Pavadinimas: Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio kalba Seime svarstant Vyriausybės ataskaitą
Kategorija: Archyvas
Data: May 21, 2010
http://www.pupinis.lt/straipsnis-67.html

Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio kalba Seime svarstant Vyriausybės ataskaitą

PraÄ—jo metai ir 5 mÄ—nesiai, kai pradÄ—ta įgyvendinti VyriausybÄ—s 2008-2012 metų veiklos programa. Laikas esminÄ—ms permainoms trumpas, taÄ?iau mÅ«sų Å¡alies žemdirbiai ir kaimo gyventojai pajuto nemažai naudingų žemdirbiams permainų ir iÅ¡ esmÄ—s pritaria vykdomai žemÄ—s Å«kio politikai.

Å ios politikos prioritetais tapo kaimo plÄ—tros priemonÄ—s, kurios pasižymÄ—jo kur kas intensyvesniu ir paprastesniu Å¡eimos Å«kių pagrindu veikianÄ?ių smulkių ir vidutinių Å«kių, alternatyvios žemÄ—s Å«kio veiklos rÄ—mimu, kaimo bendruomenių veiklos aktyvinimu, projektų, siekiant gyvenimo kokybÄ—s kaime gerinimo, įgyvendinimu. Siekiant įgyvendinti minÄ—tas ŽemÄ—s Å«kio ministerijos ir ministro Kazio StarkeviÄ?iaus iniciatyvas kardinaliai buvo atlikti Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007-2013 metų programos pakeitimai - daliai paramos priemonių padidintas paramos intensyvumas, iÅ¡plÄ—stos paramos gavimo galimybÄ—s, supaprastinti paramos teikimo reikalavimai, supaprastintos paramos administravimo procedÅ«ros. Manau, Seimo nariai, susitinkantys su žemdirbiais, ir patys pajuto, kad žemdirbiai palaiko naujas priemones. Vien supaprastinta, iki 150 tÅ«kst. Lt, parama pasinaudojo smulkÅ«s ir vidutiniai Å«kiai, kurie pagal senÄ… tvarkÄ… negalÄ—jo pretenduoti į jokiÄ… paramÄ…. Naujai įsteigto paskolų fondo, net ir sunkmeÄ?iu nesumažėjusių ir laiku iÅ¡mokamų tiesioginių iÅ¡mokų dÄ—ka ES lėšų investavimas į ŽemÄ—s Å«kio gamybÄ… ne tik nesumažėjo, bet ir padidÄ—jo. Tai akivaizdžiai rodo ir skaiÄ?iai. InvesticinÄ—ms žemÄ—s, maisto Å«kio ir miÅ¡kų sektoriaus priemonÄ—ms įgyvendinti per 2009 metus iÅ¡mokÄ—ta 718,4 mln. litų paramos lėšų pagal 5,8 tÅ«kst. paraiÅ¡kų. Tai net 6,6 karto daugiau negu 2008 metais. IÅ¡ viso praÄ—jusiais metais į Lietuvos kaimÄ… su įvairios krypties parama investuota 1,7 mlrd. Lt. Tai padÄ—jo Å¡alies žemÄ—s Å«kiui gyventi krizÄ—s sÄ…lygomis, iÅ¡vengÄ—me masinių bankrotų grÄ—smÄ—s, sunkiu kasdieniniu darbu pasiekta gerų rezultatų Å«kiuose. Nuo praÄ—jusių metų Å«kininkai, mažos įmonÄ—s ir kaimo gyventojai turi realiÄ… galimybÄ™ užsiimti ne tik žemÄ—s Å«kio veikla, bet ir pradÄ—ti alternatyvų verslÄ…. Alternatyvaus verslo skatinimo priemonÄ—ms įgyvendinti iÅ¡mokÄ—ta 661,7 mln. litų pagal 194 paraiÅ¡kas. 2008 metais Å¡i parama visai nebuvo teikta. TurbÅ«t nieks neiÅ¡drįs paneigti, kad Å«kininkai, Å«kininkaujantys pienininkystÄ—s Å«kiuose, taip pat teigiamai vertina VyriausybÄ—s sprendimus. Ä®vertinant sunkiÄ… padÄ—tį pieno sektoriuje praÄ—jusiais metais VyriausybÄ— rado galimybių pieno gamintojams iÅ¡mokÄ—ti visas jiems numatytas iÅ¡mokas už kvotinį pienÄ…, ir net anksÄ?iau, negu buvo tai daroma ne krizÄ—s metais. Aktyviai buvo įgyvendinamos ir priemonÄ—s, skirtos pieno sektoriui restruktÅ«rizuoti. Manau, labai svarbus sprendimas, suteikiantis galimybÄ™ panaudoti ES struktÅ«rines lÄ—Å¡as kooperatinÄ—ms pieno perdirbimo įmonÄ—ms steigti. Dabar žemdirbių ir žemÄ—s Å«kių kooperatyvų pagrindu steigiama nauja kooperatinÄ— pieno perdirbimo įmonÄ—, kuri ne tik turÄ—s, bet, manau, jau ir turi įtakos pieno perdirbimo įmonių monopolijos ardymui ir jau Å¡iuo metu prisideda prie stabilesnių pieno supirkimo kainų užtikrinimo.

 Dar viena naujovė, įvykusi praėjusiais metais, buvo ta, kad lietuviško, geros kokybės maisto vartotojai įgijo galimybę įsigyti maisto produktus tiesiogiai iš ūkininko ūkio. Vis daugiau ūkininkų, šiuo metu jau apie 100, nuolat prekiauja ūkininkų turgeliuose. Pastaruoju metu toliau tobulinama alternatyvios prekybos žemės ūkio ir maisto produktais prekybos sistema.

 Jau kelių rinkiminių kampanijų metu daugelis politinių partijų žadÄ—jo panaikinti apskriÄ?ių administracijas kaip nereikalingÄ… struktÅ«rÄ…, taÄ?iau tik Å¡i VyriausybÄ— ryžosi reformÄ… įgyvendinti. Savaime suprantama, labai svarbi kaimui Å¡iuo metu vykstanti apskriÄ?ių virÅ¡ininkų administracijų reforma, žemÄ—s tvarkymo ir ja disponavimo sistemos reforma. Seimas nagrinÄ—ja VyriausybÄ—s pateiktų įstatymų pakeitimų paketus, įtvirtinanÄ?ių apskriÄ?ių virÅ¡ininkų administracijų atliekamų žemÄ—s tvarkymo ir administravimo funkcijų perskirstymÄ… tarp institucijų. KeiÄ?iant įstatymus skatinamas žemÄ—s konsolidavimo procesas, o pakeitus įstatymus, į jį įtraukiami ne tik privatÅ«s, bet ir valstybinÄ—s žemÄ—s bei nerezervinių miÅ¡kų plotai. Siekiant efektyviai naudoti apleistas žemes, VyriausybÄ—s programoje buvo numatytos tam reikalingos priemonÄ—s, kurioms įgyvendinti Å¡iuo metu pateiktuose įstatymuose yra siÅ«lomi reikalingi instituciniai įrankiai.

 Manau, reikÄ—tų paminÄ—ti ir kitus, itin svarbius darbus. Siekiant lėšų taupymo, vykdomas ŽemÄ—s Å«kio ministerijos struktÅ«ros optimizavimas, valdymo modelio pertvarkymas bei jos pavaldume esanÄ?ių įstaigų reorganizavimas. Jau Seimas pritarÄ— augalininkystÄ—s priežiÅ«ros įstaigų reorganizavimui, ministerija vykdo žuvininkystÄ—s įstaigų reformÄ…, Seime vÄ—l bus atnaujintas Veterinarijos ir Maisto įstatymų naujos redakcijos projektų svarstymas. MinÄ—tos pertvarkos jau Å¡iuo metu duoda nemažą taupymo efektÄ….

 NepamirÅ¡ti ir klausimai, susijÄ™ su žemÄ—s Å«kio gamybos plÄ—tros ateitimi, t.y. rÅ«pinimusi, kas mÅ«sų Å«kininkų laukia po 2013 metų. Rengiami pasiÅ«lymai, formuojama Lietuvos pozicija Seimo Europos reikalų komiteto posÄ—džiuose, ES žemÄ—s Å«kio ministrų forumuose. ReikÄ—tų pasidžiaugti ir pastarojo laiko aktyvia ŽemÄ—s Å«kio ministerijos pozicija ieÅ¡kant rinkų lietuviÅ¡kai žemÄ—s Å«kio produkcijai. Manau, ypaÄ? svarbÅ«s buvo ministro vizitai Kazachstane, Rusijoje, Ukrainoje, Azerbaidžane. Å ias metais pirmÄ… kartÄ… nepriklausomos Lietuvos istorijoje įvyko atsakomasis Rusijos žemÄ—s Å«kio ministrÄ—s vizitas. Svarbi aktyvi bendraminÄ?ių paieÅ¡ka ES Å¡alyse, tai jau Å¡iais metais buvo įprasminta organizuojant Lietuvoje parodos metu forumÄ… AGROBALT, kuriame dalyvavo ne tik kaimyninių Å¡alių žemÄ—s Å«kio ministrai, bet ir ES žemÄ—s Å«kio ir kaimo plÄ—tros komisaras DaÄ?ianas ÄŒiolos.

 

Baigdamas noriu pažymėti, kad žemės ūkio politikos įgyvendinimo efektyvumą geriausiai parodo statistiniai duomenys. Lietuvos užsienio prekybos balansas, t.y. žemės ūkio ir maisto produktų eksporto dalis bendrame šalies eksporte nuo 15 procentų 2008 metais 2009 metais padidėjo iki 20 procentų, o teigiamas žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos balansas - nuo 0,75 mlrd. Lt. 2009 metais padidėjo iki 1,36 mlrd. litų 2009 metais.

 

Kaimo reikalų komitetas balsų dauguma pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 metų veiklos ataskaitai.

 

 

Â