Pavadinimas: Ä® sÄ—kmÄ—s LietuvÄ… su bendruomenine savivalda
Kategorija: Archyvas
Data: Apr 25, 2009
http://www.pupinis.lt/straipsnis-7.html

Ä® sÄ—kmÄ—s LietuvÄ… su bendruomenine savivalda

Nors ir daug kartų buvo kalbÄ—ta apie siekius suaktyvinti bendruomenÄ™, taÄ?iau pastebimų rezultatų vis dar nebuvo pasiekta. Visi žodžiai taip ir liko tik žodžiais, nes taip per Lietuvos nepriklausomybÄ—s laikotarpį ir nesuradome laiko savo kalbas ir pamÄ…stymus realizuoti, įprasminti teisÄ—s aktuose. TodÄ—l ir ateityje esmingiausias mÅ«sų politinis siekis savivaldybių politikoje, manau, bus pilieÄ?ių įtraukimas į savivaldybių tarybos reikalų svarstymÄ…, sprendimų paruoÅ¡imo ir priÄ—mimo procesus.. Praraja, atsivÄ—rusi tarp pilieÄ?ių ir vietos politikų valdomos savivaldybių tarybos, yra vis dar didelÄ—. Nei savivaldybÄ—s deda pastangų kviesti į sprendimų priÄ—mimo talkÄ… bendruomenių atstovus, nei patys bendruomenių nariai per daug veržiasi dalyvauti bendruomenÄ—s ir savivaldybÄ—s valdyme, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai vienas ar kitas savivaldybÄ—s tarybos ar administracijos sprendimas tiesiogiai palieÄ?ia vienÄ… ar kitÄ… bendruomenÄ—s narį, jo gyvenamÄ… teritorijÄ…. Deja, neretai ir tiesiogiai suinteresuoto vieno ar kito sprendimo priÄ—mimu, o dažniausiai nepriÄ—mimu pilieÄ?io įsijungimas į sprendimų priÄ—mimo procesus bÅ«na pavÄ—luotas, t.y. pilieÄ?io noras įsijungti į sprendimų priÄ—mimo procesÄ… atsiranda tuo metu, kai atsižvelgiant į priimtus sprendimus pradedami vykdyti konkretÅ«s darbai. TodÄ—l aktyvios sistemos derinant sprendimus jų paruoÅ¡imo metu nebuvimas iÅ¡ esmÄ—s blogina santykius tarp pilieÄ?ių ir vietinÄ—s valdžios, dažnai trukdo priimtų sprendimų vykdymui po jų priÄ—mimo. Be to, savivaldybių tarybos, mažai teatspindÄ—damos tiesioginius gyventojų interesus, veikia lyg centrinÄ—s valdžios žemesnioji grandis. Savivaldybių tarybos dÄ—l Å¡ios aplinkybÄ—s neatitinka savo pavadinimo, nes jose pritrÅ«ksta savivaldumo ir ryÅ¡io su visuomene.

Visų valdžios grandžių, o ypaÄ? savivaldos, prieinamumas pilieÄ?iams, skaidrumas ir atvirumas bendradarbiavimui yra svarbus savivaldybÄ—s lygmens politikos veiksnys. Bendradarbiaudami su pilieÄ?iais, bendruomenÄ—mis ir interesų grupÄ—mis, gyventojais, aiÅ¡kindamiesi labiausiai rÅ«pimus klausimus ir juos keldami į darbotvarkÄ™, sudarytume realias sÄ…lygas dalyvauti formuluojant ir įgyvendinant sprendimus. Tik realizuodami modernius politinÄ—s veiklos principus, ieÅ¡kodami bendradarbiavimo bÅ«dų ir sriÄ?ių, kuriose Å¡is dialogas bÅ«tų aktyvus, dvipusis ir neformalus, sustiprintume pilieÄ?ių pasitikÄ—jimÄ… savivalda, paskatintume jų pilietinį aktyvumÄ…. Vietos politika negali bÅ«ti vien iÅ¡ valstybinių institucijų siunÄ?iamų komandų vykdymas, bet, pasitelkiant vietos gyventojų intelektÄ…, jÄ—gas ir resursus, savų politinių uždavinių kÄ—limasis, jų sprendimas ir tinkamiausių bÅ«dų sprendimams įgyvendinti paieÅ¡ka.
Tiek TÄ—vynÄ—s sÄ…jungos paskutinÄ—je rinkimų į LR SeimÄ… programoje ,,Ä® sÄ—kmÄ—s LietuvÄ…-naujoji Sutartis su Lietuvaâ€? bei jau ir 1995 metais, o ypaÄ? 1997 metais eidami į savivaldybių rinkimus, mes daug dÄ—mesio skyrÄ—me bendruomenių vystymui, propaguodami ir įgyvendindami Kaimų seniÅ«nų ar Saugios kaimynystÄ—s idÄ—jas. Manau, tos idÄ—jos negali pasenti arba tapti nepriimtinomis, todÄ—l prie Å¡ių idÄ—jų visada galima, o mÅ«sų atveju netgi privalu grįžti su nauja kokybe. Tuo labiau, kad bendruomenių steigimo idÄ—jos yra bendruomenių pripažintos, taÄ?iau jų veikla ir organizacija daugelyje vietų dar nepasiekÄ— norimos kokybÄ—s, o dažnai jų steigimas yra formalus, jų veikla apsiriboja tik gaunant finansavimÄ… vienam ar kitam projektui, o po to jų veikla apmirÅ¡ta, nes jos negauna jokio finansinio palaikymo, nÄ—ra įtraukiamos į sprendimų priÄ—mimo, problemų sprendimo procesus.
Sugrįžtant prie paskutinės rinkiminės programos ,,Į sėkmės Lietuvą�, kuri buvo paruošta rinkimams į LR Seimą, dalyje Reali savivalda taip pat deklaravome, kad Valstybės politikos, plėtojant savivaldą, pagrindinis tikslas - sukurti teisinę ir finansinę bazę realiai administracinei ir bendruomeninei savivaldai, kad pagaliau būtų pereita nuo "vietvaldos" prie tikros savivaldos, ir numatėme su tuo susijusius pagrindinius uždavinius:
• savivaldos finansinio savarankiškumo bazės sukūrimą, taip skatinant ir savivaldybių savarankišką ekonominę ir finansinę politiką;
• savivaldybių valdymo pertvarkymą pagal Naujosios viešosios vadybos ir strateginio planavimo principus;
• bendruomeninės savivaldos pamatų sukūrimą.
Kalbant apie programoje numatytus Tėvynės sąjungos politikos, plėtojant savivaldą, metmenis galima būtų paminėti:
- konstitucinių įstatymų įtvirtinamą, savivaldai numatant fiksuotą valstybės biudžeto dalį, 40% Nacionalinio biudžeto;
- savivaldos teritorijoje esanÄ?ios valstybinÄ—s žemÄ—s disponavimo teisÄ™ perduodant valdyti savivaldai;
- nekilnojamojo turto mokesÄ?io, kaip savivaldos finansinio savarankiÅ¡kumo pagrindo įvedamÄ…;
- apskriÄ?ių kaip "centro prievaizdų" funkcijų pakeitimÄ… į "regiono vystymo" centrų funkcijas ir kt.
Bendruomenių vystymo politikos klausimu buvo siūloma skatinti bendruomenių veiklą, sudarant tam tinkamas teisines ir finansines sąlygas, taip pat suteikiant bendruomenėms daugiau atsakomybės. Pagrindinės bendruomenių klausimu deklaruotos nuostatos:
• bendruomeniÅ¡kumo, kaip svarbiausio faktoriaus, lemianÄ?io visuomenÄ—s pilietiÅ¡kumÄ…, skatinimas;
• bendruomenių veiklos finansavimo sutvarkymas;
• bendruomenių atsakomybės už socialinę rūpybą, nusikalstamumo prevenciją, skurdo įveikimą skatinimas.
Tėvynės sąjungos politikos, vystant bendruomeniškumą, numatyti metmenys:
- priimamas Bendruomenių įstatymas, nustatantis bendruomenių steigimo tvarką ir jų teises bei pareigas;
- pagal įstatymÄ… įsisteigusioms teritorinÄ—ms bendruomenÄ—ms privalomai pervedami 2% toje bendruomenÄ—je gyvenanÄ?ių fizinių asmenų pajamų mokesÄ?io (iÅ¡skyrus tų asmenų, kurie pareiÅ¡kia kitokiÄ… valiÄ…, mokesÄ?ius);
- valstybė įsteigia biudžetinį "Bendruomenių vystymo" fondą, iš kurio konkurso tvarka finansuojamos geriausios bendruomenių vystymo iniciatyvos (pradėta įgyvendinti);
- steigiamos valstybės finansuojamos "Bendruomenių lyderių" studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose;
- 30% valstybės skiriamų pašalpų ar lėšų globai skiriama per vietinę ar parapijos bendruomenę;
- visos lÄ—Å¡os, kurios skiriamos paremti asocialioms Å¡eimoms, skiriamos tik per bendruomenÄ™;
- socialinÄ—s ekonomikos iniciatyvas įgyvendinantiems vietinÄ—s bendruomenÄ—s kooperatyvams ar kitam analogiÅ¡kam verslui taikomos specialios mokesÄ?ių lengvatos;
- "Saugios kaimynystės" ir "Stabdyk nusikalstamumą" iniciatyvų skatinimas bendruomenėse;
- Šeimos ir Darbo Ministerijoje įsteigiamas specialus Bendruomenių Departamentas, kuris rūpinasi bendruomeniškumo plėtra Lietuvoje;
- valstybės lėšomis sukuriama "Lango į Ateitį" speciali internetinė bendruomenių iniciatyvų ir vystymo mokymo programa (iš esmės įvykdyta);
Bet kokiu atveju mes kviesime puoselÄ—ti savo bendruomenes, visų pirma smulkias, skirtas sprÄ™sti paÄ?ias kasdieniÅ¡kiausias problemas. TodÄ—l, manau, ir siÅ«lydami programÄ… rinkimams į savivaldybių tarybas, ir savo parlamentinÄ—je veikloje dÄ—sime visas pastangas įstatymiÅ¡kai ir administraciÅ¡kai plÄ—sti žemesniųjų savivaldos grandžių teises ir atsakomybÄ—s sritis, nuosekliai remsime subsidiarumo principus. Kas gali bÅ«ti vykdoma žemesnÄ—je valdžios ar savivaldos grandyje, tas ten ir turi bÅ«ti daroma.