Europa jaunimu pasitiki. Ar pasitikės Lietuvos Seimas?

Seimo sprendimas suteikti galimybę prie gyvenamosios savivaldybės valdymo prisidėti ir aštuoniolikmečiams pirmiausia pasiųstų svarbią žinutę jauniems žmonėms - štai, žiūrėkite, valstybė jumis pasitiki ir tiki, tad domėkitės, eikite ir darykite, keiskite ir gerinkite savo miestus ir rajonus.

Šių metų balandžio 11 d. įstatymo pataisa dėl galimybės 18 metų sulaukusiems asmenims kandidatuoti į savivaldybių tarybas buvo nagrinėjama Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Komitetas pritarė idėjai leisti kandidatuoti jaunesniems žmonėms, nei numatyta dabar, tačiau ne 18-mečiams, kaip siūlyta, o 19-mečiams. Atrasti daug motyvų tokiam sprendimui yra sunku, bet aišku tai, jog kažkodėl ir toliau siekiama būti išskirtiniais ir turėti tvarką, kokios neturi nė viena ES šalis.

Ir vėl būtume unikalūs ir vieninteliai visoje ES, kur pasyvioji rinkimų teisė (galimybė kandidatuoti į savivaldos renkamą instituciją) būtų suteikiama nuo 19 metų. Šiuo metu realybė tokia, jog jauniausius žmones įtraukti į viešąjį valdymą sekasi sunkiai. Europos socialinio tyrimo ar Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktos ataskaitos rodo, jog didžioji dalis Lietuvos jaunų žmonių visiškai nesidomi politika. Pagal šį rodiklį Europos kontekste esame vieni prasčiausių. Suteikiama teisė kandidatuoti savivaldos rinkimuose nuo 18 metų prastą domėjimosi politikos situaciją, tikėtina, pakeistų į gera - paskatintų asmenis anksčiau pradėti domėtis politika, politinėmis partijomis ir apskritai demokratijos veikimo principais. Ir net galutinis rezultatas - išrinkimas į tarybą - nėra svarbiausia. Rinkiminis procesas bei pasiruošimas jam prisidėtų prie jaunimo pilietinio aktyvumo, leistų įgyti vertingos, galimai ir profesinėje karjeroje praversiančios patirties.

Žinoma, teikiamo įstatymo neužteks tam, kad jaunimas iš karto susidomėtų politiniais procesais, tačiau tai yra viena iš priemonių, kuri situaciją galimai pagerintų. Šiuo metu susidariusi situacija yra tokia: pilnametystės sulaukęs asmuo įgauna teisę balsuoti ir yra tinkamo amžiaus spręsti, kas jam atstovaus vietinėje valdžioje, tačiau dvejus metus, iki kol sulauks 20 metų, pats negali kandidatuoti į savivaldos tarybą. Jei pilietis yra tinkamo amžiaus prisiimti atsakomybę už savo pateiktą balsą, vietos lygmeniu jis yra pajėgus ir kandidatuoti rinkimuose. Taip mano ir daugelis ES šalių.

Bendrijos šalių pavyzdžiai rodo, jog ES valstybėse dominuoja praktika leisti kandidatuoti į vietos valdžią asmenims, rinkimų dieną sulaukusiems būtent 18 metų. Jei esi pilnametis, kandidatu į vietos savivaldos tarybą negali tapti tik trijose ES valstybėse - Lietuvoje (tapti tarybos nariu leidžiama nuo 20-ies metų), Kipre (nuo 21-erių) ir Rumunijoje (nuo 23-ejų). Visos likusios 25 ES šalys, įskaitant ir mūsų Baltijos kaimynus Latviją ir Estiją, 18-mečiais pasitiki ir jiems leidžia tapti savivaldybės tarybos nariais. Be to, esame vienintelė šalis Sąjungoje, kuri pasyviąją rinkimų teisę suteikia asmenims būtent nuo 20-ies metų. Ar mūsų jauni žmonės yra kuo nors kitokie? Kodėl nesekame brandžių demokratijų pavyzdžiu, o toliau liekame išimtis ir vieni iš nedaugelio ES, kurie neleidžia pilnametystės sulaukusiems žmonėms prisidėti prie savo krašto valdymo?

Iškalbinga ir dabartinė Lietuvos savivaldybių tarybų padėtis. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) 2017 m. rudenį pateikė 60-ties šalies savivaldybių tarybų sudėties analizę. Paaiškėjo, jog šiuo metu pareigas einančių savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis (tiek moterų, tiek vyrų) yra 53 metai, o savivaldybių tarybų narių, kurie patenka į amžiaus grupę iki 24 m., yra tik vos apie 0,4 proc. Tai reiškia, jog šiuo metu Lietuvoje yra vos šeši (!) tarybų nariai, jaunesni nei 24 metų. Verta priminti, kad iš viso Lietuvoje yra 1524 tarybų nariai. Net ir šiek tiek vyresnių, 25-34 m. amžiaus grupės atstovų Lietuvos savivaldybių tarybose yra palyginti nedaug - grupė nesudaro net dešimtadalio (9 proc.) į tarybas išrinktų asmenų.

Akivaizdu, jog priimant sprendimus dominuoja vyresnės kartos politikai. Nors patirtis viešajame valdyme yra neabejotina vertybė, reikia atrasti pusiausvyrą ir į vietos valdymą įtraukti ženkliai didesnį skaičių naujas, inovatyvias ir progresyvias idėjas siūlančių jaunų žmonių. Labai svarbu paminėti ir tai, jog galiausiai rinkėjai sprendžia, ar kandidato amžius ir turimos kompetencijos yra tinkamos norint tapti savivaldybės tarybos nariu. Seimui suteikėme puikią proga įrodyti, jog valstybė tiki jaunimo perspektyvomis viešajame valdyme. Dėl galutinio amžiaus ribos mažinimo savivaldos tarybų rinkimuose dar bus balsuojama Seime, plenarinių posėdžių salėje.