajono tarybos posėdyje nemažai diskusijų kilo nagrinėjant su UAB ,,Utenos vandenys" veikla susijusius klausimus. Nors Utenos rajono gyventojams finansiškai svarbus tarybos posėdyje nagrinėtas geriamojo vandens ir nuotekų kainos klausimas, tačiau pačios įmonės veiklai ne ką mažiau svarbus ir klausimas dėl tolimesnio nuotekų dumblo tvarkymo. Kaip pasakė įmonės direktorius A. Juršys, neišspręstas dumblo tvarkymo klausimas ,,tai įmonei peilis po kaklu". Todėl posėdyje rajono vadovams ir bent kelis kartus buvo opozicijoje esančių TS-LKD frakcijos atstovų užduodamas klausimas, ar savivaldybės darbuotojai, sužlugdę UAB „Utenos vandenys" investicinį projektą „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba", kaip nors liko ,,įvertinti"? Rajono vadovų valia šio konkurso vykdytoja buvo pasirinkta ne pati įmonė UAB ,,Utenos vandenys", bet jau ir pačios Utenos savivaldybės administracijos prastai vertinamas V. Vieversio vadovaujamas Utenos savivaldybės Viešųjų pirkimų skyrius. Nežinia kodėl, nors ir žlugdantis dešimtimis milijonų matuojamus projektus, šio skyriaus vadovas turi tokį rajono vadovų palaikymą. Kyla įvairių minčių.... Tačiau vienos jau tikrai neįmanoma nuslėpti. Viešųjų pirkimų skyrius Utenos savivaldybėje be viešųjų pirkimų kartu atlieka ir rajono vadovams reikalingų žmonių įdarbinimo funkciją. Skyriuje dirba net 9 specialistai. Palyginkime: Vilniuje - 12, Klaipėdoje - 5. Panevėžyje, Alytuje, Kėdainiuose, Kretingoje, Pasvalyje ir t.t. po 3. Frakcija mano, tikėtina, kad dėl nekokybiškai paruoštos konkursinės medžiagos ir galimų interesų sudaryti sąlygas konkursą laimėti vienai iš konkurse dalyvaujančių bendrovių, vykdydama viešąjį pirkimą, savivaldybė buvo įvelta į teismų maratoną, dėl to Aplinkos projektų valdymo agentūra nutraukė projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir sukėlė didelio masto, ilgalaikes problemas ne tik UAB ,,Utenos vandenys" įmonei, bet ir visam rajonui. Pirmiausia, nuotekų dumblo sandėliavimo galimybės įmonės teritorijoje praktiškai išnaudotos, todėl neperdirbtu, užterštu ir nemalonų kvapą skleidžiančiu dumblu bus teršiama aplinka, nes dumblas bus paskleidžiamas Utenos rajono laukuose. Antra, kadangi įmonė tikėjosi įgyvendinti projektą ir nuotekų dumblą perdirbti vietoje, apskritai pati nėra techniškai pasirengusi išvežti tokius kiekius dumblo. Anot UAB ,,Utenos vandenys" direktoriaus, dumblo išvežimo paslauga įmonei kainuos ne mažiau kaip 1 mln. Lt per metus. Savaime suprantama, ši našta guls ant vandens vartotojų pečių. Turint omenyje, kad jau ir šiame tarybos posėdyje valdančiosios daugumos balsais buvo nutarta pritarti kreipimuisi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją siūlant Utenos gyventojams 28 procentais pakelti geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo kainas, perspektyvoje vandens ir nuotekų tvarkymo kainų augimas sunkiai prognozuojamas. Rugsėjo mėnesį vykusiame Utenos rajono tarybos posėdyje priimti sprendimai taip pat pasižymėjo ,,meile" paprastam žmogui. Ir Utenos rajono tarybos valdančioji dauguma, nors ir aktyviai prieštaraujant TS-LKD frakcijai, be jokios sąžinės graužaties nusprendė taupyti paprasto, kaime gyvenančio žmogaus sąskaita ir tęsia savo toli gražu ne socialdemokratines, o daugiau liberaliajai politikai būdingas reformas. Socialdemokratai ir jų koalicijos rajono taryboje partneriai sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros paslaugas pradėjo matuoti ne prieinamumo prie minėtų paslaugų matais, o tik finansinio naudingumo. Ką reiškia nuostolinga ambulatorija, nuostolingi kultūros namai ar nuostolinga mokykla? Jos visos tokios. Juk tam ir gyvename valstybėje, o ne pirmykštėje bendruomenėje, kad sveikatos, kultūros ar švietimo paslaugos būtų finansuojamos ne tik didmiesčiuose ar savivaldybių centruose. Suprantama, sumažėjus vaikų kaimo vietovėse, gal ir tikslinga reformuoti švietimo sistemos tinklą, tačiau, seniūnijose panaikinus kultūros darbuotojų etatus, neaiškios paskirties patalpomis taps kai kurių seniūnijų kultūros centrai. Dar skaudžiau kaimo žmogų palies seniūnijose ruošiamas ,,reformuoti" medicinos punktų tinklas. Pagal rajono tarybai pateiktą informaciją, yra ruošiamasi uždaryti net 5 medicinos punktus. Anot kai kurių ,,specialistų", sunegalavusį seniūnijos senolį galima pavežti į Uteną, kultūrą „nuvežti" į seniūniją. Tačiau kaip gi tas ,,Svarbiausias žmogus"? Ar jo kas paklausė? Juk žmogui dažnai ir už geriausią vaistą kur kas svarbesnis žinojimas, kad šalia yra medicinos darbuotojas, kuris sunegalavus gali ne tik patarti, bet ir padėti organizuoti priėmimą pas į gyvenamoje vietovėje esantį medicinos punktą atvykstantį gydytoją ar padėti patekti pas gydytoją Utenoje. Juk žmogui, kurį taip šūkiais myli socialdemokratai, svarbi ir socialinė aplinka, kurioje jis gyvena. Kai kurios seniūnijų gyvenviečių bendruomenės nor ir bandė pakovoti už savo teises tačiau tačiau kitokia nuomonė, kaip ir šūkyje šlovinamas ,,žmogus", rūpi tik per rinkimus. Spalio mėnesio rajono tarybos posėdyje daug ginčų susilaukė abejotini sprendimai dėl atleidimų nuo mokesčių, kurie papiktino ve tik opozicijoje esančius rajono tarybos narius, bet ir rajono taryboje besidarbuojančius verslo atstovus, kurie dosniai remia Utenos krepšinio klubą, įvairius renginius bei visuomenines organizacijas. Pagal susiklosčiusią tradiciją ir atsižvelgiant į priimtus savivaldybės sprendimus bei galiojančius teisės aktus, rėmėjai yra atleidžiami nuo savivaldybei mokamų turto ir žemės mokesčių. Paprastai, suma nuo kurios verslo įmonė atleidžiama nebūna didesnė negu 50 procentų nuo jų suteiktos paramos. Tačiau Utenoje yra ir išskirtinių verslininkų, kurie nieko neremia, bet nuo žemės mokesčio atleidžiama 100 procentų. Tai socialdemokratų ypatingai globojama taip vadinama Kasandros grupė, kurią ilgą laiką globojo žinomas socialdemokratų veikėjas, buvęs žemės ūkio ministras Vytautas Einoris. Pasirodo, Utenoje ne tik darbas savivaldybėje, bet jau ir mokestinės lengvatos dalinamos atsižvelgiant į partinį priklausomumą, lojalumą valdantiesiems ar dar kokius ,,gerus" darbus. Tenka tik priminti, kad tvirtinant žemės ir nekilnojamo turto mokesčius, kuomet TS-LKD frakcija rajono taryboje siūlė jų nedidinti nei verslo įmonėms, nei žemdirbiams, mokesčiai buvo padidinti. Tačiau socialdemokratų ,,globojamos" Kasandros grupė, pasirodo apskritai jokie mokesčiai gali nepaliesti. Tačiau, kuomet svarstant klausimą dėl Utenos rajono savivaldybės biudžeto pakeitimo, TS-LKD frakcijos buvo siūloma bent jau kiek įmanoma sąžiningiau atlyginti už Utenos savivaldybės įmonių valdančių autobusų parką ar komunalinį ūkį paslaugas, nes kai kurios įmonės pavojingai priartėjo prie nemokumo ribos, vėl buvo ištarta gerai mero išmokta frazė, - ,,pinigų nėra". Tokie prieštaravimai ir ,,savotiškas" Utenos rajoną valdančiųjų politikų finansinių reikalų tvarkymas, ko gero jau į neviltį varo ne tik savivaldybės įmones, bet ir savivaldybės biudžetą besistengiančius subalansuoti savivaldybės finansininkus. Utenos savivaldybė artėjantį ES 2014-2020 metų finansinį periodą pasitinka prasiskolinusi. Tai bloga žinia ne tik pačiai savivaldybei, bet ir Utenos verslininkams, ypatingai atliekantiems statybos rangos darbus. Kiap rodo statistiniai duomenys, pastaruoju metu didžioji statybos rangos dalis savivaldybėje buvo finansuojama iš ES lėšų. Nesugebėjimas finansuoti projektų, netrukus gali atsiliepti ir savivaldybės biudžeto pajamos. Nos šiandieną dar sunku prognozuoti kokios bus neatsakingo elgesio su finasais pasekmės, tačiau netrukus ..blizgučiais" besižavinčių savivaldybių kortų nameliai tikrai pradės byrėti. Gaila, kad pirmosiomis tų griūvančių ,,pasakų namelių" aukomis taps iš savivaldybės biudžeto finansuojamose sritys sąžiningai dirbantys žmonės. Paskutiniajame 2013 m. gruodžio 20 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdyje Kontrolės komiteto pirmininkas E. Puodžiukas pateikė ataskaitą apie šio komiteto veiklą 2013 m. Ataskaitai buvo pritarta. TS-LKD frakcija Utenos rajono taryboje:Rimantas Dijokas yra Ekonomikos, finansų, biudžeto ir turto valdymo reikalų komiteto narys.Edmundas Pupinis yra Švietimo, kultūros ir sporto reikalų komiteto narys, dirbo Utenos rajono savivaldybės tarybos sudarytoje darbo grupėje savivaldybės tarybos veiklos reglamentui nagrinėti bei yra Utenos savivaldybės peticijų komisijos narys.Kęstutis Ūdras yra Etikos komisijos pirmininkas, Aplinkos apsaugos, socialinių, sveikatos ir kaimo reikalų komiteto narys, Jaunimo reikalų tarybos narys, Antikorupcijos komisijos narys, taip pat dalyvauja trišalėje taryboje. Egidijus Puodžiukas yra Kontrolės komiteto pirmininkas ir Teritorijų planavimo, statybos ir infrastruktūros plėtros reikalų komiteto narys. Frakcijos seniūnas Egidijus Puodžiukas TS-LKD frakcijos nariai Rimantas Dijokas, Edmundas Pupinis, Kęstutis Udras

TĖVYNĖS SĄJUNGOS - LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ FRAKCIJOS UTENOS RAJONO TARYBOJE ATASKAITA