Edmundas Pupinis
Dienoraštis Biografija Galerija Video Archyvas
Dienoraštis

Ar Lietuva taps oligarchų valdoma valstybė?
Po gana kontraversiškų ir ilgų diskusijų ne tik Seime, bet ir tarp Lietuvos inteligentų, ekonomistų ir visuomenininkų Seimas pritarė vadinamam Atominės elektrinės įstatymui. Tiesa, įstatymo priėmimas nebuvo toks paprastas. Kaip daugumas matė televizijos laidose, Tėvynės sąjungos frakcija ir kai kurios kitos dešiniosios partijos bandydamos atidėti įstatymo priėmimą griebėsi kraštutinio būdo – siekė suardyti kvorumą, nes, balsavime nedalyvaujant pusei Seimo narių, įstatymo priėmimas būtų neįmanomas. Ta?iau, kaip jau buvo rašoma respublikinėje spaudoje, socialdemokratus vėl išgelbėjo Darbo partija. Be jau minėtų Darbo ir Socialdemokratų partijų, už įstatymą balsavo Naujosios sąjungos, Valstie?ių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijų atstovai Seime. Apie įstatymo priėmimą Utenis paprašė nuomonę pareikšti Seimo nario Edmundo Pupinio.

Nors siekiant mažinti įmonių valdymo sąnaudas ir didinant darbo našumą optimizuoti įmonių valdymą bei mažinant korupciją viešųjų pirkimų srityje pasaulinėje praktikoje nevengiama į monopolines sritis įsileisti privatininkų, ta?iau tokiu atveju valdžia privalo būti brandi ir pasiruošusi suvaldyti privatininkų veržlumą ir godumą. Priešingu atveju, siekdami pelno, privatininkai eina lengviausiu keliu, užuot mažinę sąnaudas ir didinę darbo našumą, didina teikiamų paslaugų tarifus. Matydamas, kad bent kol kas į strateginių įmonių valdymą ateinantis privatus verslas ne visada elgiasi sąžiningai, o pelno siekia papras?iausiu būdu – didindamas tarifus, nebuvau ir nesu didelis strateginių ūkio šakų atidavimo į priva?ias rankas šalininkas. Dar būdamas Utenos rajono meru, labai skeptiškai žiūrėjau į tas savivaldybes, kurios priimdavo sprendimus atiduodamos į priva?ias rankas šilumos ūkius. Manau, net ir nesant ekonomistui, nesunku suprasti, kad elektra, šiluma nėra paprastos prekės, kurioms gali būti sukurta pakankama konkurencinė rinka ir dėl konkurencijos savaime susiformuoti konkurencinė kaina. Tiek šilumos, tiek elektros ūkyje atsirandantis paslaugos pardavėjas tampa sistemos arba sistemos dalies monopolininku ir, deja, bent kol kas ne visada sąžiningais būdais ir priemonėmis siekia kuo didesnio pelno ir kuo greitesnės investuotų pinigų grąžos. Tenka pastebėti, kad valstybės institucijos, kurios atsakingos už monopolinių įmonių veiklos priežiūrą ir paslaugos kainos nustatymą, ne visada suvaldo situaciją, nes verslas įvairiais būdais dažnai sugeba apginti savo nepelnytai didelius siekius.
Nors tuo metu, kai įstatymais nuo AB Lietuvos energija buvo atskiriami skirstomieji tinklai, nebuvau Seimo narys, bet labai skeptiškai žiūrėjau ir į Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) privatizavimą. Tuo metu premjero A. Brazausko vyriausybė įtikinėjo visus, kad, atsižvelgdami į Europos Sąjungos numatomus priimti aktus, mes privalėsime atskirti elektros gamybą ir aukštos įtampos tinklus nuo paskirstomųjų tinklų. Deja, kol kas tie ES projektai ir liko projektais, ir dar neaišku, ar jiems pritars ES šalys, o Lietuvoje ne tik jau spėta atskirti ir, manau, nenaudingai šaliai privatizuoti dalį skirstomųjų tinklų, turiu omenyje Vakarų skirstomuosius tinklus, o Atominės elektrinės įstatymu įsteigiant nacionalinį investuotoją šias sistemas vėl sujungti į vieną bendrovę, net nepaklausus, ką apie tai galvoja ES komisija.
Kalbant apie Atominės elektrinės įstatymą, kuriuo numatyta, kad turėtų būti sukurta nacionalinio investuotojo bendrovė LEO LT, pateiktame Seimui svarstyti įstatymo projekte, jau beveik pirmame sakinyje, buvo įvardintas pagrindinis šios bendrovės steigimo tikslas: ,,Nacionalinis investuotojas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams.“ Vertėtų atkreipti dėmesį į teiginį apie naudą sau ir visiems savo akcininkams. O kaip jau ir minėjau, nauda akcininkams priklausys nuo to, kiek mes kiekvienas mokėsime už elektrą. Todėl ir susidaro įspūdis, kad paties Atominės elektrinės įstatymo ir jo pataisų, neseniai priimtų Seime, tikroji paskirtis yra ne kažko naujo kūrimas, o papras?iausias įstatymais reglamentuotas privatizavimo procedūrų apėjimas, siekiant į priva?ios bendrovės savininkų rankas atiduoti žymią Lietuvos nacionalinės elektros energetikos ūkio dalį. Kaip ir minėjau, šie savininkai ir taip jau valdė dalį elektros skirstymo tinklų.
Svarstant įstatymo projektą Seime, Tėvynės sąjungos frakcija siekė įstatyme apibrėžti esmines nuostatas. Pirmiausia reikalavome, kad įstatyme būtų patikslintas Nacionalinio investuotojo veiklos tikslas, tiksliau, kad Nacionalinio investuotojo pagrindiniu tikslu taptų ne pelno siekimas, o būtų numatyta, kad Lietuvoje būtų statoma branduolinė jėgainė, nes, mūsų manymu, tai yra geriausias būdas didinti energetikos ūkio nepriklausomumui nuo Rusijos bei užsitikrinti patikimam elektros energijos tiekimui ateityje. Antra, siekėme, kad įstatyme būtų aiškiai numatyta, kad naujoji jėgainė turi veikti sinchroniškai su europinėmis elektros sistemomis. Taip pat siekėme, kad valstybės naudai būtų pakeistas galutinis turto vertinimas, nuo kurio priklauso kiekvieno akcininko akcijų dalis Nacionalinio investuotojo bendrovėje, ir kad įstatyme būtų įdėta papildomų saugiklių dėl į priva?ias kompanijos NDX Energija rankas atiduotų akcijų perleidimo. Nors teikėme pataisas ir stengėmės, kad skaidrumo, aiškumo ir aiškių įsipareigojimų bei garantijų šiame projekte būtų kiek galima daugiau, ta?iau nuo pat įstatymo svarstymo Seime pradžios mums buvo aišku, kad į mūsų pastabas valdan?ioji koalicija gali ir neatsižvelgti, nes turi pakankamai balsų, kad priimtų sprendimą nekreipdama dėmesio į mūsų frakcijos narių pasiūlymus. Nors į dalį pastabų buvo atsižvelgta, ta?iau visų svarstymų metu mums buvo aišku, kad valdan?ioji dauguma pritars tik toms pataisoms, kurioms pritaria ir privatus investuotojas. Taigi turėjome ginti valstybės interesus, priešindamiesi bendroms buldozerinėms verslo ir Vyriausybės pastangoms. Bet tai buvo galima pasiekti tik tada, jeigu socialdemokratai būtų negavę besąlygiškos V. Uspaskicho valdomos Darbo partijos paramos. Kuo bus atsilyginta Uspaskichui – pamatysime. Ta?iau tenka tik apgailestauti, kad socialdemokratai, kaip paprastai, užuot diskutavę ir aiškinęsi turinį, pasirinko paprastesnį kelią – susirado tuos, kurie parėmė be jokių pastabų ar principinių pasiūlymų.
Kaip ir minėjau, privatininkų įsileidimas į monopolines įmones galimas tik tuo metu, kai valstybės institucijos, kurioms pavesta kontroliuoti tas įmones, turi ne tik pakankamą kompetenciją, bet ir ,,kietą“ stuburą siekiant apginti valstybės ir jos pilie?ių interesus. Deja, tiek pa?ios derybos, tiek ir įstatymo priėmimas nebuvo skaidrūs, o Vyriausybė akivaizdžiai nesugebėjo pakankamai ginti valstybės interesų. Visa Vyriausybės veikla šiuo laikotarpiu nekėlė pasitikėjimo. Manau, Vyriausybė nesugebėjo atsiriboti nuo įvairių neskaidrių įtakų, ypa? kai ėmė aiškėti G. Kirkilo vyriausybės sudarymo aplinkybės, tad ir bet kokie Vyriausybės sprendimai energetikos reikaluose kelia nepasitikėjimą dėl galimų neskaidrių įtakų. Todėl netenka abejoti, kad tokių stambių monopolinių kompanijų atsiradimas dar tik besiformuojan?ios demokratijos šalyse daro neigiamą įtaką ne tik šalies ekonominei, bet ir politinei raidai. Pietų Amerikos valstybių pavyzdys rodo, kad, monopolizavus svarbias šalies ekonomikos sritis, didesnė dalis visuomenės skursta, normalus verslas sunkiai vystosi, o valdžia pasidaro priklausoma nuo išskirtines sąlygas turin?io stambaus kapitalo. Manau, tokią priklausomybę dalinai jau ir pademonstravo Lietuvos Vyriausybė ir Seimas, pritardami derybų su VST akcijų savininkais (UAB NDX Energija ) rezultatams. Tai buvo padaryta sukuriant bendrovę LEO LT, kuri valdys visas elektros perdavimo ir paskirstymo sistemas ir per kurią bus valdomos valstybinės elektros energetikos bendrovės Lietuvos energija ir Rytų skirstomieji tinklai. Įsigaliojus šiam apsikeitimo akcijomis aktui, didelė dalis pajamų iš nacionalinio elektros energetikos ūkio pradės tekėti į NDX Energija savininkų rankas.
Nors šis, manau, ne visai teisingas ir objektyvus akcijų tarp priva?ios struktūros ir valstybės pasidalijimas buvo pavadintas ,,nacionalinio investuotojo“ sukūrimu, ta?iau nei iš įstatymo nuostatų, nei iš derybinių dokumentus nematyti, kad vadinamo nacionalinio investuotojo LEO LT pagrindinis tikslas būgtų investicijos į atominės elektrinės statybą. Bendrovė galės rinkti pajamas už naudojimąsi elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinklais ir tik mažesnę dalį gaunamo pelno galės naudoti investicijoms. Kaip jau minėjau, pelnas bus gaunamas iš tarifo, todėl ar tik negalvojama, kad už atominės elektrinės statybą turės sumokėti Lietuvos gyventojai, brangiau mokėdami už elektrą, o pasta?ius elektrinę, atsižvelgus į turimų akcijų dalį, pelno dalį vėlgi gaus ir tas pats privatus investuotojas. Ta?iau kyla klausimas, kur ?ia privataus investuotojo nuopelnai? Atsižvelgiant į ekonomistų preliminarius apskai?iavimus, jei nacionalinio investuotojo akcijų dalis būtų parduota skaidriame konkurse, Lietuva būtų gavusi ne vieną milijardą litų lėšų savo energetinėms problemoms spręsti, taip pat ir atominei elektrinei statyti. Dabar, siekiant statyti atominę elektrinę, didžiąją dalį lėšų reikės skolintis arba kam nors už finansavimą perleisti būsimos AE akcijų dalį.
Manau, kad valdžios atstovai, taip neatsakingai elgdamiesi su valstybės turtu, tikisi, kad apdovanotieji neliks skolingi. Kaip ir minėjau, įstatymui pritarė ir neteisėtomis piniginėmis operacijomis prokurorų įtariamo V. Uspaskicho vadovaujama Darbo partija. Turint omenyje, kad jam svarbi jo baudžiamosios bylos baigtis, galima nujausti, kokios dovanos už savo ir kai kurių partijos narių palaikymą V. Uspaskich laukia iš valdžios ir ,,apdovanotųjų“. Tikriausiai jis greitai bus laisvas nuo įtarimų ir toks pat nepriekaištingas, kaip ir milijardus kainuojan?ios nacionalinės elektros sistemos dalies privatizavimas. Tuomet, ko gero, ir turėsime užbaigtą formuoti Lietuvos oligarchinę viršūnę. Todėl, kaip ir minėjau straipsnio pradžioje, nacionalinės elektros energetikos sistemos žymios dalies atidavimu į priva?ias rankas, mano manymu, valstybei yra daroma ne tik ekonominė žala, bet valstybės valdymas įgauna visuomenei pavojingą galią. Prieš jį bandantys kovoti žmonės, tokie kaip gerai žinoma Dalia Budrevi?ienė, kuri išdrįso pasipriešinti V. Uspaskicho įmonėje veikian?iai atlyginimų ,,vokeliuose“ sistemai, už tuos pa?ius oligarchinius pinigus yra be gailes?io juodinami ir psichologiškai naikinami, užuot jiems atlyginus neteisėtu elgesiu padarytą žalą. Todėl, manau, tokių šiuo metu valstybei vadovaujan?ių socialdemokratų, valstie?ių ir juos palaikan?ių Darbo partijos atstovų ekonominiuose ,,žaidimuose“ dar didesnė galimybė Lietuvai tapti ne tik ekonomiškai skurstan?ia, bet ir oligarchų valdoma valstybe.

[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose




Leidiniai











Draugai




Andriaus Kubiliaus paskyra
Manto Adomėno blogas
Irenos Degutienės blogas
Donato Jankausko blogas
Kazio Starkevičiaus gandrai

Nuotraukų albumas


[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@delfi.lt
Edmundas Pupinis - TS LKD 2016