Edmundas Pupinis
Dienoraštis Biografija Galerija Video Archyvas
Dienoraštis

Ar socialdemokratams rūpi visi ir kiekvienas ar kaip pabėgti nuo atsakomybės?
Negalėjau nesureaguoti į Mildos Petrauskienės vietinėje spaudoje publikuotą straipsnį Mums rupi visi ir kiekvienas. Nors savo straipsnį M. Petrauskienė pradeda ekonomine tiesa ,,šalies politinis ir ekonominis gyvenimas vystosi pagal tam tikrą pakylėjimų ir kritimų kreivę“, ta?iau neužmiršta įžnybti ir konservatoriams. Jiems, anot autorės, teko išgyventi ne vadinamą ,,kritimų kreivę“, kurios pagrindinė kaltininkė buvo ne Rusijos ekonomikos krizė, su kuria po 2002-2006 LDDP valdymo metų vis dar labai artimai buvo susijusi Lietuvos ekonomika, o autorės gudriai pavadintą ,,konservatorių valdymo pasekmę“. Dar vienas absurdas, kurį bando aiškinti autorė, kad dabartiniai sunkumai, kuriuos autorė savo straipsnyje pavadina ,,tam tikra ūkine korekcija“, tai ne vyriausybės, kuriai vadovauja socialdemokratų premjeras Gediminas Kirkilas, valdymo problemos, o papras?iausiai Europos Sąjungos kaltė: ,,...norint būti lygiateisiu sąjungos nariu, tenka taikytis prie jos diktuojamos tvarkos.“

Po šio straipsnio pradedu suprasti, kad socialdemokratų gretose tikrai nemažai panikos. Ir, ko gero, pagrįstos, nes ekonomikos augimas, kurį sąlygojo mūsų verslininkų pastangos, bet ne valstybės valdymo reformos, kaip ir baigiasi, nes esminės reformos taip ir liko nepadarytos. Štai kaip situaciją apibūdina finansų analitikai.
Vilniaus banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda sako: ,,Nerimą kelia tai, kad prognozuojama BVP plėtra 2008 metais bus tik 5,3 %, o 2009 metais dar mažesnė – 4.5%, o svarbiausia, kad plėtra yra mažesnė už potencialią Lietuvos ūkio plėtrą, kuri yra apie 6-6,5%.“
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis sako: ,,Vaizdas gana liūdnas ir toks jis jau daug metų. Lietuvoje yra gili viešųjų finansų krizė. Egzistuoja didžiulis neatitikimas tarp šio sektoriaus galimybių ir apsižiotų funkcijų. Mes matome, kad degraduoja ištisi viešieji sektoriai. Kokios to priežastys ir ką daryti, jau seniausiai mūsų surašyta, reikia tik paimti tas analizes ir skaityti.....Ne tik pajamos apsprendžia gerovę, bet ir kainos, kurios Lietuvoje spar?iai didėja. Valdžia iš esmės visiškai nevykdo infliacijos valdymo plano. Niekas nekreipia dėmesio tiek į nekilnojamojo turto kainų burbulą, tiek į monopolijų reguliavimą. Ydingai reguliuojamos tiek dujų, tiek elektros kainos.“ Tai reiškia, kad nuo kitų metų elektra gali brangti net 6 centais už kilovatvalandę, t.y. beveik penktadaliu, o dujų brangimas privers šilumininkus didinti šilumos kainas. Neturėdama infliacijos valdymo plano, valdžia papras?iausiai tik abejingai stebi, kaip žmonės jau šiandien vis daugiau turi už viską mokėti, o pensijų ir atlyginimų kėlimas dar tik žadamas. Todėl susidaro įspūdis, kad vyriausybei labiau rūpi viršpelnius gaunantys dujininkai ar energetikų monopolistai negu žmonės.
NORD/LB Lietuva prezidento patarėjas Vadimas Titarenka mano, kad: ,,Situacija su tiesioginių užsienio investicijų pritraukimu tebėra tokia pati bloga kaip ir anks?iau. Mūsų vykdomose apklausose verslininkai nurodo, kad pagrindinės kliūtys plėtoti verslą yra korupcija ir biurokratizmas. Situacija nėra beviltiška, ta?iau ekonomikos augimas užtikrintas tik trumpalaikėje arba geriausiu atveju vidutinės trukmės perspektyvoje, o ne ilgalaikiam laikotarpiui.“
Turbūt niekas pastaruoju metu jau neabejoja, kad viena iš didžiausių valstybės rykš?ių, korupcija, kuri suvešėjo A. Brazausko valdymo metais, taip ir nesumažėjo G. Kirkilo valdymo metais, o kai kurie analitikai sako, kad ji dar labiau įsitvirtina. Kas kitas, jei ne G.Kirkilas pirmasis puolė ginti dujų tiekimo tarpininkę Dujotekaną nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir siūlė nereguliuoti dujų kainos, nes, anot jo, su Rusijos dujų gigantu Gazprom pasirašyta tokia sutartis, kuri pradėjus reguliuoti socialdemokratų globojamai Dujotekanai viršpelnius, sudarytų sąlygas pakelti dujų kainoms. Nors tenka abejoti tokiais G.Kirkilo samprotavimais, ta?iau, manau, verta priminti, kad ne kas kitas, o jo pirmtakas A. Brazauskas ir pasirašė tą sutartį.
Manęs tikrai neįtikino G.Kirkilas, kad jo pareikšto noro atsistatydinti lemiantis faktorius yra pensininkams neišmokėtų pensijų dalies grąžinimas. Manau, yra žymiai didesnių problemų. Ko gero, po A. Brazausko pasitraukimo G. Kirkilui nesinori, bet reikės atsakyti už buvusių rėmėjų ir globėjų dosnumą ir socialdemokratų lojalumą pasinaudojant tuo dosnumu. Todėl manau, kad viena iš pagrindinių, o gal ir esminių naujojo socialdemokratų vado ir premjero nervingo elgesio priežas?ių – gerai žinomų veikėjų, buvusio EBSW vadovo G. Petriko ir A. Brazausko, laikais užauginto verslininko V. Uspaskicho sugrįžimas.
Dar JAV teismui nespėjus priimti galutinio sprendimo dėl G. Petriko išdavimo Lietuvos teisėsaugai, jau prasidėjo ,,įdomūs“ paskyrimai Lietuvoje. Finansų ministerijos, kuriai vadovauja taip pat socialdemokratas, viceministru paskiriamas V. Miltienis, kurio biografijoje pastebimą vietą užima itin glaudaus bendradarbiavimo su EBSW koncernu laikotarpis. Beje, žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad EBSW svarbias pareigas ėjo ir jo uošvis, paskutinysis KGB Lietuvos skyriaus vadovas R. Marcinkus, kuris dirbo koncerno žinybinės apsaugos vadovu. Deja, tas pats V. Miltienis ne paskutinį vaidmenį suvaidino EBSW užvaldytoje ir sužlugdytoje Lietuvos kuro bendrovėje, kurioje jis tuo metu dirbo direktoriaus pavaduotoju finansų reikalams. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar EBSW artimo žmogaus paskyrimu aukštoms pareigoms socialdemokratai nesiekia užsitikrinti į Lietuvą grąžinto buvusio EBSW prezidento G. Petriko ir jo aplinkos žmonių palankumą ir taip užkimšti jiems burnas. Ar neskelbiama žinia, kad ,,EBSW žmonės“ vėl, kaip ir LDDP dominavimo laikais, turės priėjimą prie didelių pinigų?
Turbūt ne mažiau neramumų socialdemokratams kelia ir V. Uspaskichas, kuris vos sugrįžęs prakalbo ne tik apie savo ,,draugą“ V. Muntianą, bet ir apie visų buvusių komunistinių nomenklatūrininkų, tarp kurių minimas ir buvęs socialdemokratų pirmininkas A. Brazauskas, beje, kurio pavaduotoja daugelį metų buvo M.Petrauskienė, maitinimą iš jo dosnios rankos.
Todėl nei M. Petrauskienės verkšlenimas dėl būtino taikymosi prie Europos Sąjungos reikalavimų, nei G. Kirkilo gąsdinimai atsistatydinti dėl 1995-2000 metais neišmokėtų pensijų, nieko bendro neturi su realybe. Mano manymu, G.Kirkilas papras?iausiai bėga nuo atsakomybės, o M. Petrauskienė bando jį pateisinti, nes bėdos premjerą ,,užspaudė“ iš visų pusių: iš vienos – įsipareigojimai buvusiems ir esamiems rėmėjams, iš kitos – visiškas situacijos nevaldymas.
Dar vienas straipsnyje rafinuotai slepiamas, bet nuolat išlendantis komunistų valdymo metais patikrintas principas – skaldyk ir valdyk. Štai citata iš straipsnio: ,,...balsuodamas už beatodairišką biudžetininkų atlyginimų didinimą, Seimas Vyriausybę įstūmė į gana keblią padėtį. Galbūt iš tiesų šios lėšos galėjo ženkliai pakeisti pensininkų gyvenimą.“ Gal M. Petrauskienė nežino situacijos? Gal nežino, kokius atlyginimus gauna Lietuvoje biudžetininkai, tarp kurių ir mokytojai? Manau, kad mažiausias pajams gaunan?ių visuomenės sluoksnių atstovų kiršinimas mažiausiai amoralus, jeigu nenusikalstamas, veiksmas.
Ta?iau kodėl taip greit viskas kei?iasi? Juk mažiau nei prieš pusmetį socialdemokratams nekilo klausimas, būti ar nebūti socialiai teisingiems, kai vos ne vieningai balsavo už Seimo narių rentas?

[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose




Leidiniai











Draugai




Andriaus Kubiliaus paskyra
Manto Adomėno blogas
Irenos Degutienės blogas
Donato Jankausko blogas
Kazio Starkevičiaus gandrai

Nuotraukų albumas


[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@delfi.lt
Edmundas Pupinis - TS LKD 2016