Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja 2012 metus paskelbė Tarptautiniais kooperatyvų metais. Asamblėja pažymėjo, kad, vykstant spartiems globalizacijos ir rinkos liberalizavimo procesams, kaip niekad svarbus yra kooperatinis judėjimas, kuris padeda spręsti ekonomines, užimtumo, socialines ir kitas problemas.Kooperacija paplitusi ne tik Vakarų Europos, Skandinavijos šalyse, kur didelė dalis gyventojų priklauso net keliems kooperatyvams.

Kooperacija jau tapo ir vienu iš šiuolaikinio žemės ūkio bruožų. Pakanka prisiminti, kad iš 25 didžiausių pasaulio pieno perdirbimo kompanijų net 10 yra kooperatyvai ir ne tik iš Europos, bet ir JAV bei Naujosios Zelandijos, kuri diktuoja „madas" pasaulio pieno ūkyje. Pasaulio patirtis rodo, kad kooperatyvai ūkininkams reikalingi ne tik parduodant savo produkciją, bet ir organizuotai perkant tai, kas reikalinga jos gamybai bei teikiant kitas paslaugas savo nariams.

Smulkieji Å«kininkai, Å¡eimos Å«kių nariai vis labiau ima suprasti, kad tik per kooperacijÄ… galima apsisaugoti nuo monopolininkų ir įvairiausių tarpininkų primetamų nelygiaverÄ?ių sÄ…lygų parduodant žemÄ—s Å«kio produkcijÄ…, įsigyjant trÄ…Å¡as, energetinius resursus ir organizuojant gamybÄ… perdirbti Å«kiuose užaugintai produkcijai. Geras pavyzdys Å«kininkų turgeliai, kai geros kokybÄ—s, paklausi produkcija parduodama tiesiogiai vartotojui, iÅ¡eliminuojant įvairius tarpininkus. TaÄ?iau vienam Å«kininkui gaminti, perdirbti ir pardavinÄ—ti produkcijÄ… didesniais kiekiais yra per sunku ir ne visada racionalu.

Å iuo metu Lietuvos žemÄ—s Å«kyje veikia apie 220 kooperatyvų. Daugiausia jų yra pieno sektoriuje, kur užima apie 25 procentus žaliavinio pieno supirkimo rinkos, ir grÅ«dų, kur užima 10 procentų grÅ«dų supirkimo rinkos. TaÄ?iau kitur, pavyzdžiui, daržininkystÄ—je, sodininkystÄ—je, tiekimo ir agroserviso paslaugose, rimtesnio kooperacijos proveržio dar nematyti.

BankininkystÄ—s sektoriuje kooperatinÄ— sistema veikia bene Å¡iuolaikiÅ¡kiausiai, bet vis dar užima nedidelÄ™ dalį paskolų ir indÄ—lių rinkos. Džiugu, kad dauguma iÅ¡ 72 kredito unijų yra įsikÅ«rÄ™ kaimiÅ¡kose vietovÄ—se ir pastaruoju metu intensyviai didina prieigos taÅ¡kų skaiÄ?ių gyvenvietÄ—se, pakeisdamos iÅ¡ ten pasitraukusius bankus. Å iuo metu visoje Lietuvoje jau veikia per 120 kasų, kuriomis, vykdydami įvairias finansines operacijas, naudojasi žmonÄ—s, gyvenantys kaimiÅ¡kose vietovÄ—se.

LietkoopsÄ…jungos sistemoje veikia kelios deÅ¡imtys kooperatyvų, daugiausia prekyboje, taÄ?iau yra jų ir maitinimo, pramonÄ—s bei kai kurių paslaugų teikimo srityse. Manau, jau atÄ—jo metas aktyvinti visų Å¡ių trijų sektorių bendradarbiavimÄ…, pradedant nuo keitimosi informacija, patirtimi ir baigiant konkreÄ?iais bendrais projektais. Å ioje srityje labai vertinu Lietuvos kooperatyvų sÄ…jungos valdybos pirmininko Roberto Miliausko iniciatyvas ir siÅ«lymus į kooperatinÄ—s prekybos sistemÄ… įtraukti žemÄ—s Å«kio kooperatyvus bei kooperatines žemÄ—s Å«kio perdirbimo įmones, aktyviau pasinaudoti esamais „LietkoopsÄ…jungos“ sandÄ—liais ir kitomis patalpomis, kur bÅ«tų galima iÅ¡saugoti ir paruoÅ¡ti žemÄ—s Å«kio produkcijÄ… ne tik vietinei rinkai, bet ir eksportui.

Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Organizacijos siÅ«lymÄ… vyriausybÄ—ms reikia sudaryti nacionalinius kooperacijos komitetus, kurie koordinuotų visas priemones, susijusias su kooperatinio judÄ—jimo plÄ—tra. Tokio komiteto funkcijas Lietuvoje sausio 18 dienos VyriausybÄ—s nutarimu buvo pavesta sudarytai Nacionalinei kooperacijos komisijai, kurios pirmininku paskirtas žemÄ—s Å«kio ministras Kazys StarkeviÄ?ius.

Sudarius komisiją buvo paruoštas išsamus priemonių planas, skirtas ne tik pažymėti Tarptautinius kooperatyvų metus, bet, manau, ir duosiantis stimulą platesniam kooperatiniam judėjimui Lietuvoje. Atsižvelgiant į priemonių planą balandžio 27 dieną LR Seime vyko tarptautinė konferencija „Kooperacija: tarptautinė patirtis ir plėtros perspektyvos Lietuvoje“. 

Konferencijoje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarÄ— NacionalinÄ—s kooperacijos komisijos pirmininkas, žemÄ—s Å«kio ministras Kazys StarkeviÄ?ius, Lietuvos kooperatyvų sÄ…jungos valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas, Lietuvos centrinÄ—s kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas DriginÄ?ius, ŽŪR pirmininkas Andriejus StanÄ?ikas, Lietuvos kredito unijų asociacijos pirmininkas RamÅ«nas Stonkus, kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkÄ— JÅ«ratÄ— DovydÄ—nienÄ—, Lietuvos žemÄ—s Å«kio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis, Lietuvos miÅ¡ko savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis bei garbÅ«s sveÄ?iai iÅ¡ užsienio – ManÄ?esterio kooperacijos koledžo vadovo pavaduotoja Emma Willder bei Trentino kooperatyvų federacijos generalinis direktorius Carlo Dellasega, kuri tikino, jog kooperacija – vienas palankiausių žmonÄ—ms krizių iÅ¡gyvenimo bÅ«dų, demokratiÅ¡kas, autonomijÄ… skatinantis modelis, kurio platus naudojimas labai naudingas ir kraÅ¡to ekonomikai, ir kooperacijos veikloje dalyvaujantiems žmonÄ—ms.

Kooperacijos tradicijos Lietuvoje pakankamai senos. Pirmieji kooperatyvai Lietuvos teritorijoje įsisteigÄ— dar XIX amžiaus viduryje, t.y. seniau negu daugelyje Europos Å¡alių. Kooperatyvai Lietuvoje ypaÄ? klestÄ—jo tarpukariu. TaÄ?iau dabar kooperatyvų yra 6 kartus mažiau, nei buvo tarpukariu. TaÄ?iau gerų vilÄ?ių teikia tai, kad dalyvaujant įvairiuose kaimo gyventojų, Å«kininkų, kaimo bendruomenių susirinkimuose vis daugiau girdÄ—ti balsų apie tai, jog kooperatyvai yra geriausia iÅ¡eitis apsisaugant nuo įvairių tarpininkų diktato. ŽmonÄ—s pradeda atsikratyti baimių ir nepasitikÄ—jimo, kuris susiformavo kolÅ«kinÄ—s sistemos metu. Jie jau mato gerÄ…jÄ… kooperatyvų patirtį ir supranta, kad tik susikooperavÄ™ jie gali tapti didesne jÄ—ga rinkoje. Kitais metais sukanka 20 metų, kai atkÅ«rus nepriklausomybÄ™ Lietuvoje vÄ—l įsigaliojo Kooperacijos įstatymas. Per Å¡iuos metus kooperatyvų steigimasis buvo gana lÄ—tas, ypaÄ? produkcijos perdirbimo ir pardavimo srityse, kooperatyvai neskaitlingi, jie vis dar nÄ—ra linkÄ™ jungtis į kooperatyvų sÄ…jungas ir organizuoti bendrÄ… veiklÄ…. 

Konferencijoje buvo aptartos kooperatinio judÄ—jimo plÄ—tros galimybÄ—s Lietuvoje, kitų Å¡alių patirtis. Konferencijos metu ne kartÄ… paminÄ—ta, jog sudÄ—tingiausia Lietuvoje yra sukurti kooperatyvÄ…, kuris užsiimtų produkcijos perdirbimu ir prekyba. Nemažai dÄ—mesio skirta kitai kooperacijos rÅ«Å¡iai – kredito unijoms, kurios teikia visas bankines paslaugas, taÄ?iau nuo įprastų komercinių bankų skiriasi tuo, kad jų savininkai tuo paÄ?iu metu yra ir klientai, galintys daryti įtakÄ… įmonÄ—s veiklai. Kredito unijos ir Å¡iuo metu sÄ—kmingai bendradarbiauja su Å«kininkais, kur kas priimtinesnÄ—mis sÄ…lygomis negu bankai teikdamos jiems trumpalaikes paskolas. Aptartos ir miÅ¡ko savininkų kooperatyvų įsisteigimo problemos, taip pat diskutuota apie galimybÄ™ visų sriÄ?ių  kooperatyvams susijungti į konfederacijÄ…. Toks darinys leistų kooperatyvams koordinuoti savo veiksmus, glaudžiau bendradarbiauti vieniems su kitais. Pavyzdžiui, kooperatinÄ—s prekybos sistema turi neblogÄ… įvairios paskirties pastatų bazÄ™, laisvus sandÄ—lius bei patalpas, kuriomis galÄ—tų sÄ—kmingai pasinaudoti žemÄ—s Å«kio kooperatyvai, organizuodami savo produkcijos paruoÅ¡imÄ… eksportui ir vietinei rinkai.

Reikia pažymėti, kad kooperacijos segmentas labai svarbus ne tik dėl to, kad gali išspręsti nemažai Lietuvos ekonomikos problemų reguliuojant žemės ūkio produktų, finansinių paskolų ir paslaugų kainas, bet kooperacinio verslo principas svarbus ir dėl to, kad yra bendruomeniškas ir pratinantis žmones prie tam tikro demokratiško verslo valdymo principo. Kooperacijos pagrindinė esmė yra ta, kad kiekvienas kooperatyvo dalyvis turi vieną balsą. Be to, kooperacija pajėgi įtraukti į verslą ir tuos žmones, kurie patys nesugeba to padaryti. Tai labai svarbu ne tik minėtiems kooperacijos veikloje dalyvaujantiems žmonėms, bet ir visai valstybės ekonomikai.

Siekiant įamžinti esminį įvykį – tarptautinius kooperacijos metus – ir tai, kad atkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybÄ™ pirmÄ… kartÄ… „už vieno stalo“ susÄ—do pagrindinÄ—s Lietuvos kooperacijos organizacijos, kitÄ… dienÄ… po konferencijos, balandžio 28 dienÄ…, Lietuvos kredito unijos, Lietuvos kooperatyvų sÄ…junga, Lietuvos Respublikos ŽemÄ—s Å«kio rÅ«mais ir NacionalinÄ— kooperacijos komisija PirÄ?iupiuose, VarÄ—nos r., organizavo renginį „Sodiname kooperacijos parką“. Renginio metu minÄ—tų kooperatinių organizacijų atstovai pasodino apie 10 tÅ«kstanÄ?ių medžių ir atidengÄ— stogastulpį, simbolizuojantį Lietuvos kooperacijos vienybÄ™.


Edmundas Pupinis
Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas