Pavadinimas: Įvykiai Gruzijoje - brangiai kainuojanti pamoka pasauliui ir Lietuvai?
Kategorija: Archyvas
Data: Apr 25, 2009
http://www.pupinis.lt/straipsnis-23.html

Įvykiai Gruzijoje - brangiai kainuojanti pamoka pasauliui ir Lietuvai?

Pasaulis susirÅ«pinÄ™s stebi, kuo gi Ä?ia baigsis ir ar apskritai baigsis Rusijos galių demonstravimas Gruzijoje. Kai kurioms ne taip ,,pamokytoms“ ir toliau nuo Rusijos esanÄ?ioms valstybÄ—ms gal ir galÄ—tų bÅ«ti įtikinamas argumentas, kad pagrindinÄ— rusų kariuomenÄ—s karo veiksmų ir Rusijos karinių pajÄ—gų įsiveržimo į nepriklausomos Gruzijos valstybÄ—s teritorijÄ… priežastis – neva ginti savo pilieÄ?ius nuo gruzinų užpuolimo Pietų Osetijos rajone, tik, manau, ne mums, žmonÄ—ms, gyvenantiems Baltijos valstybÄ—se. Ko gero, mÅ«sų Lietuvos, kaip ir kitų rytų Europos valstybių „iÅ¡gelbÄ—jimą“ dar ilgai prisiminsime. Manau, Gruzijos atveju net ir paÄ?iai gelbÄ—tojai, vis dar imperialistinÄ—s gigantomanijos liga serganÄ?iai Rusijai, sunkoka bÅ«tų pateisinti gelbÄ—tojiÅ¡kÄ… misijÄ…, kuomet aviacijos bombarduojami jau ne Pietų Osetijos teritorijoje, o paÄ?ioje Gruzijoje esantys miestai, tokie kaip Gorio ar PoÄ?io uostas, ar griaunami gyvenamieji rajonai ir Gruzijos kariniai objektai.

Visa tai yra ne kas kita, kaip tikras Rusijos karas prieÅ¡ Gruzijos valstybÄ™. Be to, kas leido Rusijai vienaÅ¡aliÅ¡kai perbraižyti politinį žemÄ—lapį, nes ir Pietų Osetija, ir Abchazija yra visuotinai pripažinta Gruzijos teritorija? Kremlius, provokuodamas GruzijÄ…, panaudojo tuos paÄ?ius didžiųjų imperialistų, bet ne mažesnių antžmogių Hitlerio ir Stalino iÅ¡bandytus klastos metodus. 1938 m. Hitleris, apkaltinÄ™s ÄŒekoslovakijÄ… vokieÄ?ių tautybÄ—s pilieÄ?ių diskriminavimu, karine jÄ—ga užgrobÄ— ÄŒekijÄ…, o vÄ—liau ir SlovakijÄ…. Stalinas 1939 m. įsakÄ— Raudonajai Armijai apÅ¡audyti Manerheimo linijos įtvirtinimus, o kai Å¡ie atsakÄ— ugnimi, pradÄ—jo karÄ… su Suomija, apkaltinÄ™s suomius ginkluota provokacija. Tokios klastingos provokacijos pretekstu buvo užpulta ir Lenkija. Visais minÄ—tais atvejais agresorių propaganda apkaltindavo savo silpnesnes aukas. Ä–riukas visada kaltas, jeigu tik vilkas Ä—sti nori. Kaip matome, Kremliaus politika nuo Stalino laikų nepasikeitÄ—. Tik prieÅ¡ mÄ—nesį laiko rusų istorikai reabilitavo Molotovo – Ribentropo paktÄ…. EsÄ… tokia yra realybÄ— – silpnesnis privalo paklusti stipresniam. Gruzija nepakluso.
Ko gero, mums, lietuviams, ne naujiena ir Kremliaus prieÅ¡ GruzijÄ… vykdoma ne tik karinÄ— agresija, bet ir informacinis karas. KGB ,,mokyklos“ pamokos gerai iÅ¡moktos ir nepamirÅ¡tos. Prisiminkime pokarį, kuomet, okupavus LietuvÄ…, Ä?ia buvo organizuoti ,,laisvi“ rinkimai. Prisiminkime ir mÅ«sų partizanus, kuomet jų vardÄ… daugelį kartų stengÄ—si sutepti partizanais persirengÄ™ rusų kariai ir vietiniai kolaborantai. Manau, rusų Gruzijoje tikslai panaÅ¡Å«s: sukompromituoti tarptautinÄ—je erdvÄ—je ir paÄ?ioje Gruzijoje prezidentÄ… M. SaakaÅ¡vilį ir pakeisti jį Kremliui palankiu asmeniu, o tikslas vienas, kad Gruzija atsisakytų siekių įstoti į NATO ir Europos SÄ…jungÄ… ir sugrįžtų į NVS. Beje, tai taip pat Lietuvos iÅ¡mokta pamoka. Prisiminkime Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių keliÄ… į ES ir NATO. Provokacijų ir siekio sukompromituoti LietuvÄ… tuo metu netrÅ«ko, tik gal mastai buvo kitokie. Prisiminkime tilto per BražuolÄ—s upelį sprogdinimÄ…, suorganizuotÄ… savanorių maiÅ¡tÄ… PakaunÄ—je, siekius įvelti LietuvÄ… į diskusijas dÄ—l Vilnijos kraÅ¡to autonomijos. Tai tikrai tų paÄ?ių KGB struktÅ«rų darbas, deja, ne be vietose esanÄ?ių pagalbininkų paramos. Na, gal tik reikia tikÄ—tis, kad kolaborantų Gruzijoje nebus taip gausiai, kaip kai kuriose Å¡alyse buvo, turbÅ«t yra ir jie laukia patogios progos...
Nors ir nesinorÄ—tų bÅ«ti blogu pranaÅ¡u, taÄ?iau nemažai imperine prasme aptirpusiai, bet paskutiniu metu įžūlÄ—janÄ?iai Rusijai tai taip pat savotiÅ¡kas pasitikrinimas. Pirmiausia tikrinamas tarptautinių institucijų ir organizacijų budrumas. Kaip sureaguos, kas sureaguos, ar apskritai sureaguos ir t.t. Deja, manau, tenka pripažinti, kad reakcija yra, taÄ?iau tikrai kol kas nepatenkinama. Rusija vos nepasiekÄ— Gruzijos sostinÄ—s, o tarptautinÄ—s organizacijos vis dar teberaÅ¡inÄ—ja raÅ¡telius. Na, savaime suprantama, Gruzija dar nÄ—ra NATO narÄ—, taÄ?iau yra ir kitų tarptautinių organizacijų, turinÄ?ių karinių taikos palaikymo struktÅ«rų ar net greitojo reagavimo pajÄ—gų, kokių turi ES. Tiesiog kyla teisÄ—tas klausimas, kam tos kovinÄ—s grupÄ—s sukurtos ir dÄ—l ko jos ,,budi“?
Deja, tai, ko gero, ir tam tikra pamoka Lietuvai, jos politikams, ypaÄ? tiems, kurie kalba, kad Lietuvai reikia galutinai atsisakyti Å¡auktinių kariuomenÄ—s ir bet kokio asmenų karinio parengimo, o pasitenkinti 6-8 tÅ«kstanÄ?ių profesionalių karių kariuomene. Turint omenyje, kad nemaža jų dalis dalyvaus misijose, Lietuva liks praktiÅ¡kai vos ne be nieko. Gruzijos atveju jau antrÄ… dienÄ… po agresijos pasireiÅ¡kimo buvo paskelbta mobilizacija, tik po kelių dienų susigrąžinti kariai iÅ¡ misijos Irake, o pagalbos iÅ¡ užsienio dar vis nÄ—ra. TodÄ—l, manau, ir mes, Lietuvos politikai, turÄ—sime iÅ¡mokti Å¡iÄ… pamokÄ… ir padaryti iÅ¡vadas. Kadangi Lietuva yra NATO narÄ—, NATO grÄ—smių sÄ…raÅ¡e turi bÅ«ti ne tik terorizmo grÄ—smÄ—, ne tik kitos jau įvardintos grÄ—smÄ—s, bet ir Rusija, kaip akivaizdi grÄ—smÄ— NATO. IÅ¡ to turÄ—tų iÅ¡plaukti atitinkami gynybos planai Å¡iam regionui, taip pat ir atitinkamų NATO bazių steigimas Baltijos valstybÄ—se. IÅ¡ esmÄ—s klaidinga Lietuvos pastarųjų metų gynybos politika turi bÅ«ti nedelsiant peržiÅ«rÄ—ta, o Rusijos sustabdymo strategija turi tapti visų prolietuviÅ¡kų partijų susitarimo objektu.