Gerbiami konferencijos dalyviai, sveÄ?iai,

      Manau ne tik Ä?ia susirinkusieji, bet buvÄ™ žemÄ—s Å«kio sektoriaus vystymo skeptikai, ypatingai po praÄ—jusių ekonominio sunkmeÄ?io metų, negalÄ—tų nepripažinti, kad žemÄ—s Å«kis yra svarbi Lietuvos ekonomikai, savo specifikÄ… turinti verslo Å¡aka, kad žemÄ—s Å«kis ir ateityje privalo susilaukti tinkamo dÄ—mesio, nes investicijos į žemÄ—s Å«kį ir kaimo plÄ—trÄ… duoda su kaupu atsiperkantį ekoniminį efektÄ…, ir kad žemÄ—s Å«kis, ypatingai ekonomiÅ¡kai sunkiu laikotarpiu, bene vienintelis rodÄ— teigiamus finansinius rodiklius, taip pristabdydamas Å¡alies ekonomikos kritimÄ….

 

 Kaip kad atspindi šios dienos konferencijos pavadinimas, konferencija susideda iš dviejų dalių, tai žemės ūkio ir maisto sektoriaus vieta šalies ekonomikoje ir antra, aktualumu nenusileidžianti pirmajai - Lietuvos pozicija dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos 2014 - 2020 metais.

 Manau, labai svarbu vieÅ¡ai diskutuoti dÄ—l žemÄ—s Å«kio ir maisto sektoriaus svarbos, taÄ?iau vÄ—lgi, labai svarbu diskutuoti ir dÄ—l bendrų pozicijų siekiant Lietuvai priimtinų sÄ…lygų naujajame finansiniame ES periode. Manau diskusija turi ir formaliÄ… pusÄ™, nes ministras, ir derybose dalyvausiantys Lietuvos atstovai turi gauti tam tikrÄ… žemdirbius vienijanÄ?ių asocijuotų struktÅ«rų ir politinÄ—s valdžios mandatÄ…, taÄ?iau svarbu ir apskritai apsibrėžti kokių tikslų mes norÄ—tume pasiekti per ateinantį finansinį periodÄ…. Ar daugiau sieksime skatinti gamybÄ…, ar paramÄ… matysime kaip tam tikrÄ… priemonÄ™ sprendžiant socialinÄ—s paramos kaime gyvenantiems įrankį, ar prioritetÄ… teiksime kaimo plÄ—trai, ar ieÅ¡kosime tam tikros pusiausvyros, stengdamiesi iÅ¡laikyti ankstesnio finansinio periodo finansavimo proporcijas.

 Apie Bendrosios žemės ūkio politikos ateitį kalbama jau ne pirma diena. Žinoma, tikėtasi daugiau sužinoti ką mąsto Europos Komisija, kai Komisaras atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Dacian Cioloş lankėsi AgroBalt 2010 parodoje, deja, praktiškai buvo kartojamas vienas atsakymas - teikit nuomones ir pasiūlymus. Savaime suprantama, vien asmeniškai komisarui sunku ką nors žadėti, todėl, manau, šiuo etapu tikrai svarbu išsakyti savo nuomones, dalyvauti diskusijose ne tik Lietuvos, bet ir ES lygmenyje.

TodÄ—l norÄ—Ä?iau padÄ—koti tiems, kurie pateikÄ— savo komentarus Komisaro Dacian CioloÅŸ iÅ¡keltoje diskusijoje dÄ—l BŽŪP po 2013 metų, kuriuos galima buvo teikti internetu. Tenka apgailestauti, kad tik nedaugelis ne tik žemdirbių, bet ir asocijuotų struktÅ«rų teikÄ—si pateikti savo mintis. Vis dÄ—lto sprendimai bus priiminÄ—jami ES struktÅ«rose ir mÅ«sų norai ir pageidavimai turi bÅ«ti iÅ¡girsti ten, o kaip žinia, kad bÅ«tų iÅ¡girsti, turi bÅ«ti iÅ¡sakyti, ir ne tik aukÅ¡Ä?iausiu lygmeniu. TodÄ—l palyginimui ir ateityje ragindamas aktyviau dalyvauti teikiant nuomones galiu priminti, kad į Komisaro kvietimÄ… iÅ¡sakyti savo nuomonÄ™ sureagavo 5000 respondentų, o iÅ¡ Lietuvos tik 14. TodÄ—l reikia tikÄ—tis, kad mÅ«sų kaimynai lenkai (1009 atsakymai) ir broliai latviai (417 atsakymų) iÅ¡reiÅ¡kÄ— panašų į mÅ«sų požiÅ«rį į BendrÄ…jÄ… žemÄ—s Å«kio politikÄ….

Kokia gi galėtų būti mūsų pozicija? Manau, niekas nesuabejos, kad Bendroji žemės ūkio politika ir po 2013 metų turi išlikti bendroji, finansuojama iš ES biudžeto.
Manau, kad naujame finansiniame laikotarpyje finansavimas turÄ—tų daugiau atitikti BŽŪP keliamų tikslų įgyvendinimÄ…. Galima bÅ«tų svarstyti ar nederÄ—tų tiesiogines iÅ¡mokas ir rinkos reguliavimo priemones iÅ¡skirti į atskirus ramsÄ?ius, taip pat iÅ¡laikant atskirÄ… kaimo plÄ—tros ramstį bei gal bÅ«t sukuriant horizontalų klimato kaitos ramstį.

Komisaras D. CioloÅŸ AgroBalt 2010 konferencijoje pažymÄ—jo, kad bÅ«tina pertvarkyti tiesioginių iÅ¡mokų schemÄ…, pirmiausia atsisakant sÄ…sajų su istoriniais referenciniais rodikliais. Savaime suprantama, Å¡iÄ… mintį mes taip pat privalome aktyviai palaikyti. Tai bÅ«tų labai teigiamas sprendimas, taÄ?iau taip pat reikÄ—tų nustatyti supaprastintÄ… tiesioginių iÅ¡mokų skyrimo schemÄ… visoms ES valstybÄ—ms narÄ—ms. Kalbant apie tiesioginÄ™ paramÄ… žemÄ—s Å«kiui, mano nuomone, bÅ«tina akcentuoti, kad tiesioginÄ—s iÅ¡mokos turi iÅ¡likti kaip žemdirbių pajamų palaikymo ir stabilizavimo priemonÄ—. TiesioginÄ—s iÅ¡mokos turi remti viešųjų gÄ—rybių teikimÄ… visuomenei, už kurias nepilnai atlygina rinka.
Nors nuo 2011 metų visos tiesioginÄ—s iÅ¡mokos turi bÅ«ti atskirtos nuo gamybos, taÄ?iau ypaÄ? pastaraisiais metais pamatÄ—m, kad rinka negali visiÅ¡kai nustatyti savo poreikių, todÄ—l taip pat reikÄ—tų svarstyti galimybÄ™ iÅ¡laikyti tam tikras tiesiogines iÅ¡mokas susietas su gamyba, taip skatinant paÄ?iÄ… gamybÄ… ir piginant produkcijÄ…, skatinti jos vartojimÄ….

 Jau užsiminiau, kad svarstytina atskirti tiesiogines iÅ¡mokas ir rinkos reguliavimo priemones į atskirus ramsÄ?ius. Tai reikÅ¡tų, kad rinkos reguliavimo priemones bÅ«tina iÅ¡laikyti kaip stabilizuojanÄ?ias rinkos sutrikimus. Be to, labai svarbu nustatyti rizikos prevencijos priemones. Savaime suprantama, svarbu kiek įmanoma užkirsti keliÄ… paÄ?ių problemų atsiradimui, o ne tik sprÄ™sti iÅ¡kilusius sunkumus. Praeiti metai ypatingai skaudžiai atsiliepÄ— pieno sektoriui ir privertÄ— visus susimÄ…styti kaip užtikrinti žemdirbių pajamas esant dideliems sutrikimams rinkose. TodÄ—l, mano nuomone, svarbu atsižvelgiant į visuomenÄ—s interesÄ… sukurti ES lygio žemÄ—s Å«kio ir maisto produktų kainų palaikymo mechanizmus ir numatyti specialias kompensacines priemones nuostoliams, patirtiems dÄ—l ekstremaliai neigiamo klimato poveikio, kompensuoti.

 Kuo toliau, tuo stipresnį vaidmenį žemÄ—s Å«kyje atlieka kaimo plÄ—tros procesai. Gegužės mÄ—nesį pasirodÄ— praneÅ¡imai, kad kaimo plÄ—tros politika neturÄ—tų bÅ«ti BŽŪP dalimi, o bÅ«tų integruota į Sanglaudos politikÄ…. Manau, kad kaimo plÄ—tra ir ateityje turi iÅ¡likti sudÄ—tine BŽŪP dalimi, nes kaimo plÄ—tros procesuose, tokiuose kaip žemÄ—s Å«kio produkcijos gamyba ir perdirbimas bei gamybos modernizavimas, kaimo verslas, infrastruktÅ«ros vystymas, aplinkosaugos užtikrinimas, kaimo bendruomeninis gyvenimas ir kituose, dalyvauja ne tik žemdirbiai, bet ir visi kaimo gyventojai. Atsižvelgiant į tai, kaimo plÄ—tros politika, kaip atskiras BŽŪP ramstis, turi bÅ«ti remiama ir tÄ™siama toliau ir jos tikslai turÄ—tų bÅ«ti struktÅ«rinių pokyÄ?ių pagreitinimas, modernizavimas ir inovatyvumas, konkurencingumo didinimas ir iÅ¡sivystymo lygių skirtumo visoje Europoje sumažinimas.

 Be žemės ūkio konkurencingumo didinimo ne mažiau svarbios sritys - infrastruktūros gerinimas, kaimo bendruomenių stiprinimas, jaunųjų ūkininkų skatinimas ir, apskritai, jaunų kaimo žmonių pritraukimas į žemės ūkio gamybą ir kaimo plėtros procesus. Manau, kad visos Europos Sąjungos mastu turėtų būti numatytos priemonės kaip spręsti kaimiškųjų vietovių gyventojų, o ypatingai ir žemdirbių amžiaus vidurkio didėjimą.

 Beje, Å¡iuolaikiniame pasaulyje labai svarbus mokymasis ir inovacijų ir mokslinių tyrimų diegimas. Mes jau žengÄ—me vienÄ… žingsnį - įsteigtas integruotas mokslo, studijų ir verslo slÄ—nis „Nemunas". Ties tuo neturÄ—tume sustoti, o bÅ«simame kaimo plÄ—tros politikos įgyvendinime galima bÅ«tų numatyti priemones, kurios skatintų mokslo ir gamybos partnerystÄ™, kad žemÄ—s Å«kis galÄ—tų pritaikyti aukÅ¡tÄ…sias technologijas ir inovacijas, bÅ«tų skatinama atsinaujinanÄ?ių energijos Å¡altinių plÄ—tra ir aplinkai palankios „žaliosios technologijos". Tai dar tikrai neiÅ¡naudotos niÅ¡os.

 Tenka pripažinti, kad mÅ«sų atstovų derybose laukia nelengvas darbas. Žinoma, dabar vyksta tik mÅ«sų vidaus, pirminÄ—s diskusijos, taÄ?iau jų tikslas, kad kai Europos Komisija Å¡ių metų lapkriÄ?io mÄ—n. pateiks KomunikatÄ… dÄ—l BŽŪP ateities po 2013 metų, jis bÅ«tų mums palankus. TodÄ—l pasikartosiu - bÅ«tent dabar, dokumento iÅ¡vakarÄ—se labai svarbu iÅ¡ryÅ¡kinti Lietuvos prioritetus ir turÄ—ti kiek įmanoma aiÅ¡kesnÄ™ Lietuvos pozicijÄ….

 Dėkoju už dėmesį ir linkiu vaisingos diskusijos.