Kaip paprastai manÄ™s nenustebino ,,didžiojo kovotojo" už žemdirbių teises Jono Ramono pareiÅ¡kimai, neva be jo niekas daugiau nekovoja už Å«kininkų reikalus. KodÄ—l nenustebino? TodÄ—l, kad artÄ—ja rinkimai... Ä®prastai paklajojÄ™s Seime tarp įvairių politinių partijų frakcijų, į rankas ima popieriaus lapus (parašų rinkimo) ir leidžiasi į ,,kovÄ…". Esu įsitikinÄ™s, kad nors ir įsiraÅ¡Ä™s į savo lozungus patraukliÄ… idÄ—jÄ…, kovos už vienodas iÅ¡mokas žemdirbiams visoje ES, iÅ¡ esmÄ—s kovos ne už kÄ… kita, bet už savo paties ir vÄ—l naujai pasirinktos partijos vado Gedimino Vagnoriaus patekimo į SeimÄ… reikalÄ…. Nors Ramonas tikina, kad surinkti paraÅ¡ai bus panaudoti tam, jog įtikintų Briuselį, kad Lietuvos Å«kininkai labai nori didesnių tiesioginių iÅ¡mokų, taÄ?iau iÅ¡ maÄ?iusiųjų parašų rinkimo lapus teko iÅ¡girsti klausimÄ…, kodÄ—l Ramono parašų rinkÄ—jai reikalauja, kad tame lape bÅ«tų įraÅ¡ytas pasiraÅ¡iusiojo elektroninio paÅ¡to adresas ir telefonas. Negi tam, kad Europos Komisijos prezidentas Barosso ar ŽemÄ—s Å«kio ir kaimo plÄ—tros komisaras ÄŒioloÅ¡as galÄ—tų pasiskambinti ar paraÅ¡yti laiÅ¡kÄ… Lietuvos Å«kininkui? Ir iÅ¡lenda yla iÅ¡ maiÅ¡o - parašų rinkimo akcija - tai paprasÄ?iausiai prieÅ¡rinkiminis triukas, o vienas iÅ¡ tikslų - noras surinkti Å«kininkų kontaktinius duomenis, kurie vÄ—liau bus naudojami ne kam kitam, o politinei reklamai rinkimų kampanijos metu vykdyti.

KodÄ—l aÅ¡ linkÄ™s abejoti Ramono nuoÅ¡irdumu? PraeitÄ… savaitÄ™, kuomet ŽemÄ—s Å«kio ministras lankÄ—si Utenoje, Å«kininkai net nejuokaudami sakÄ—: apsaugok, VieÅ¡patie, nuo tokio kovotojo už Å«kininkų teises. Ūkininkai dar prisimena ,,didžiÄ…sias" Ramono kovas už Å«kininkų-pieno gamintojų reikalus. Kuo tada viskas pasibaigÄ—, jie irgi dar prisimena. Ar gali užmirÅ¡ti? Juk tuo metu, kai kiti Å«kininkai kovodami dÄ—l pieno kainų blokavo kelius, Ramonas pasislÄ—pÄ— ligoninÄ—je. Tokiu bÅ«du buvo ,,pakiÅ¡ti" Å«kininkai, Ramonas nuo baudžiamosios atsakomybÄ—s pasislÄ—pÄ™s ligoninÄ—je, o teismo procese apsimetÄ— niekuo dÄ—tas. Daugelis tuo metu nukentÄ—jusių Å«kininkų ir Å¡iuo metu Ramono elgesį prilygina Judo iÅ¡davystei. Manau, kad prisiimant Å«kininkų reikalų vedlio funkcijÄ…, visada reikÄ—tų paÄ?iam vedliui įsivertinti moralines savybes. Juk idÄ—jinis vadas, prisiimantis vedlio naÅ¡tÄ…, neturÄ—tų turÄ—ti moralinių ,,nuosÄ—dų". O Ramonas ir be jau minÄ—to pienininkų streiko jų turi: tai ir ,,naujieji plÄ—Å¡iniai" - suartos kapinÄ—s, tai ir ,,vedlio" sugebÄ—jimas vengti mokesÄ?ių, anot jo, pasielgus labai iÅ¡mintingai, t.y. su žmona gyventi įregistravus vedybinÄ™ sutartį, o padalinus turtÄ…, bandant iÅ¡vengti turto mokesÄ?io. Taip pat, manau, vertÄ—tų priminti ir Ramono politinių nuostatų kaitÄ…. Ramonas Seime, manau, dar ilgai niekam neužleis didžiausio ,,Seimo turisto" pozicijų. Verta prisiminti, kaip kito Ramono politinÄ—s nuostatos: ValstieÄ?ių ir Naujosios demokratijos frakcija (2004-11-15-2005-12-12), ValstieÄ?ių liaudininkų frakcija (2005-12-13-2006-01-08), MiÅ¡ri Seimo narių grupÄ— (2006-01-09-2006-05-03 ), PilietinÄ—s demokratijos frakcija ( 2006-05-04-2007-05-07), MiÅ¡ri Seimo narių grupÄ— ( 2007-05-08-2007-05-09 ), Liberalų ir centro sÄ…jungos frakcija (2007-05-10-2007-09-24), Frakcija Tvarka ir teisingumas (2007-09-26-2010-02-10), KrikÅ¡Ä?ionių partijos frakcija, frakcijos narys (nuo 2010-02-11).

šėąįNenorÄ—Ä?iau paneigti svarbos rimtai pakovoti dÄ—l kiek įmanoma teisingesnių tiesioginių iÅ¡mokų Lietuvos žemdirbiams. TaÄ?iau gerai bÅ«tų, kad ta kova nevirstų ne kuo kitu, o prieÅ¡rinkiminiu kovos demonstravimu: kas daugiau surinks parašų, kas labiau ir ,,nuoÅ¡irdžiau" iÅ¡keiks ES KomisijÄ…, kad ji dar vis pati nepasiÅ«lo tiesioginių iÅ¡mokų suvienodinimo, ar kažkaip kitaip moralizuos ŽemÄ—s Å«kio ministrÄ…, kuris neva per mažai kovoja už Lietuvos reikalus. Manau, nei paraÅ¡ai, nei keiksmai tikrai nebus lemiami veiksniai siekiant minÄ—to rezultato. SÄ—kmÄ™, manau, gali nulemti tai, kaip iÅ¡naudodami valstybines institucijas ir žemdirbių visuomenines organizacijas sugebÄ—sime gauti palaikymÄ… tarp kitų Å¡alių analogiÅ¡kų institucijų ir žemdirbių organizacijų. Su kitų ES Å¡alių žemdirbių asociacijom labai svarbu sutarti, kad jos pripažintų ne visai sąžiningÄ… ligÅ¡iolinÄ™ politikÄ… tiesioginių iÅ¡mokų srityje ir per daug nespaustų savo Å¡alių atstovų, skatindamos veikti nepageidaujama mums linkme, ypaÄ? prasidÄ—sianÄ?ių derybų metu. Taip pat, manau, svarbu, kaip sugebÄ—tume susitarti dÄ—l bendros pozicijos su Å¡iuo metu jau ryÅ¡kÄ—janÄ?iais mÅ«sų tikraisiais partneriais Å¡iame procese, kalbu apie latvius ir estus. O, žinoma, svarbiausia bus tinkamai pasiruoÅ¡ti paÄ?ioms deryboms, ieÅ¡kant partnerių, palaikanÄ?ių vienose pozicijose mus už tai, kad kitose pozicijose palaikytume juos. Svarbu, kad daromos nuolaidos bÅ«tų protingai įvertintos, o pasiektas rezultatas derybų metu bÅ«tų vertas padarytų nuolaidų. TaÄ?iau, kaip visada civilizuotose derybose, didesnÄ™ reikÅ¡mÄ™ turÄ—s argumentai, o ne tik emocijos.

Deja, vienÄ… emocijomis paremtÄ… dokumentÄ… jau turime. 2011 metų lapkriÄ?io mÄ—nesio 22 dienÄ… Seimas pritarÄ— Seimo KrikÅ¡Ä?ionių partijos frakcijos nario Jono Ramono inicijuotai rezoliucijai „DÄ—l Europos Komisijos numatomų diskriminacinio pobÅ«džio tiesioginių iÅ¡mokų Å¡alies žemÄ—s Å«kiui 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui". PriÄ—mimo metu nemaža dalis Seimo narių siÅ«lÄ— padaryti pertraukÄ… rezoliucijos priÄ—mimo procese ir tinkamai suredaguoti tekstÄ…. TaÄ?iau tuomet Ramonas ir kai kurie Seimo opozicinių partijų atstovai pasirinko kitÄ… keliÄ…, t.y. balsuoti už rezoliucijos idÄ—jÄ…, o ne už turinį. IdÄ—ja, kuri iÅ¡dÄ—styta rezoliucijos preambulÄ—je, kaip ir teisinga, t.y. reikalaujanti iÅ¡mokų suvienodinimo, taÄ?iau turinys niekam tinkamas. Rezoliucijos tekste padaryta esminÄ— klaida, apeliuojama į stojimo į ES sutartį, kurios neva reikÄ—tų laikytis siekiant iÅ¡mokų ES suvienodinimo: „Reikalaujame, kad EK laikytųsi stojimo į ES sutartyje įtvirtintų principų ir užtikrintų 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui tiesioginių iÅ¡mokų suvienodinimÄ… su kitų ES valstybių žemdirbiais". Problema ta, kad minimoje sutartyje nebuvo numatytas joks iÅ¡mokų suvienodinimas. GalbÅ«t daug kÄ… klaidina ES stojimo sutartyje, žemÄ—s Å«kio dalies 24-25 puslapyje, numatytas 2013 metasi pasiektinas 100 % iÅ¡mokų lygis, kuris toli gražu nieko bendra neturi su 100 % iÅ¡mokų ES vidurkiu, nes pagrindas tiesioginÄ—ms iÅ¡mokoms mokÄ—ti nuo 2004 m., Lietuvai įstojus į ES, kaip ir kitoms ES valstybÄ—ms narÄ—ms, yra referencinis žemÄ—s Å«kio kultÅ«rų derlingumas, buvÄ™s Å¡alyse narÄ—se 2000-2002 m. laikotarpiu. Pagal tai ir buvo skaiÄ?iuotas Lietuvos 100% lygio tiesioginių iÅ¡mokų finansinis vokas, kurį mes pasieksime 2013 m., pagal stojimo į ES sutartyje bei kituose ES teisÄ—s aktuose numatytÄ… laipsniÅ¡kÄ… tiesioginių iÅ¡mokų didÄ—jimo planÄ… : 2004 m. - 25 %, 2005 m. - 30 %, 2006 - 35 %, 2007 - 40 %, 2008 - 50%, 2009 - 60%, 2010 - 70%, 2011 - 80%, 2012 - 90%, 2013 - 100%. TodÄ—l, kaip ir minÄ—jau, 2013 m. pasiektinas 100% iÅ¡mokų lygis, kuris yra numatytas stojimo sutartyje ir dÄ—l kurio savo rezoliucijoje taip kovoja Ramonas, nereiÅ¡kia 100 % ES iÅ¡mokų vidurkio. TodÄ—l tokia nekompetentinga Ramono kova pridaro daugiau problemų negu duoda naudos. Ne veltui iÅ¡ Europos Komisijos į Kaimo reikalų komitetÄ… skambinÄ™ Lietuvos atstovai jaudinosi ir klausÄ—, kaip elgtis, kad ta Ramono rezoliucija, kuri privalo bÅ«ti iÅ¡versta į kitas kalbas, plaÄ?iai nepaplistų ir nepridarytų didesnių problemų. O juk reikÄ—jo labai mažai: kaip ir buvo siÅ«lyta, padaryti nors trumpÄ… pertraukÄ… ir pataisyti netinkamas vietas. TaÄ?iau Ä?ia ir vÄ—l suveikÄ— Ramono politinis pragmatiÅ¡kumas. Dabar jis gali kaiÅ¡ioti visur pavardes tų Seimo narių, kurie nepritarÄ— rezoliucijai, tiksliau, tos rezoliucijos autoriaus Jono Ramono neraÅ¡tingumui.

Ar taip jau nieko ir nedaroma dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo?

Å iandien derybose dÄ—l 2014-2020 m. finansinio laikotarpio perspektyvos Lietuva visuose ES institucijų lygmenyse dirba aktyviai ir pasisako, kad tiesioginÄ—s iÅ¡mokos Lietuvoje naujuoju 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu kaip galima greiÄ?iau pasiektų ES iÅ¡mokų vidurkį ir kad neteisinga iÅ¡mokų lygius valstybÄ—ms narÄ—ms skaiÄ?iuoti pagal jų istorinius duomenis (2000-2002 m.), kurie jau nebeatitinka realybÄ—s, nors ir buvo naudojami stojimo sutartyje.

Ä® tai, kad Ramonas vienas kovoja už Å«kininkų reikalus, jam ir panaÅ¡iems demagogams dar kartÄ… norÄ—tųsi priminti, kad, jeigu pats nieko neveiki, o tik užsiimi pigiu populizmu, dar nereiÅ¡kia, kad nieks nevyksta. Darbas siekiant Lietuvos žemdirbiams naudingų tikslų su tarptautiniais partneriais, ES struktÅ«romis ir Å¡alies viduje visuose lygiuose buvo vykdomas nuo pat kadencijos pradžios, kuomet pradÄ—jo dirbti A. Kubiliaus VyriausybÄ—, ir esu įsitikinÄ™s, kad nuosekliai bus vykdomas toliau. Esu nemažos dalies renginių liudininkas, kuomet ŽemÄ—s Å«kio ministras K. StarkeviÄ?ius susitikimuose su ES Å¡alių žemÄ—s Å«kio ministrais ir kitais atsakingais asmenimis nuolat keldavo klausimÄ… dÄ—l ES sprÄ™stinos problemos - tiesioginių iÅ¡mokų suvienodinimo, o 2010 m. kovo 31 d. ŽemÄ—s Å«kio ministras savo įsakymu Nr. 3D-295 sudarÄ— darbo grupÄ™ Lietuvos Respublikos pozicijai dÄ—l BŽŪP ateities parengti, į kurios sudÄ—tį įtraukti ŽemÄ—s Å«kio ministerijos bei socialinių partnerių (ŽŪR, įvairių žemdirbių savivaldos organizacijų) atstovai. Darbo grupÄ— parengÄ— ir 2010 m. spalio 12 d. patvirtino horizontalaus pobÅ«džio pozicijÄ…. 2010 m. balandžio 29 d. tarptautinÄ—s parodos „AgroBalt 2010" atidaryme kalbÄ—jusi Lietuvos PrezidentÄ— Dalia GrybauskaitÄ— taip pat pabrėžė, kad „Bendroji žemÄ—s Å«kio politika ES turi bÅ«ti aiÅ¡ki visuomenei". Parodos „AgroBalt 2010" metu įvykusiame politiniame forume „Gyvenimo kokybÄ— kaime bei galimybÄ—s ES naujosios finansinÄ—s perspektyvos kontekste" eurokomisaras, atsakingas už žemÄ—s Å«kį ir kaimo plÄ—trÄ…, DaÄ?ianas ÄŒiolosas pabrėžė, kad ES Bendroji žemÄ—s Å«kio politika (BŽŪP) po 2013 m. turi bÅ«ti pagrįsta lygybÄ—s tarp senųjų ir naujųjų Å¡alių principu. Apie tuos paÄ?ius principus parodos iÅ¡vakarÄ—se su komisaru kalbÄ—jo ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Forumo apvaliojo stalo diskusijoje dalyvavo ES ir kaimyninių Å¡alių žemÄ—s Å«kio pareigÅ«nai: naujasis eurokomisaras, atsakingas už žemÄ—s Å«kį ir kaimo plÄ—trÄ…, Dacian Ciolos, buvÄ™s eurokomisaras, dabartinis fondo ,,ŽemÄ—s Å«kio investicinÄ— parama Europai" (RISE) prezidentas Franz Fischler, Lietuvos žemÄ—s Å«kio ministras Kazys StarkeviÄ?ius, Europos žemÄ—s savininkų organizacijos (ELO) prezidentas Mark Thomasin-Foster, Estijos žemÄ—s Å«kio ministras Helir-Valdor Seeder, Lenkijos žemÄ—s Å«kio ir kaimo plÄ—tros ministras Marek Sawicki, apie 20 oficialių delegacijų iÅ¡ užsienio.

2010 m. gruodžio 6 d. Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai pozicijai dėl Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2013 m.

2010 m. liepos 2 d. Seime Seimo Kaimo reikalų komitetas kartu su Žemės ūkio rūmais organizavo konferenciją „Lietuvos pozicija derybose dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos 2014 - 2020 m.", kurios metu taip pat buvo kalbama ir su Žemdirbių asocijuotomis struktūromis, buvo derinamos pozicijos ir tariamasi dėl bendro veikimo.

2011 Gegužės 25 d. Seimo Europos informacijos biure įvyko bendra Kaimo reikalų komiteto ir Europos informacijos biuro surengta diskusija „Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) artėjant 2020 m.". Diskusijoje pranešimus skaitė Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio universiteto bei Žemės ūkio rūmų atstovai. Po įvykusios diskusijos medžiaga dėl Lietuvos pozicijos ES bendrosios žemės ūkio politikos klausimu buvo išsiųsta Lietuvos atstovams ES parlamente.

2011 m. birželio 9 dienÄ… Seime buvo priimta mano ir Kaimo reikalų komiteto narių paruoÅ¡ta rezoliucija ,,DÄ—l ES Bendrosios žemÄ—s Å«kio politikos ateities po 2013 metų", kuri 2011 m. liepos 12 d. buvo pristatyta ir iÅ¡platinta man, kaip Kaimo reikalų komiteto pirmininkui, dalyvaujant Briuselyje Europos Parlamento surengtoje diskusijoje dÄ—l Bendrosios žemÄ—s Å«kio politikos (BŽŪP) ateities, kurioje dalyvavo Europos Parlamento ŽemÄ—s Å«kio ir kaimo plÄ—tros bei nacionalinių parlamentų žemÄ—s Å«kio ir kaimo plÄ—tros reikalus kuruojanÄ?ių komitetų atstovų. ES Tarybai pirmininkaujanÄ?ios Lenkijos Senato ŽemÄ—s Å«kio komiteto pirmininkas Ježis ChruÅ¡Ä?ikovskis taip pat pritarÄ— poreikiui reformuoti BŽŪP. Jis pažymÄ—jo, kad reforma turi bÅ«ti ne kosmetinÄ—, o reikÅ¡minga, t. y. suvienodintos tiesioginÄ—s iÅ¡mokos tarp valstybių narių, pati tiesioginių iÅ¡mokų schema turi bÅ«ti apskaiÄ?iuojama vadovaujantis objektyviais kriterijais.

Lietuvos Å«kininkų sÄ…junga 2011 m. liepos 26 d. Kaune vykusios tarptautinÄ—s konferencijos „Bendroji žemÄ—s Å«kio politika: kiek realÅ«s ES naujųjų Å¡alių lÅ«kesÄ?iai?" metu paskelbÄ— iÅ¡vadas, kurios priimtos bendru konferencijos dalyvių sutarimu ir toliau yra naudojamos kaip Lietuvos Å«kininkų pozicija, dalyvaujant tarptautiniuose Å«kininkų forumuose.

Negalima nepaminÄ—ti ir dar vienos, labai svarbios tarptautinÄ—s konferencijos, kuriÄ… praÄ—jusių metų birželio 28-29 d. Briuselyje taip pat surengÄ— Lietuvos Å«kininkų sÄ…junga. Jos dalyviai - Lietuvos žemdirbiai, žemdirbių organizacijų lyderiai kartu su nevyriausybinių organizacijų atstovais iÅ¡ Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, dalyvaujant atstovams iÅ¡ Europos Komisijos, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Europos Parlamento, Europos žemdirbių organizacijų COPA-COGECA - diskutavo dÄ—l formuojamos ES Bendrosios žemÄ—s Å«kio politikos iki 2020 m. ir aptarÄ— priemones, ypatingÄ… dÄ—mesį skirdami naujųjų ES Å¡alių narių žemdirbių siekiui ieÅ¡koti galimybių naujuoju finansiniu laikotarpiu nutraukti Å«kininkų skirstymÄ… į senųjų ir naujųjų ES Å¡alių bei suvienodinti jų vertinimÄ…. ŽemÄ—s Å«kio ministerijoje 2011 m. rugsÄ—jo 30 d. ŽemÄ—s Å«kio ministro Kazio StarkeviÄ?iaus kvietimu lankÄ—si Lietuvos europarlamentarai. Daugiausia dÄ—mesio susitikime skirta tiesioginių iÅ¡mokų vokų paskirstymui tarp valstybių narių, nes nuo to priklauso, ar Lietuvai bus sudarytos vienodos konkurencinÄ—s sÄ…lygos bendrojoje rinkoje. Susitikime su ministerijos vadovybe ir kitais pareigÅ«nais dalyvavo Europos Parlamento nariai ar jų atstovai. K. StarkeviÄ?ius pabrėžė, kad Lietuvos pozicija dÄ—l vieno svarbiausių Bendrosios žemÄ—s Å«kio politikos klausimų - tiesioginių iÅ¡mokų - iÅ¡lieka principinÄ—: tiesioginÄ—s iÅ¡mokos visose ES Å¡alyse narÄ—se turi bÅ«ti iÅ¡mokamos pagal tÄ… patį modelį, o jų lygis nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, užtikrinanÄ?iais konkurencingumÄ… ir lygias Å«kininkavimo sÄ…lygas vieningoje ES rinkoje.

Ministerijos atstovai nuolat dalyvauja ir savo pozicijÄ… iÅ¡sako ES ŽemÄ—s Å«kio ir žuvininkystÄ—s tarybos posÄ—džiuose. K. StarkeviÄ?ius labai aiÅ¡kiai Lietuvos pozicijÄ… dÄ—l teisingų ir sąžiningų tiesioginių iÅ¡mokų paskirstymo po 2013 m. iÅ¡sakÄ— 2011 metų kovÄ…, kai ES pirmininkaujanÄ?ios Vengrijos parengtos iÅ¡vados dÄ—l BŽŪP po 2014-ųjų metų buvo pristatytos ES ŽemÄ—s Å«kio ir žuvininkystÄ—s tarybos posÄ—dyje. Tuomet kartu su Lietuva Vengrijos pasiÅ«lymams nepritarÄ— ir Latvija, Estija, Å vedija, Danija, JungtinÄ— KaralystÄ— bei Malta.

2011 m. lapkriÄ?io 23 d. Europos Parlamente vyko diskusija, kurioje buvo aptariami teisiniai pasiÅ«lymai dÄ—l Bendrosios žemÄ—s Å«kio politikos. KonferencijÄ… organizavo COPA-COGECA ir Europos Parlamento ŽemÄ—s Å«kio ir kaimo plÄ—tros komitetas drauge su Europos Komisija ir Å¡iuo metu ES pirmininkaujanÄ?ios Lenkijos atstovais.

LapkriÄ?io 28 d . Kaimo reikalų komitete susitikau su Latvijoje iÅ¡rinkta Europos Parlamento nare Sandra Kalniete, kuri priklauso ŽemÄ—s Å«kio ir kaimo plÄ—tros komitetui, todÄ—l daugiausia dÄ—mesio pokalbyje buvo skirta Europos SÄ…jungos Bendrosios žemÄ—s Å«kio politikos (BŽŪP) perspektyvoms po 2013 metų. Susitikimo metu buvo sutarta, kad bendrų visoms Baltijos Å¡alims tikslų bus siekiama vieningai. YpaÄ? svarbu tinkamai pasirengti politinÄ—ms deryboms ir aktyvinti pastangas parlamentų, vyriausybių ir žemdirbių visuomeninių organizacijų lygiu.

Ypatingai sÄ—kmingai diskusijos dÄ—l Bendrosios žemÄ—s Å«kio politikos po 2013 metų vyko Vokietijoje žemÄ—s Å«kio parodos ,,Žalioji savaitÄ— 2012" metu. ÄŒia ta paÄ?ia intencija įvyko ne tik daug svarbių dviÅ¡alių susitikimų, bet ir triÅ¡alis Baltijos Å¡alių - Lietuvos, Latvijos, Estijos ministrų susitikimas, kurio metu, sausio 24 dienÄ…, buvo pasiraÅ¡yta bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemÄ—s Å«kio ministrų ir nevyriausybinių organizacijų lyderių deklaracija dÄ—l BŽŪP principinių dalykų.

Ateityje taip pat laukia dar daug ne mažiau svarbių darbų. Lietuvos Žemdirbių asocijuotos struktÅ«ros aktyviai dalyvauja bendruose posÄ—džiuose su analogiÅ¡kom organizacijom Baltijos Å¡alyse. Galvojama apie platesnÄ™ Å¡alių konsolidacijÄ… siekiant teisingesnÄ—s Bendrosios žemÄ—s Å«kio politikos ES Å¡alyse. Tikiuosi, kad balandžio mÄ—nesį Taline numatomame surengti trijų Baltijos valstybių ŽemÄ—s Å«kio sritį kuruojanÄ?ių nacionalinių komitetų pirmininkų susitiksime taip pat priimsime dar labiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrÄ… pozicijÄ… iÅ¡gryninantį dokumentÄ…, kuris suteiks mandatÄ… iÅ¡reikÅ¡ti bendrÄ… pozicijÄ… numatomuose ES ŽemÄ—s Å«kio klausimais besirÅ«pinanÄ?ių komitetų pirmininkų konferencijose Briuselyje ir Kopenhagoje.

Edmundas Pupinis
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas