Mano manymu, bÅ«tent apskriÄ?ių administracijų panaikinimas yra esminÄ— prielaida norint kuo greiÄ?iau užbaigti nuosavybÄ—s grąžinimÄ… jos teisÄ—tiems savininkams.

 VisÄ… žemÄ—s reikalų tvarkymÄ… sukoncentravus vienose rankose - NacionalinÄ—je žemÄ—s tarnyboje prie ŽemÄ—s Å«kio ministerijos, žemÄ—tvarkos darbai turi paspartÄ—ti, bus iÅ¡leidžiama mažiau mokesÄ?ių mokÄ—tojų pinigų, o klausimų sprendimas taps operatyvesnis, skaidresnis. Svarbu, kad nuosavybÄ—s grąžinimo bylos bus tvarkomos elektroniniu bÅ«du ir kiekvienas asmuo, norintis sužinoti, kokioje stadijoje yra jo žemÄ—s grąžinimo klausimas, tÄ… galÄ—s padaryti internete.

 NuosavybÄ—s teisių į žemÄ™, miÅ¡kÄ… ir vandens telkinius atkÅ«rimÄ… VyriausybÄ— yra numaÄ?iusi užbaigti 2012 metais. Manau, kad kaimo vietovÄ—se žemÄ—s grąžinimo procesÄ… visiÅ¡kai užbaigti per ateinanÄ?ius dvejus metus yra realu, taÄ?iau tai ženklia dalimi priklausys nuo skiriamų asignavimų žemÄ—s reformai. Å iuo metu svarstomame 2011 metų valstybÄ—s biudžete žemÄ—s grąžinimo darbams finansuoti siÅ«loma skirti 20,8 mln. Lt. Tai tris kartus daugiau negu buvo skiriama praÄ—jusiais metais.

3. Kaip vyksta žemės reforma Kėdainių rajone?

NacionalinÄ—s žemÄ—s tarnybos prie ŽemÄ—s Å«kio ministerijos duomenimis, iki 2010 m. spalio 1 dienos KÄ—dainių rajone, kaimo teritorijoje, atkurtos nuosavybÄ—s teisÄ—s į visÄ… pilieÄ?io praÅ¡yme nurodytÄ… plotÄ… procentais nuo visų pateiktų praÅ¡ymų skaiÄ?iaus sudaro 99,33 proc., tuo tarpu Å¡alyje 97,93 proc. KÄ—dainių mieste Å¡is skaiÄ?ius sudaro net 98 proc., o Å¡alyje tik 70 proc. Ko gero, dÄ—l tinkamos Å«kininkauti žemÄ—s, taip pat dÄ—l to, kad KÄ—dainių kraÅ¡tas turi labai stiprių Å«kininkų, KÄ—dainių rajone beveik visa naudojama asmeninio Å«kio žemÄ— yra privatizuota arba sudarytos Å¡ios žemÄ—s valstybinÄ—s nuomos sutartys, tuo tarpu kai Å¡alies vidurkis 92 proc.

 4. Kada užsienieÄ?iai galÄ—s pirkti Lietuvos žemÄ™? Ar tai negrÄ—s mÅ«sų valstybÄ—s nacionaliniam saugumui ir suverenitetui?

 Kaip yra žinoma, pereinamasis laikotarpis, kuriuo numatomas draudimas užsienieÄ?iams įsigyti Lietuvoje žemÄ—s Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄ™, baigiasi jau ateinanÄ?ių metų gegužės 1 d. TaÄ?iau pagal Stojimo į ES Sutartį, Lietuva gali praÅ¡yti pratÄ™sti šį pereinamÄ…jį laikotarpį dar trejiems metams. 2009 m. lapkriÄ?io 26 d. Seimas priÄ—mÄ— rezoliucijÄ… „DÄ—l žemÄ—s Å«kio ir miÅ¡kų paskirties žemÄ—s pardavimo užsienieÄ?iams draudimo pratÄ™simo", kuria pasiÅ«lÄ— Vyriausybei derÄ—tis su Europos Komisija ir įrodyti pereinamojo laikotarpio, draudžianÄ?io įsigyti žemÄ—s Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄ™ užsienio subjektams, pratÄ™simo. Kaimo reikalų komitetas 2010 m. spalio 20 dienos posÄ—dyje papildomai svarsÄ— minÄ—tÄ… klausimÄ… ir pasiÅ«lÄ— Vyriausybei kuo greiÄ?iau apsvarstyti pozicijÄ… dÄ—l pereinamojo laikotarpio pratÄ™simo ir kreiptis į Europos KomisijÄ… su praÅ¡ymu pratÄ™sti draudimÄ… užsienieÄ?iams įsigyti Lietuvoje žemÄ—s Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄ™ iki 2014 m. gegužės 1 d.

Kadangi vis dar labai ryÅ¡kus žemÄ—s kainų skirtumas tarp mÅ«sų Å¡alies ir daugelio Europos valstybių, be to, mÅ«sų Å«kininkų finansinÄ—s galimybÄ—s yra labai ribotos ir jie žemÄ—s rinkoje negali bÅ«ti lygiaverÄ?iai užsienio subjektų partneriai, manau, kad mÅ«sų siekiamas pereinamojo laikotarpio pratÄ™simas turÄ—tų bÅ«ti siejamas su žemÄ—s reformos pabaiga, o žemÄ—s rinkos liberalizavimas užsienieÄ?iams negali prasidÄ—ti tol, kol nebus užbaigta esminÄ— žemÄ—s reformos dalis - nuosavybÄ—s atkÅ«rimas. TaÄ?iau akivaizdu, kad vien tik formalus pereinamojo laikotarpio pratÄ™simas neužtikrins žemÄ—s kainų skirtumų suvienodinimo Lietuvoje ir ES valstybÄ—se, nesukurs Lietuvoje sveika konkurencija grįstos žemÄ—s rinkos, galų gale neiÅ¡sprÄ™s jau dabar susiklosÄ?iusios situacijos dÄ—l užsienieÄ?ių neteisÄ—tai įgytos žemÄ—s. Manau, kad tobulindami įstatyminÄ™ bazÄ™ negalime leisti, kad užsienieÄ?ių neteisÄ—tais bÅ«dais, dažniausiai per treÄ?ius asmenis, įgyta žemÄ— bÅ«tų paprastai legalizuota iÅ¡ karto pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Taip pat reikia skatinti Å«kininkus įsigyti naudojamÄ… žemÄ™, nedaryti kliÅ«Ä?ių sudaryti nuomos sutartis, taip pat kuo greiÄ?iau privalome pasiekti, kad bÅ«tų apskaityta visa fizinių ir juridinių asmenų valdoma žemÄ—, o jos dabartiniai savininkai bÅ«tų aiÅ¡kiai įvardinti vieÅ¡ame registre.

Nemanau, kad teisinga kelti klausimÄ… dÄ—l grÄ—smÄ—s nacionaliniam saugumui ir suverenitetui, nes užsienieÄ?iai jau ir dabar gali teisÄ—tai įsigyti Lietuvoje žemÄ—s. Jeigu jie savo darbais, mokamais mokesÄ?iais padÄ—s kurti mÅ«sų paÄ?ių valstybÄ—s gerovÄ™, nemanau, kad tai gali bÅ«ti traktuojama kaip grÄ—smÄ— mÅ«sų suverenitetui. TaÄ?iau kur kas didesnÄ™ grÄ—smÄ™ kelia tie neaiÅ¡kÅ«s subjektai, kurie įsigyja žemÄ—s per treÄ?iuosius asmenis, dažniausiai mÅ«sų valstybÄ—s pilieÄ?ius. Deja, oficialiosios institucijos skundžiasi, kad negali nustatyti tokių neteisÄ—tais bÅ«dais įsigytos žemÄ—s atvejų, taÄ?iau, kaip ir minÄ—jau, tobulindami įstatyminÄ™ bazÄ™, negalime leisti, kad tokiu bÅ«du įsigyta žemÄ— bÅ«tų legalizuota pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

5. Ar pritariate ŽemÄ—s Å«kio ministerijos siÅ«lymui didinti mokesÄ?ius už apleistÄ… žemÄ™? Kiek tie mokesÄ?iai padidÄ—tų, jei Seimas pritartų Å¡iam klausimui?

 Nors pastaruoju metu, manau, dÄ—l prasidÄ—jusių diskusijų siekiant diferencijuoti žemÄ—s mokesÄ?ius prižiÅ«rimoms ir apleistoms žemÄ—ms situacija kiek pagerÄ—jo, taÄ?iau tenka pripažinti, kad žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ—s fondo bÅ«klÄ— Å¡alyje vis dar nÄ—ra patenkinama. SusiklosÄ?iusi situacija lÄ—mÄ— sprendimÄ… įsteigti valstybÄ—s įmonÄ™ „ValstybÄ—s žemÄ—s fondas", kuriai pavesta įgyvendinti valstybÄ—s biudžeto ir Europos SÄ…jungos lÄ—Å¡omis finansuojamas priemones, mažinanÄ?ias apleistos žemÄ—s plotus.

Siekiant kuo efektyviau sprÄ™sti su apleistos žemÄ—s Å«kio paskirties žeme susijusius klausimus, 2010 m. gegužės 5 d. ŽemÄ—s Å«kio ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupÄ— iÅ¡ Finansų ir Teisingumo ministerijų, NacionalinÄ—s žemÄ—s tarnybos prie ŽemÄ—s Å«kio ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, ValstybÄ—s įmonÄ—s Registrų centro ir Lietuvos Respublikos žemÄ—s Å«kio rÅ«mų atstovų. Darbo grupÄ— konstatavo, kad dabartinÄ— žemÄ—s mokesÄ?io apskaiÄ?iavimo tvarka stabdo efektyvų žemÄ—s naudojimÄ… ir žemÄ—s iÅ¡teklių valdymÄ…, bei pasiÅ«lÄ—:

- nustatyti teisÄ—s aktuose žemÄ—s mokesÄ?io skaiÄ?iavimÄ… nuo žemÄ—s vidutinÄ—s rinkos vertÄ—s, apskaiÄ?iuotos pagal žemÄ—s verÄ?ių žemÄ—lapius;

 - savivaldybių taryboms suteikti teisÄ™ pagal įstatyme įtvirtintus kriterijus nustatyti konkretų žemÄ—s mokesÄ?io tarifÄ… intervalo ribose nuo 0,01 procento iki 4 procentų;

 - ženklų žemÄ—s mokesÄ?io naÅ¡tos padidÄ—jimÄ… sumažinti numatant nuolatinius žemÄ—s vertÄ—s mažinimo koeficientus tam tikros paskirties žemei;

 - iÅ¡ esmÄ—s nepadidinti žemÄ—s mokesÄ?io žemÄ—s Å«kio veiklos subjektams, tinkamai prižiÅ«rintiems žemÄ—s plotus;

 - apleistiems žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ—s sklypams nustatyti maksimalų žemÄ—s mokesÄ?io tarifÄ… ir netaikyti jokių nuolatinių žemÄ—s vertÄ—s mažinimo koeficientų;

 - numatyti pereinamÄ…jį žemÄ—s mokesÄ?io skaiÄ?iavimo tvarkos pakeitimo laikotarpį.

 Finansų ministerijai yra pavesta parengti atitinkamÄ… ŽemÄ—s mokesÄ?io įstatymo pakeitimo projektÄ…, o kai parengtam teisÄ—s aktui pritars VyriausybÄ—, jis pateks į SeimÄ…, kur vyks plaÄ?ios ir vieÅ¡os diskusijos dÄ—l naujos žemÄ—s mokesÄ?ių skaiÄ?iavimo tvarkos. Naujos įstatymo nuostatos, susijusios su žemÄ—s mokesÄ?io dydžiu, neturÄ—tų paliesti žemÄ™ tinkamai prižiÅ«rinÄ?ių asmenų, ypaÄ? žemdirbių, Å¡iÄ… žemÄ™ naudojanÄ?ių žemÄ—s Å«kio produktų gamybai.

 6. Esate vienas Seimo narių, palaikanÄ?ių seniÅ«nijų ir seniÅ«naitijų galių stiprinimÄ…. KodÄ—l reikalinga Å¡i pataisa Vietos savivaldos įstatyme?

 Nors seniÅ«nijų poreikiams lėšų yra skiriama, taÄ?iau tikrai nepakankamai ir jų paskyrimas priklauso nuo konkreÄ?ios savivaldybÄ—s tarybos gerų norų, kurių daugumoje savivaldybių tikrai per maža. Manau, kad lėšų seniÅ«nijoms turÄ—tų bÅ«ti skirta žymiai daugiau, o lėšų skyrimÄ… reikÄ—tų reglamentuoti įstatymu, nes ne visos savivaldybÄ—s linkusios didinti seniÅ«nijų savarankiÅ¡kumÄ…, taip pat ir stiprinti jų galias. Manau, kad žymiai padidÄ—tų seniÅ«naiÄ?ių sueigos reikÅ¡mÄ—, jeigu įvairiems projektams seniÅ«nijose įgyvendinti skirtume bent kelis procentus savivaldybei skirtų asignavimų. Kad kiltų mažiau ginÄ?ų tas lÄ—Å¡as paskirstant seniÅ«nijoms ir kad paskirstymo procesas bÅ«tų skaidresnis, manau, kad lÄ—Å¡as galima bÅ«tų paskirstyti iÅ¡ anksto nustatyta tvarka, pavyzdžiui, atsižvelgiant į seniÅ«nijos teritorijos plotÄ… ir gyventojų skaiÄ?ių. Savaime suprantama, tokių seniÅ«naiÄ?ių sueigų svoris iÅ¡augtų, nes seniÅ«naiÄ?iai bÅ«tų ne tik seniÅ«nui patariantys asmenys, bet ir kolegialiai priimantys sprendimus dÄ—l seniÅ«nijai skirto biudžeto paskirstymo.

 7. Pasisakote už tai, kad būtų neribojamos ūkininkų pensijos. Kodėl?

Mano nuostata yra ta, kad atsižvelgiant į Å«kininkų pajamas, nereikÄ—tų riboti Å«kininkų pensijų. Atsižvelgiant į tai, kartu su kitais Seimo nariais ir buvau parengÄ™s atatinkamas Socialinių iÅ¡mokų perskaiÄ?iavimo ir mokÄ—jimo laikinojo įstatymo pataisas. Manau, kad Å«kininkai neturÄ—tų bÅ«ti prilyginami paprastiems pensinio amžiaus samdomiems darbuotojams dÄ—l savo veiklos specifikos. Juk samdomas darbuotojas turi pasirinkimo laisvÄ™, t.y. gali nutraukti darbo sutartį. Kur kas į sudÄ—tingesnÄ™ situacijÄ… patenka Å«kininkas, kuris negali taip visko imti ir pamesti, nes jam pasitraukti iÅ¡ veiklos kur kas sudÄ—tingiau ne tik, kad Å«kio taip staigiai neįmanoma atsisakyti, bet dažnai ir dÄ—l tam tikrų įsipareigojimų susijusių su gauta ES parama ar iÅ¡mokom. Ko gero neveltui sakoma, kad Å«kininkas, tai daugiau negu profesija, tai savotiÅ¡kas gyvenimo bÅ«das. Be to, Å«kininkai bene vieninteliai Å¡iuo metu kaime sukuria vienÄ…, kitÄ… darbo vietÄ….

 8. Kokiu šiuo metu darbu Seime esate užsiėmęs?

 Šiuo metu Seime bene svarbiausias darbas yra 2011 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto svarstymas. Reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į bendrą, vis dar gana sunkią šalies finansinę padėtį, tenka pasidžiaugti, kad Vyriausybei pavyko numatyti palankius žemės ūkiui asignavimus.

 Visumoje 2011 m. numatoma skirti žemės ūkiui 2 mlrd. 850 mln. litų arba 282 mln. litų daugiau negu 2010 metais. Labai svarbu, kad Vyriausybė rado galimybių užtikrinti kaimo plėtros priemonių bendrąjį finansavimą, apmokėti ankstesniais metais prisiimtus tęstinius įsipareigojimus. Tam tikslui 2011 metais numatoma skirti 23 mln.litų daugiau bendrojo finansavimo lėšų. Vėl numatoma skirti 3 mln. Lt. kaimo bendruomenių projektams finansuoti, taip pat numatoma padengti buvusius įsiskolinimus ir skirti finansavimą biodegalų gamintojams. Kaip ir minėjau, kur kas didesnis finansavimas skiriamas žemės reformai vykdyti: žemės gražinimo darbams finansuoti siūloma skirti 20,8 mln.lt, o kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę mokėti 5 mln.lt.. Kaimo reikalų komitetas jau apsvarstė 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir jam pritarė.

 Siekiant teisiškai reglamentuoti ūkininko bankroto procedūras, Kaimo reikalų komitetas pritarė mano iniciatyvai sudarytai darbo grupę, kuriai tenka vadovauti. Ši grupė, kurioje be Seimo narių yra ir ūkininkų atstovų, šiuo metu rengia Ūkininko ūkio įstatymo papildymo projektą, kuriame ir turėtų būt numatyta visa ūkininko bankroto procedūra, nes mūsų nuomone, šiuo metu rengiamas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, ūkininko ūkio bankroto atveju negali pilnai atsižvelgti į su ūkininkavimo ypatumais susijusias aplinkybes.

 Artimiausiu metu numatome svarstyti kaip įgyvendinamos Kaimo plÄ—tros programų priemonÄ—s skatinanÄ?ios kurti verslo įmones kaimo vietovÄ—se, vystyti tradicinių amatų plÄ—trÄ…. Dar lapkriÄ?io mÄ—nesį komitete bus nagrinÄ—jamos su veislininkyste susijusios problemos, vykdoma parlamentinÄ— kontrolÄ— žemÄ—s reformos klausimais.

 Kadangi nuo 2013 metų ES numatomi nemaži pokyÄ?iai Bendrojoje žemÄ—s Å«kio politikoje, komitetas ir toliau sieks kad bÅ«tų suvienodintos tiesioginÄ—s iÅ¡mokos tarp naujų ir senų Europos valstybių. PanaÅ¡ios diskusijos vyks ne tik Seime, Europos reikalų komitete, bet ir ateityje ieÅ¡kosime sÄ…jungininkų bendraudami su kitų valstybių parlamentarais, raginami juos palaikyti mÅ«sų pozicijÄ….

 "Kėdainių kraštas" Gerų žinių laikraštis Kėdainių miesto ir rajono žmonėms