Pavadinimas: Seimo nariai apie nueinanÄ?ius metus
Kategorija: Archyvas
Data: Feb 27, 2010
http://www.pupinis.lt/straipsnis-55.html

Seimo nariai apie nueinanÄ?ius metus

1. Å iais metais beveik visi Lietuvos žmonÄ—s pajuto krizÄ—s naÅ¡tÄ…, priimta daug skaudžių, nepopuliarių sprendimų, dÄ—l to daugelio pajamos sumažėjo. KÄ…, jÅ«sų nuomone, Å¡iais nueinanÄ?iais metais padarÄ— Seimas, kad palengvintų žmonÄ—ms sunkmeÄ?io naÅ¡tÄ…?


Jeigu situacijÄ… vertintume tik Lietuvos kontekste, savaime suprantama, galÄ—tume pasakyti, kad Lietuva iÅ¡gyvena tikrÄ… ekonominį sunkmetį. TaÄ?iau situacijÄ… vertinant pasaulio kontekste, manau, galima vienareikÅ¡miÅ¡kai pasakyti, kad ne tik Lietuva, bet ir dauguma Å¡alių, kurių ekonomika paremta eksportu, kurios turi mažas vidaus rinkas, kurios disponuoja nemažomis lÄ—Å¡omis, gaunamomis už iÅ¡kastines žaliavas, taip pat iÅ¡gyvena sunkmetį. TodÄ—l, vertinant praÄ—jusius metus, daugiau reikÄ—tų vertinti Å¡alių ir jų valdžios sugebÄ—jimÄ… priimti sprendimus, suÅ¡velninanÄ?ius ekonomikos susitraukimo ir finansinio sunkmeÄ?io pasekmes. Å iuo požiÅ«riu Å¡alys turÄ—jo įvertinti ir, manau, priimdamos sprendimus įvertino savo unikalumÄ…. Vienos, kurios turÄ—jo sukaupusios tam tikrų finansinių rezervų, arba tos, kurių ekonomikai nemažą įtakÄ… turi lÄ—Å¡os, gaunamos iÅ¡ iÅ¡kastinių energetinių iÅ¡teklių, elgÄ—si vienaip, tos, kurios turi nemažas vidaus rinkas, elgÄ—si antraip, o tos, kurios nebuvo pasiruoÅ¡usios ekonominiam sunkmeÄ?iui ir kurių pastarųjų metų ekonomikos plÄ—tra didele dalimi buvo paremta skolintais pinigais, tarp pastarųjų, deja, buvo ir Lietuva, privalÄ—jo elgtis dar kitaip. Lietuva, siekdama subalansuoti valstybÄ—s biudžetÄ… ir, kiek įmanoma, sumažinti biudžeto deficitÄ…, privalÄ—jo ne tik mažinti valstybÄ—s iÅ¡laidas, bet ir įvesti į mokesÄ?ių sistemÄ… tuos, kurie jų nemokÄ—jo, ir taip tolygiau paskirstyti mokesÄ?ių naÅ¡tÄ…. Tokie veiksmai valstybei leido pasiekti palankesnių sÄ…lygų skolintis, kad sunkmeÄ?iu bÅ«tų užtikrintos bÅ«tiniausios iÅ¡laidos, skirtos socialinÄ—ms reikmÄ—ms, koofinasavimui skirtos lÄ—Å¡os, kad galÄ—tume įsisavinti ES lÄ—Å¡as. Deja, nueinanti valdžia nepaliko finansinio rezervo ne tik valstybÄ—s reikmÄ—ms, iÅ¡tikus sunkmeÄ?iui, bet ir SODROS biudžete. Viskas buvo iÅ¡leista, dar net avansu. Jau baigiantis 2008 metams SODROS iÅ¡laidoms trÅ«ko daugiau negu milijardo litų. Belieka tik spÄ—lioti, kas bÅ«tų, jeigu nebÅ«tų priimti ,,nepopuliarÅ«s" sprendimai. Gal jau praeitų metų viduryje bÅ«tų sutrikusios ne tik kai kurios investicinÄ—s programos, bet ir socialinÄ—s iÅ¡mokos, atlyginimų biudžetininkams iÅ¡mokÄ—jimas bei kitos bÅ«tinosios iÅ¡laidos, užtikrinanÄ?ios sveikatos sistemos, ugdymo įstaigų funkcionavimÄ…. TodÄ—l turbÅ«t daugelis sutiks, kad geriau sumažėjusios stabiliai gaunamos pajamos negu jokių. Be to, žmonių pajamos sumažėjo kur kas mažiau, negu procentaliai sumažėjo BVP dalis, skaiÄ?iuojant vienam gyventojui.


Kadangi Seime kuruoju kaimo reikalus, galiu pasakyti, kad, siekiant palengvinti Å«kininkavimo sÄ…lygas, žemÄ—s Å«kio sektoriuje buvo priimtų ir pakankamai gerų sprendimų. Pirmiausiai ŽemÄ—s Å«kio ministerija labai supaprastino paramos iÅ¡ ES fondų skyrimo sÄ…lygas ir paspartino Å¡ių lėšų įsisavinimÄ…, tiesiogines iÅ¡mokas. Seimas pritarÄ— keliems svarbiems ŽemÄ—s Å«kio ministro ir mano pateiktiems įstatymų projektams, tarp kurių Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas. Jį priÄ—mus, žemÄ—s Å«kio veiklos subjektams, kurių žemÄ—s Å«kio valdos įregistruotos ŽemÄ—s Å«kio ir kaimo verslo registre ir jų ekonominis dydis už praÄ—jusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. nevirÅ¡ija 14 EDV (europinio dydžio vienetų), bus taikomi analogiÅ¡ki buitiniams vartotojams elektros energijos tarifai, o virÅ¡ijantiems 14 europinio dydžio vienetų ribÄ… žemÄ—s Å«kio veiklos subjektams ir pripažintoms žemÄ—s Å«kio kooperatinÄ—ms bendrovÄ—ms (kooperatyvams), gaunanÄ?ioms elektros energijÄ… iÅ¡ žemosios įtampos elektros tinklų, atitinkamo tarifo galios dedamoji bus taikoma tik rugpjÅ«Ä?io - spalio mÄ—nesiais. Labai savalaikis krizÄ—s sÄ…lygomis buvo Atsiskaitymo už žemÄ—s Å«kio produkcijÄ… įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo Valstybinei mokesÄ?ių inspekcijai buvo pavesta tikrinti, ar žemÄ—s Å«kio produkcijos pirkÄ—jai laiku, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisÄ—s aktų reikalavimų, atsiskaito su Å¡ios produkcijos pardavÄ—jais. Gruodžio mÄ—nesį Seimas pritarÄ— mano pateiktam PilieÄ?ių nuosavybÄ—s teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ…jį turtÄ… atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymui, kuriuo žemÄ—s Å«kio subjektams rezervuojama laisva valstybinÄ— žemÄ—, kuriÄ… jie naudoja nuo 2004 m. rugpjÅ«Ä?io 7 d. Jei Å¡ie asmenys neturi teisÄ—s atkurti nuosavybÄ—s teises, tik jie galÄ—s toliau nuomoti Å¡iÄ… žemÄ™ arba jÄ… pirkti. Tokiu bÅ«du Å«kininkų įdirbta žemÄ— apsaugoma nuo „iÅ¡vadų" turÄ—tojų atÄ—jimo į Å¡iÄ… žemÄ™.
TodÄ—l manau, kad nežiÅ«rint ekonominio sunkmeÄ?io iÅ¡vardinti ir kiti priimti sprendimai sudarys sÄ…lygas tolimesnei Å¡alies, taip pat ir žemÄ—s Å«kio sektoriaus ekonominei plÄ—trai.


2. 2010 metų prognozės nedžiugina, jau pasitinkant naujus metus daug kas žino, kad gaus dar mažesnes algas, mažės socialinės išmokos, kai kurie gal pagalvos apie išvažiavimą iš Lietuvos. Ką galėtumėte palinkėti Lietuvos žmonėms, kad jie neprarastų vilties, turėtų daugiau optimizmo?


Ekonomikoje, kaip ir žmonių gyvenime, nebÅ«na vien pakilimai. Deja, pastarasis ekonomikos kritimas itin skaudžiai palietÄ— pasaulio ekonomikÄ…. TaÄ?iau galima tik įsivaizduoti, kas bÅ«tų, jeigu ekonomikos kilimas, paremtas skolintomis lÄ—Å¡omis, Lietuvoje bÅ«tų užsitÄ™sÄ™s dar kelerius metus ir tik po to tas iÅ¡kreiptos ekonomikos burbulas bÅ«tų sprogÄ™s. Ko gero, tokiu ,,ekonomikos kilimu" bÅ«tų patikÄ—jÄ™ dar daugiau žmonių. Dar daugiau žmonių bÅ«tų susiviliojÄ™ galimybe pasigerinti savo buitį skolintais pinigais ir įsigydami ekonomiÅ¡kai nepagrįstai brangių pastatų, daiktų, automobilių ir bÅ«tų susikÅ«rÄ™ dar didesnių ekonominių problemų. Deja, net tokia ekonomiÅ¡kai stipri Å¡alis kaip JAV nesugebÄ—jo apsaugoti savo žmonių nuo finansų sistemos griÅ«ties sukeltų problemų. Nemažai žmonių ir ten prarado savo neiÅ¡mokÄ—tus bÅ«stus ir ne visai į patikimas rankas valdyti atiduotas senatvei kauptas santaupas. TodÄ—l manau, kad ekonominis sunkmetis turÄ—tų bÅ«ti daug kam pamoka: daugelio Å¡alių, taip pat ir Lietuvos, politikams, patiems pilieÄ?iams. Tik gaila, kad žmonių atmintis gana trumpalaikÄ—, juk praÄ—jusio amžiaus ketvirtame deÅ¡imtmetyje pasaulį, taip pat ir LietuvÄ…, buvo užklupusi ne kÄ… mažesnÄ— ekonominÄ— krizÄ—, kuriai, beje, taip pat nebuvo pakankamai pasiruoÅ¡ta. TodÄ—l, manau, žmonÄ—ms ir savo kolegoms politikams linkiu surasti jÄ—gų ir susitelkti iÅ¡gyvenant šį sunkmetį, ypaÄ? priimant sprendimus, leisianÄ?ius užtikrinti ekonomikos kilimÄ…, tikiuosi, netolimoje ateityje. Tam turime susitelkti reformuodami valstybÄ—s valdymo, sveikatos priežiÅ«ros, Å¡vietimo ir socialinÄ—s paramos sistemas ir nebijoti priimti reikiamus sprendimus, nors jie ir ne visada bÅ«na populiarÅ«s.

(interviu ELTAI publikuotas DELFI portale)