KodÄ—l privaloma užtikrinti ypaÄ? vertingų vietovių apsaugÄ… ir ginti vieÅ¡Ä…jį interesÄ…?
YpaÄ? vertingas vietoves, natÅ«raliÄ… gamtinÄ™ aplinkÄ… turim palikti ateinanÄ?ioms kartoms - tai nacionalinÄ—s vertybÄ—s. Nacionalinių parkų ir kitų saugomų teritorijų administravimas beveik visose Europos Å¡alyse priklauso centrinÄ—ms valstybÄ—s institucijoms. TaÄ?iau jų veiklos bÅ«dai gana skirtingi. Senosiose demokratijos valdymo formÄ… pasirinkusiose Å¡alyse valdžia tradiciÅ¡kai daugiau tariasi su ten gyvenanÄ?iais žmonÄ—mis, pas mus kol kas stengiamasi dažnai viskÄ… daryti iÅ¡ jÄ—gos pozicijų, todÄ—l pastaraisiais metais pakankamai aktyviai diskutuojama, kokios galÄ—tų bÅ«ti optimaliausios vietinÄ—s bendruomenÄ—s įtraukimo į sprendimų priÄ—mimÄ… svarstant saugojamų teritorijų planavimÄ… formos, kad vietiniai gyventojai nesiprieÅ¡intų gamtosaugos ar kraÅ¡tovaizdžio draustinių steigimui, o sÄ…moningai siektų iÅ¡saugoti saugomas teritorijas. Privalome ginti vieÅ¡Ä…jį interesÄ… ir iÅ¡saugoti gamtÄ…, vertingas vietoves, saugomas teritorijas, natÅ«raliÄ… gamtinÄ™ aplinkÄ… bÅ«simoms kartoms, taÄ?iau nepalikti nuoÅ¡aly ten gyvenanÄ?ių ir Å«kininkaujanÄ?ių žmonių, o siekiant juos įtraukti į bendrÄ… gamtosauginÄ™ veiklÄ…, su jais ieÅ¡koti ir siekti sutarimo.

Saugomose teritorijose dirba tik kraÅ¡tÄ… ir gamtÄ… mylintys žmonÄ—s, taÄ?iau kodÄ—l jiems klijuojamos biurokratų etiketÄ—s?
Kaip ir minÄ—jau, kad gamtos ir kultÅ«ros vertybÄ—s bÅ«tų apsaugotos, saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai turi glaudžiai bendradarbiauti su ten gyvenanÄ?iais žmonÄ—mis, vietos bendruomenÄ—mis. Deja, nors Saugomų teritorijų direkcijos deklaruoja, kad rodo iniciatyvÄ… aktyviam dialogui su vietos gyventojais, taÄ?iau pasitaikydavo atvejų, kai regioniniai parkai buvo įsteigiami net neinformavus apie tai daugumos vietos gyventojų, neaptarus su jais, kuo saugoma teritorija bus naudinga, su kokiomis problemomis jie susidurs norÄ—dami ten Å«kininkauti ar vykdyti statybas ir kaip jiems tai bus kompensuojama. Kaimo reikalų komitetas gauna nemažai skundų iÅ¡ gyventojų, kurie gyvena saugomose teritorijose. ŽmonÄ—s skundžiasi, kad prisidengiant saugomų teritorijų įstatymu, paminamos žmogaus teisÄ—s ir laisvÄ—s, skundžiasi, kuo jie nusikaltÄ™ ir teiraujasi, kÄ… daryti, jeigu seneliai, tÄ—vai ir jie patys gyvena savo tÄ—viÅ¡kÄ—je, taÄ?iau be jų pritarimo atsidÅ«rusioje saugomoje teritorijoje, kur yra per daug ribojimų ir suvaržymų. PrieÅ¡ keletÄ… dienų Kaimo reikalų komitetas su daugeliu parašų gavo skundus iÅ¡ Panevėžio rajono gyventojų, vietos bendruomenÄ—s, kur raÅ¡oma:
 
„... kaimo gyventojai nesuvokia, kaip pateko į Krekenavos regioninio parko teritoriją, prašo rasti galimybę tarpininkauti dėl Naujarodžių ir aplinkinių kaimų išjungimo iš Krekenavos regioninio parko saugomų teritorijų ribų. Žmonės skundžiasi, kad, susidurdami su saugotinų teritorijų įstatymo apribojimais, vietos gyventojai negali apsiprasti, jog jie savo kieme ne šeimininkai, kad negali savo turto taip, kaip nori, padalyti vaikams, nuolatinė baimė dėl galimų baudų žmones stumia į neviltį..."

Manau, kad kartais trÅ«ksta ne tik susikalbÄ—jimo tarp saugomų teritorijų direkcijų darbuotojų ir vietos gyventojų, bet ir biurokratiÅ¡kas pareigÅ«nų požiÅ«ris, o kartais ir per griežti reikalavimai, nepamatuotos administracinÄ—s baudos suprieÅ¡ina vienus su kitais. Manau, kad kaimo žmonÄ—s, gyvenantys saugomose teritorijose, turÄ—tų laisviau disponuoti savo turtu, rekonstruoti savo namus, o jei yra taikomi apribojimai - turi bÅ«ti nustatytos aiÅ¡kios kompensacijos. Tarkim, žmogui prakiuro Å¡iferinis stogas. Žmogus jį norÄ—tų pakeisti rudos spalvos skardiniu stogu, bet to padaryti negali, nes iÅ¡ jo reikalaujama padaryti brangiai kainuojantį stogo pakeitimo projektÄ…, kuriame bÅ«tų numatyta stogÄ… perdengti žymiai brangiau kainuojanÄ?iu nendriniu stogu. Beje, panaÅ¡ių reikalavimų yra ir ne tik saugomose teritorijose, bet ir kaimo vietovÄ—se gyvenantiems žmonÄ—ms. Kaip Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, savo potvarkiu esu sudarÄ™s darbo grupÄ™, kuri nagrinÄ—ja klausimus, susijusius su nereikalingų biurokratinių reikalavimų vykdant statybas, pastatų remonto darbus kaime mažinimu. GavÄ™ iÅ¡vadas, kartu su darbo grupe teiksime pasiÅ«lymus įstatymams ir poįstatyminiams aktams tobulinti.

Grįžtant prie jÅ«sų klausimo, kodÄ—l taip atsitiko, kodÄ—l kaimo žmogus nesidžiaugia gyvendamas saugomoje teritorijoje, manau, kad žmonÄ—s pavargo nuo įvairių draudimų, reikalavimų. Nors saugomų teritorijų tarnyba vykdo gražiausiÄ… misijÄ… - saugo gamtÄ…, aplinkÄ…, kraÅ¡tovaizdį, taÄ?iau kartais palieka nuoÅ¡aly ten gyvenantį ir Å«kininkaujantį žmogų. Ar nenutiks taip, kad taip uoliai saugodami gamtÄ… liksime be ten gyvenanÄ?io žmogaus, kuris ten gyvendamas nori taip pat jÄ… saugoti? Žmones labai skaudina, kad Å¡iandien paukÅ¡Ä?iai ar vabaliukai yra daug svarbesni už žmogų, nors ir anksÄ?iau jis su tuo paukÅ¡Ä?iu ar vabaliuku puikiai sugyveno, niekada gamtos nedarkÄ— ir nesiruoÅ¡ia darkyti, taÄ?iau skandinamas įvairių draudimų, ribojimų, nuolat inspektorių tikrinamas, ar nepažeidÄ— kokio saugomų teritorijų reglamento... Gal dÄ—l to žmonÄ—s ir klijuoja biurokratų etiketes.

Kodėl kai tik įstatymu buvo leista į valstybinius parkus perkelti ten neturėtą žemę, vietos gyventojų interesai buvo patraukti į antrą planą?
Manau, kad Lietuva pasirinko vienÄ… sudÄ—tingiausių pasaulyje nuosavybÄ—s restitucijos modelių, o nuolatinÄ— teisÄ—s aktų kaita šį procesÄ…, deja, apsunkino ir kai kada stabdÄ—. TodÄ—l kalbÄ—damas nuosavybÄ—s atkÅ«rimo klausimu, nenorÄ—Ä?iau iÅ¡skirti saugomų teritorijų, nes jau 1991 m. birželio 18 d. įstatymas „DÄ—l pilieÄ?ių nuosavybÄ—s teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ…jį turtÄ… atstatymo tvarkos ir sÄ…lygų" numatÄ—, kad žemÄ— iÅ¡perkama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra rezervatų teritorija. Esamų ir projektuojamų pagal patvirtintÄ… kompleksinÄ™ gamtos apsaugos schemÄ… draustinių, nacionalinių parkų teritorija, gamtos kultÅ«ros ir istorijos paminklų apsauginÄ— žemÄ— gali bÅ«ti grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka pretendentai, LR kultÅ«ros paveldo inspekcija bei LR aplinkos apsaugos departamentas. Visi saugotini pirmosios grupÄ—s miÅ¡kai taip pat buvo negrąžinami pilieÄ?iams, o pripažinti valstybÄ—s iÅ¡perkamais. VÄ—liau taip pat buvo pleÄ?iama saugomų teritorijų įstatyminÄ— bazÄ—.
 
Manau, priežastys, susijusios su nuosavybÄ—s atkÅ«rimu, buvo bendro pobÅ«džio tiek saugomose, tiek ir kitose teritorijose. Atgavus nepriklausomybÄ™ Lietuvos kaime, taip pat ir kaimuose, kurie pateko į vadinamÄ…sias saugomas teritorijas, gyveno apie 35 procentai Å¡alies gyventojų, kurie kolÅ«kinei Å«kininkavimo formai patyrus bankrotÄ… praktiÅ¡kai liko be pragyvenimo Å¡altinio. TodÄ—l Å¡iandien sunku įvertinti, ar tai buvo klaida, ar ne, bet atsižvelgiant į tuometinÄ™ situacijÄ…, siekiant sumažinti socialinÄ™ įtampÄ… kaime ir iÅ¡vengti galimo socialinio sprogimo, buvo nusprÄ™sta suteikti galimybÄ™ kaimo vietovÄ—se gyvenantiems ir dirbantiems žmonÄ—ms kuo arÄ?iau namų įsigyti po 3 hektarus žemÄ—s asmeniniam Å«kiui kurti. Tokių asmeninių Å«kių steigimo poreikiams patenkinti reikÄ—jo nemažai žemÄ—s. Juk nÄ—ra galimybÄ—s žemÄ™ grąžinti keliais aukÅ¡tais: vienÄ… - ten gyvenanÄ?iam, o kitÄ… - ten gyvenusiam iki nacionalizacijos. Nors Å¡is sprendimas tolimesnei reformai ateityje padarÄ— nemažai problemų, taÄ?iau net ir Lietuvos Konstitucinis Teismas taip pat nusprendÄ—, kad toks teisinis reglamentavimas mÅ«sų Å¡alies Konstitucijos nepažeidÄ—.
 
DÄ—l nacionalizacijos toli nuo tÄ—viÅ¡kÄ—s atsidÅ«rusių žmonių lÅ«kesÄ?iai gauti žemÄ™ kuo arÄ?iau savo gyvenamosios vietos lÄ—mÄ— kitÄ… Lietuvos valdžios sprendimÄ… - žmonÄ—ms arba jų žemÄ—s paveldÄ—tojams, atsižvelgiant į iki nacionalizacijos turÄ—tÄ… nuosavos žemÄ—s ploto dydį ir jo vertÄ™, persikelti žemÄ™ arÄ?iau jų gyvenamosios arba į jų pageidaujamÄ… vietÄ…, nes dažnai žemÄ—s natÅ«ra ir negalima buvo atsiimti, nes ji jau buvo iÅ¡dalinta po 3 hektarus anksÄ?iau jau minÄ—tam asmeniniam Å«kiui steigti arba dÄ—l įvairių kitų priežasÄ?ių buvo patekusi į valstybÄ—s iÅ¡perkamų teritorijų kategorijÄ…. Deja, dažnai žmonių noras atgauti nuosavybÄ™ kuo arÄ?iau didžiųjų miestų, ežerų, miÅ¡kų arba upių buvo paremtas pragmatiÅ¡kumu ir ne visai teisÄ—tom priemonÄ—m. Taip pat tenka pastebÄ—ti, kad tuos procesus valdÄ— ne visada patys sąžiningiausi žmonÄ—s. Deja, tai palietÄ— ir saugomas teritorijas.

1999-2000 m. buvo masiÅ¡kai perkeliamos žemÄ—s į valstybinius parkus. Gal tam, kad ir buvo tikÄ—tasi anksÄ?iau ar vÄ—liau įgyvendinti savo slaptus lÅ«kesÄ?ius? Gal todÄ—l, kad buvo tikÄ—tasi vienaip ar kitaip apeiti įstatymus?
BÅ«tent dÄ—l JÅ«sų nurodomos priežasties nuo 2001 m. rugpjÅ«Ä?io 3 d. valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose įstatymu buvo uždrausta žemÄ™ ir miÅ¡kÄ… grąžinti lygiaverÄ?iu turÄ—tajam žemÄ—s sklypu.

TaÄ?iau jau tų paÄ?ių metų gruodžio 11 d. Seimas numatÄ—, kad valstybiniuose parkuose, iÅ¡skyrus Nemuno deltos regioninį parkÄ…, ir valstybiniuose draustiniuose žemÄ—, miÅ¡kas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybÄ—n neatlygintinai lygiaverÄ?iu žemÄ—s, miÅ¡ko ar vandens telkinio plotu tik tiems pilieÄ?iams, kurie Å¡iose teritorijose naudoja žemÄ™ asmeniniam Å«kiui arba kurie iki 2001 m. rugpjÅ«Ä?io 17 d. gyveno ir turÄ—jo nuosavybÄ—s teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojanÄ?iuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001 m. rugpjÅ«Ä?io 17 d. Å¡iose teritorijose gyvenusiems pilieÄ?iams, kurių sutuoktiniai Å¡iose teritorijose turÄ—jo gyvenamÄ…jį namÄ… ar butÄ…, jų dalį. Deja, Å¡iÄ… nuostatÄ… Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. pripažino prieÅ¡taraujanÄ?ia Konstitucijai, ir tÄ… dienÄ… ji neteko galios, o parkuose gyvenantys žmonÄ—s neteko galimybÄ—s atsikelti žemÄ™ arÄ?iau jų gyvenamosios vietos, o nuosavybÄ—s atstatymo procesas saugomose teritorijose buvo visai sustabdytas. Deja, Konstitucinio teismo sprendimas nuosavybÄ—s atstatymo darbus sustabdÄ— ir ten gyvenantiems žmonÄ—ms. TodÄ—l Seimui pasiÅ«liau įstatymo pataisÄ…, kuriÄ… Å¡ių metų gegužės 19 d. Seimui priÄ—mus, įsigaliojo nauja nuostata, numatanti, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemÄ—, miÅ¡kas ar vandens telkiniai bÅ«tų perduodami nuosavybÄ—n neatlygintinai lygiaverÄ?iu žemÄ—s, miÅ¡ko ar vandens telkinio plotu už tame paÄ?iame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje turÄ—tÄ… žemÄ™, miÅ¡kÄ… ar vandens telkinį ir tik tiems pilieÄ?iams, kurie tame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjÅ«Ä?io 17 d. gyveno ir tebegyvena (arba mirties dienÄ… gyveno, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybÄ—s teisÄ—s, yra mirÄ™s). Manau, kad didžiajai daliai parkuose gyvenanÄ?ių žmonių, kurie nuosavybÄ—s atkÅ«rimo reikalų buvo nespÄ—jÄ™ susitvarkyti iki aukÅ¡Ä?iau minÄ—to Konstitucinio teismo sprendimo, buvo atstatyta.

Kokius lÅ«kesÄ?ius turÄ—jo asmenys, kurie 1999-2000 metais „persikÄ—lÄ—" žemÄ™ į saugomas teritorijas, geriausia atsakytų jie patys. Kaip minÄ—jau, Seimas nuo 2001 metų uždÄ—jo ribojimus tokiems perkÄ—limams.

Apibendrindamas noriu pasakyti, kad tiek valstybiniuose parkuose, tiek valstybiniuose draustiniuose žemÄ—s grąžinimas natÅ«ra ir lygiaverÄ?iu žemÄ—s sklypu visada buvo orientuotas daugiau į ten gyvenanÄ?ius žmones, todÄ—l kalbÄ—ti, kad vietos gyventojų interesai buvo patraukti į antrÄ… planÄ…, nemanau, kad yra pagrindas, taÄ?iau negalÄ—Ä?iau pasakyti, kad nesąžiningų reformos vykdytojų ir savanaudžių žmonių taip pat pavyko iÅ¡vengti.


"Utenos diena", 2009-06-17