Pavadinimas: E. Pupinio kalba pasakyta Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų asamblėjoje gegužės 8 dieną
Kategorija: Archyvas
Data: May 31, 2009
http://www.pupinis.lt/straipsnis-41.html

E. Pupinio kalba pasakyta Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų asamblėjoje gegužės 8 dieną

Gerbiami asamblėjos pirmininkai, gerbiami Lenkijos ir Lietuvos ambasadoriai, kolegos parlamentarai, 

tenka pripažinti, kad žemÄ—s nuosavybÄ—s, o ypaÄ? jos atkÅ«rimo vykdant žemÄ—s reformas klausimas yra ypatingos svarbos klausimas visose visuomenÄ—se ir visais požiÅ«riais: politiniu, ekonominiu, socialiniu. Ne iÅ¡imtis ir Lietuva. TaÄ?iau Lietuvoje ir kai kuriose kitose, ypaÄ? Baltijos, Å¡alyse po okupacijos vykdyta ir dar tebevykdoma žemÄ—s reforma Å¡ia prasme yra ypatinga, nes okupacijos metais buvÄ™ žemių savininkai patyrÄ— totalinÄ™ žemÄ—s nacionalizacijÄ…, žmonÄ—s, turÄ—jÄ™ žemÄ—s, patyrÄ— brutaliausiÄ… tremtį, kolektyvizacijÄ…, o vÄ—liau ir iÅ¡kÄ—limÄ… iÅ¡ gyvenamųjų vietų prisidengiant melioracija. Dažniausiai žmonÄ—s sugrįžę iÅ¡ tremÄ?ių jau nerasdavo savo namų vienkiemiuose, nes namai buvo nugriauti ir pervežti į kitas vietas arba sudeginti, todÄ—l buvÄ™ gyventojai apsistodavo kitose vietose, pas savo gimines, o nemažai daliai žmonių visai buvo uždrausta grįžti į savo tÄ—viÅ¡kÄ™. Lietuvai ir jos teritorijoje gyvenusiems žmonÄ—ms, dažnai nepriklausomai nuo jų tautybÄ—s, tikÄ—jimo, nuÄ—jus tokį pasityÄ?iojimo iÅ¡ žmonių ir jų nuosavybÄ—s keliÄ…, kad ir po 50 metų atgavus Lietuvai nepriklausomybÄ™, sugrąžinti viskÄ… į savo vietas praktiÅ¡kai buvo neįmanoma. Atgavus nepriklausomybÄ™, Lietuvos kaime gyveno apie 35 procentai Å¡alies gyventojų, kurie kolÅ«kinei Å«kininkavimo formai patyrus bankrotÄ… praktiÅ¡kai liko be pragyvenimo Å¡altinio. TodÄ—l Å¡iandien sunku įvertinti, ar tai buvo klaida, ar ne, bet atsižvelgiant į tuometinÄ™ situacijÄ…, siekiant sumažinti socialinÄ™ įtampÄ… kaime ir iÅ¡vengti galimo socialinio sprogimo, kuris galÄ—jo turÄ—ti įtakos net ir kÄ… tik atkurtos valstybÄ—s tÄ™stinumui, buvo nusprÄ™sta suteikti galimybÄ™ kaimo vietovÄ—se gyvenantiems ir dirbantiems žmonÄ—ms kuo arÄ?iau namų įsigyti po 3 hektarus žemÄ—s asmeniniam Å«kiui kurti. Taip, tai buvo politinis sprendimas, taÄ?iau jis palietÄ— ne tik Vilniaus ar mano gimtosios Utenos apskrities žmones, jis palietÄ— visÄ… LietuvÄ…, taÄ?iau nemažai daliai žmonių tuo sunkiu laikotarpiu leido iÅ¡gyventi. Tuo pasinaudojo ir Vilnijos kraÅ¡to žmonÄ—s. Taip jau yra, kad kuo arÄ?iau didžiųjų miestų, tuo kaimo vietovÄ—se gyventojų koncentracija yra didesnÄ—, todÄ—l ir jų asmeninių Å«kių steigimo poreikiams patenkinti reikÄ—jo nemažai žemÄ—s. Juk nÄ—ra galimybÄ—s žemÄ™ grąžinti keliais aukÅ¡tais. Nors Å¡is sprendimas tolimesnei reformai ateityje padarÄ— nemažai problemų, taÄ?iau net ir Lietuvos Konstitucinis Teismas taip pat nusprendÄ—, kad toks teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidÄ—.
Sprendimas asmeniniam Å«kiui suteikti po 3 hektarus žemÄ—s bei dÄ—l nacionalizacijos toli nuo tÄ—viÅ¡kÄ—s atsidÅ«rusių žmonių lÅ«kesÄ?iai gauti žemÄ™ kuo arÄ?iau savo gyvenamosios vietos lÄ—mÄ— kitÄ… Lietuvos valdžios sprendimÄ… - žmonÄ—ms arba jų žemÄ—s paveldÄ—tojams, atsižvelgiant į iki nacionalizacijos turÄ—tÄ… nuosavos žemÄ—s ploto dydį ir jo vertÄ™, persikelti žemÄ™ arÄ?iau jų gyvenamosios arba į jų pageidaujamÄ… vietÄ…, nes dažnai žemÄ—s natÅ«ra ir negalima buvo atsiimti, nes ji jau buvo iÅ¡dalinta po 3 hektarus anksÄ?iau jau minÄ—tam asmeniniam Å«kiui steigti. Deja, vÄ—l suveikÄ— žmonių didesnÄ—s koncentracijos prie didžiųjų miestų faktorius ir atsirado kitas, pragmatiÅ¡kumu ir kai kada nesąžiningumu paremtas, noras bet kokiom, kai kada ir ne visai teisÄ—tom priemonÄ—m gauti žemÄ—s kuo arÄ?iau didžiųjų miestų, ežerų, miÅ¡kų arba upių. 
Deja, man taip pat sunku kai kada aiÅ¡kintis savo ežeringumu pasižyminÄ?ioje Utenos rinkiminÄ—je apygardoje, kodÄ—l ir Utenos apskritis atsilieka nuosavybÄ—s atkÅ«rimo požiÅ«riu. Tenka aiÅ¡kintis ir dÄ—l ten dirbanÄ?ių kai kurių žemÄ—tvarkininkų aplaidumo darbe ar net nesąžiningumo, kuris taip pat, deja, neturi tautybÄ—s.
Kad paremÄ?iau šį teiginį ir parodyÄ?iau, kad žemÄ—s grąžinimÄ… vykdÄ— ne tik lietuviÅ¡kas pavardes turintys žemÄ—tvarkos specialistai, vieno Vilniaus apskrities rajono pavardžių sÄ…raÅ¡Ä… šįryt paÄ—miau iÅ¡ Vilniaus apskrities internetinÄ—s duomenų bazÄ—s ir Jums leidus perskaitysiu. Å tai jos: 
Slavomir SinkeviÄ?, Veslavas Gornostajus, VitoldasVoroneckis, JulijaMichalkeviÄ?, GalinaPetraÅ¡un, JolitaPetrilovskienÄ—, Renata Siliuk, GalinaMichalkeviÄ?, StanislavaSibik, PetrasJelenskas, IvanMisiuro, Tamara BogaÄ?iova, Voicech ÄŒepelevskij, Anton LeonoviÄ?, Valerij Markin, Stanislava SakoviÄ?, VoitechÄŒepelevskij. 
Manau, kad Lietuva pasirinko vienÄ… sudÄ—tingiausių pasaulyje restitucijos modelių, o nuolatinÄ— teisÄ—s aktų kaita šį procesÄ…, deja, apsunkino ir kai kada stabdÄ—. NacionalinÄ—s žemÄ—s tarnybos prie ŽemÄ—s Å«kio ministerijos pateiktais duomenimis, per 18 nepriklausomybÄ—s metų atkurta beveik 98 procentai pilieÄ?ių praÅ¡ymuose nurodyto žemÄ—s, miÅ¡ko ir vandens telkinių ploto, dÄ—l kurio pateikti visi reikalingi nuosavybÄ—s teisÄ™ įrodantys ir giminystÄ—s ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai. Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose ir aplink juos nuosavybÄ—s atkÅ«rimo procentai kur kas kuklesni. TaÄ?iau noriu pabrėžti, kad problemų turime ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, KlaipÄ—doje ar Palangoje. DÄ—l jau anksÄ?iau įvardintų priežasÄ?ių Vilniaus apskrityje Å¡is skaiÄ?ius siekia 91, 5%, tuo tarpu TauragÄ—s, TelÅ¡ių, MarijampolÄ—s apskrityse per 99 procentus, bet mano gimtojoje Utenos apskrityje, kur, deja, nÄ—ra didelių miestų, bet yra dideli ežerai, taip pat grąžinta tik 95 procentai. 
Per 2006 metus Vilniaus apskrityje buvo sugrąžinta 3,6 %, o Vilniaus rajone - 3, 5 % žemės, per 2007 metus atitinkamai 3, 4 % ir 4, 03 %, o per 2008 atitinkamai 3 % ir 4, 17 %. 
Kad bÅ«tų galima palyginti: per 2006 metus Å iaulių apskrityje buvo sugrąžinta 1, 8 %, per 2007 - 0, 87 %, o per 2008 metus - tik 0,79 % viso pilieÄ?ių praÅ¡omo sugrąžinti žemÄ—s ploto. Pastarųjų metų nuosavybÄ—s grąžinimo tempas Vilnijos kraÅ¡te yra žymiai didesnis negu bet kur Lietuvoje, nors ir atsilikimas, kaip matome, taip pat nemažas. TaÄ?iau, atsižvelgiant į pastarųjų metų žemÄ—s grąžinimo tempÄ…, taip pat negalima sakyti, kad vyksta kažkoks dirbtinis stabdymas. Tiesa, pastaraisiais metais jau Lietuva susidÅ«rÄ— su dar viena problema - žmonių, norinÄ?ių dirbti žemÄ—s reformos srityje, stygiumi. Dažnai skelbiant konkursus žemÄ—tvarkos projektams rengti atsirasdavo tik po vienÄ… dalyvį, o kai kada ir nÄ— vieno, tai labai padidino reformos darbų kainas.
TaÄ?iau atsakingai noriu pabrėžti (tÄ… rodo statistika), kad Lietuva, svetimos santvarkos nacionalizuotÄ… žemÄ™ grąžina tuo paÄ?iu pagrindu visiems savo pilieÄ?iams ir nesiremia jokiais kiti kriterijais, todÄ—l nebÅ«tų teisingi ir pateisinami teiginiai, kad Vilniaus apskrityje nuosavybÄ—s teisių atkÅ«rimas stringa bÅ«tent tautiniu pagrindu. Kaip ir minÄ—jau, nacionalizacijÄ… ir kitas negeroves iÅ¡gyvenome visi kartu, kaip ir visi kartu privalome iÅ¡eiti iÅ¡ Å¡ios situacijos. 
Gal Å¡iek tiek sarkastiÅ¡kai nuskambÄ—s, taÄ?iau Å¡iandien spaudoje perskaiÄ?iau gaisrų statistikÄ…, susijusiÄ… su deginamomis pievomis Lietuvoje, kur Vilniaus apskritis yra tarp pirmaujanÄ?ių. Savaime suprantama, suaktyvinÄ™ savo fantazijÄ… ir turÄ—dami blogų ketinimų tokiais ir visokiais kitokiais atvejais galÄ—tume įžiÅ«rÄ—ti tautinį pagrindÄ…, galÄ—tume pasiaiÅ¡kinti, kas: lietuvis, lenkas, baltarusis ar rusas, ir ko siekdamas padegÄ— pievÄ…, taÄ?iau, manau, to tikrai nedarysime, todÄ—l gal ir žemÄ—s grąžinimo klausimus privalome iÅ¡imti ne tik iÅ¡ mÅ«sų rezoliucijos, bet ir apskritai iÅ¡ ateities asamblÄ—jos darbotvarkių. Negaliu tvirtai pasakyti, kiek leidžia Å¡io sunkmeÄ?io finansinÄ—s galimybÄ—s spartinti žemÄ—s nuosavybÄ—s atkÅ«rimÄ… Lietuvoje, taip pat ir Ä?ia gyvenantiems kitų tautybių žmonÄ—ms. O dar noriu priminti, kad praÄ—jusiose kadencijose, beje, ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai įėjo į valdanÄ?iÄ…sias daugumas, todÄ—l, manau, ir jie taip pat privalo prisiimti atsakomybÄ™ galbÅ«t už ne visai sÄ—kmingÄ… žemÄ—s reformÄ… Lietuvoje ir vengti kurstyti aistras tautiniu pagrindu.