Edmundas Pupinis
Dienoraštis Biografija Galerija Video Archyvas
Dienoraštis

Ar šalis, kurioje valdo tik viena partija, gali vadintis demokratine?
Turbūt daugeliui politinių apžvalgininkų taip ir liko neaišku, kodėl Kazachstano respublikos prezidentas Nursultanas Nazarbajevas paleido parlamentą, kuriame buvo, galima sakyti, tik vienas žmogus, tam tikrais klausimais bandantis oponuoti ir nepritarti prezidentui lojaliai parlamento daugumai. Beje, ir pats parlamentas, kurio kadencija būtų pasibaigus po dvejų metų, nuolankiai tam pritarė. Rinkimai buvo paskelbti netrukus po to, kai Kazachstano parlamentas pritarė prezidento pasiūlytiems pakeitimams Kazachstano Respublikos Konstitucijoje. Toks prezidento sprendimas buvo gana netikėtas opozicinėms partijoms, kurios neturėjo pakankamai laiko pasiruošti rinkimams. Gal to ir buvo siekiama? Vienas iš esminių su prezidento institucija susijusių pakeitimų Konstitucijoje tas, kad prezidento kadencija trumpinama iki penkerių metų. Ta?iau į Konstituciją buvo įtraukta ir pastaba, pagal kurią konstitucinė norma, kad vienas ir tas pats asmuo negali užimti šalies prezidento posto daugiau negu du kartus iš eilės, nebeturi galios pirmajam respublikos prezidentui, t.y. Nursultanui Nazarbajevui – jis prezidento pareigas galės eiti neribotą kadencijų skai?ių.

Konstitucijoje taip pat buvo numatoma, kad prezidentas gali dalyvauti politinėje veikloje. Pasinaudodamas ta pataisa, prezidentas prieš parlamento rinkimus tapo įtakingiausios partijos lyderiu. Prieš šiuos pakeitimus Konstitucijoje balsavo tik vienas Kazachstano parlamento narys. Nesinorėtų tikėti, kad vienas nelojalus parlamento narys ir buvo pagrindinis argumentas, dėl kurio reikėjo paleisti parlamentą ir surengti priešlaikinius rinkimus. Ta?iau Konstitucijoje ir su jos pakeitimu susijusiuose įstatymuose buvo nuostatų dėl paties parlamento, jo išrinkimo. Buvo nuspręsta, kad parlamentas nuo šiol bus renkamas balsus parlamente skirstant proporcinio atstovavimo būdu, o deputatų skai?ius abejuose parlamento rūmuose yra didinamas nuo 116 iki 154 narių, iš jų parlamento žemuosiuose rūmuose – nuo 77 iki 107. Ta?iau pati reikšmingiausia, anot šią pataisą komentuojan?ių Kazachstano politikų ir prezidentui lojalių politinių apžvalgininkų, kuri turėtų suvaidinti ypatingą vaidmenį demokratijos raidai Kazachstane, kad nuo šiol Kazachstano premjeras bus skiriamas ne prezidento tiesiogiai, bet pritarus parlamentui. Todėl ši pataisa turėtų užtikrinti perėjimą nuo grynai prezidentinės respublikos prie prezidentinės-parlamentinės.
Galima tik spėlioti, ko tikėjosi ir kokį ateities parlamentą matė prezidentas, siūlydamas tokius pakeitimus Konstitucijoje ir nuspręsdamas, kad parlamentas privalo prieš laiką nutraukti savo įgaliojimus. Jeigu jis butų galvojęs, kad parlamente turėtų būti opozicija, tikrai įstatymuose nebūtų įtvirtintos nuostatos, reikalaujan?ios partijoms įveikti 7,0 proc. barjerą tam, kad patektų į parlamentą. Beje, tokį trūkumą savo išvadoje pažymėjo ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) atstovai, stebėję rinkimus.
Nežiūrint to, kad dauguma žmonių tikėjo didžiule prezidento N.Nazarbajevo vadovaujamos partijos sėkme, opozicija vis dėlto tikėjosi apriboti prezidento, valdan?io dar nuo tų laikų, kai Kazachstanas buvo Sovietų Sąjungos dalis, valdžios monopolį. Prieš rinkimus susitinkant su pagrindinių opozicinių partijų lyderiais buvo jau?iama tam tikra optimizmo gaidelė ir tikėjimas savo sėkme. Savaime suprantama, optimizmas buvo šiek tiek perdėtas, ta?iau kad bent dvi opozicinės partijos peržengs 7 proc. barjerą, taip pat daug kas tikėjosi. Bendranacionalinės socialdemokratų partijos vadovas Ž.Tujakbajus, su kuriuo teko susitikti asmeniškai, pranašavo, kad jų partija parlamento rinkimuose turėtų gauti apie 35 proc. balsų. Kitos opozicinės partijos, Demokratinės partijos Ak Žol (Šviesos kelias), pirmininko pavaduotoja L.Žulanova buvo kiek kuklesnė, prognozavo gauti 25-30 proc. balsų. Net Komunistų liaudies partijos lyderiai sau prognozavo 10-12 proc. rinkėjų balsų. Deja, realijos, atsižvelgiant į kitą dieną po rinkimų Centrinės rinkimų komisijos pirmininko K. Turgankulovo paskelbtus preliminarius duomenis, buvo kitokios. Valdanti Nur Otan partija, vadovaujama prezidento Nursultano Nazarbajevo, nugalėjo, surinkusi 88,05 proc. balsų ir tapo vienintele partija, patekusia į parlamentą. Pasak komisijos pirmininko, antroje vietoje atsidūrusi Bendranacionalinė socialdemokratų partija, surinkusi 4,62 proc. balsų. Dar mažiau balsų surinko partija Ak Žol (3,27 proc.), Aul, atstovaujanti kaimui ir žemdirbiams, surinko 1,58 proc. balsų, Komunistų liaudies partija – 1,31 proc., Kazachstano patriotų partija, atstovaujanti Antrojo pasaulinio karo veteranams ir afganistanie?iams, surinko 0,75 proc. balsų, paskutinė liko partija Ruchanijat (tai partija, propaguojanti moralinį ir dvasinį Kazachstano atgimimą), ji surinko 0,41 proc. balsų.
Nors jau kitą dieną po rinkimų kai kurios opozicinės partijos savo pareiškimais nepripažino Centrinės rinkimų komisijos preliminariai paskelbtų rezultatų ir pareiškė, jog apdorota informacija apie pažeidimus bus perduota Centrinei rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai ir kitoms teisėsaugos institucijoms, tikėtis, kad kažkas pasikeis, manau, neverta.
Rinkimų dienos reklamai priešrinkiminiu laikotarpiu ir net rinkimų dieną, siekiant suaktyvinti rinkėjus, buvo skiriamas ypatingas dėmesys ir nemažos lėšos. Nors rinkimai vyko vasarą, tai davė neblogą aktyvumo rezultatą. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas per rinkimus rugpjū?io 18 dieną buvo 64,56 procento. Ta?iau aktyvumo netolygumai kėlė nemažai klausimų stebėtojams. Tarkim, kodėl Almatoje rinkėjų aktyvumas buvo šiek tiek per 20 proc., o Almatos srityje – per 90 proc.? Kazachstano sostinėje Astanoje aktyvumas buvo apie 40 proc. Rinkimų dieną apylinkėse matytos rinkėjų aktyvinimo priemonės taip pat stebino ne vieną rinkimų stebėtoją, tai ir įvairių mėgėjų ir profesionalių meno kolektyvų koncertai, prekyba pyragai?iais ir bandelėmis, o kai kuriose mokymo įstaigose įsikūrusiose rinkimų komisijose vadovėliais ir kitomis mokymuisi skirtomis priemonėmis. Ta?iau, manau, visus labiausia stebino dovanos atėjusiems, o kai kada ir neatėjusiems balsuoti rinkėjams. Vienose rinkimų apylinkėse sakė, kad dovanos duodamos pirmam dešimtukui, vyriausiam į rinkimų apylinkes atėjusiam rinkėjui, rinkėjui, rinkimuose dalyvaujan?iam pirmą kartą ar atėjusiam su mažu vaiku. Ta?iau jau kitoje apylinkėje buvo aiškinama, kad be tų rinkėjų, kuriems balsavimo diena sutapo su gimtadieniu, dar dovanas duoda ne tik anks?iau minėtomis progomis, bet maždaug kas dešimtam rinkėjui. Taip pat apylinkės rinkimų komisijos pirmininkė pasigyrė, kad ką tik dovaną (televizorių) nuvežė seniausiam jų apylinkėje rinkėjui, kuris pageidavo balsuoti namuose. Be jau minėtų televizorių buvo dovanojamos mikrobangės krosnelės, DVD grotuvai ir įvairios smulkesnės dovanos. Iš kur tos dovanos, rinkimų apylinkių pirmininkai aiškino įvairiai. Vieni iš jų buvo įsitikinę, kad tai buvo nupirkta Centrinės rinkimų komisijos lėšomis, ta?iau kiti aiškino, kad lėšos buvo skirtos finansinių rėmėjų. Gal ir galima būtų pripažinti, kad dovanos rinkimų dieną – tai rinkėjų aktyvinimo priemonė, ta?iau tenka pažymėti, beje, tą akcentavo ir opozicinių partijų lyderiai: rinkimų komisijos formuojamos savivaldybėse ir į jas dažniausiai įtraukiami tik valdžiai (taip pat ir valdan?iai partijai) lojalūs žmonės.
Be jau minėto ,,dovanų lietaus“, 7 proc. barjero, nevienodų galimybių pristatant savo programas rinkėjams, ir net tam tikros vaizdo medžiagos, kuri buvo pateikta televizijai, cenzūros, rinkimų sistema ir ją reglamentuojantys įstatymai Kazachstane turi ir dar kai kurių demokratiškiems rinkimams ne visai priimtinų ypatybių, kurias, beje, neigiamai savo pranešime įvertino ir ESBO, pvz: politinės partijos kandidatų į parlamentą eilę sudaro savo partijos plenumuose tik po rinkimų. Rinkimuose rinkėjams pateikiama tik abėcėlinis kandidatų sąrašas. Be to, iš partijos pašalintas arba partijos nario bilieto atsisakęs Seimo narys automatiškai netenka ir Seimo nario mandato. Nors numatoma, kad parlamento žemuosiuose rūmuose yra 107 deputatai, ta?iau visuotiniuose rinkimuose renkami 98. Likusieji 9 iš 9 pasiūlytų renkami vadinamoje Kazachstano Tautų Asamblėjoje, kuriai pirmininkauja prezidentas.
Nors ESBO atstovaujantys stebėtojai pareiškė, kad Kazachstano parlamento rinkimai neatitiko tarptautinių standartų: rinkimams trūko skaidrumo skai?iuojant balsus, nustatytas per aukštas patekimo į parlamentą slenkstis, vis dėlto tie patys stebėtojai, kurie, beje, prieš porą metų stebėjo ir Kazachstano prezidento rinkimus, pripažino, kad rinkimai buvo žingsnis į priekį, ir reiškė viltį, kad dėl šių rinkimų Kazachstanas toliau judės į priekį ir sieks tapti demokratine valstybe.

[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose




Leidiniai











Draugai




Andriaus Kubiliaus paskyra
Manto Adomėno blogas
Irenos Degutienės blogas
Donato Jankausko blogas
Kazio Starkevičiaus gandrai

Nuotraukų albumas


[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@delfi.lt
Edmundas Pupinis - TS LKD 2016