Paskutiniame rajono tarybos posėdyje vėl sprendimai didinti mokesčius. Šį kartą valdantieji nusitaikė į pensininkus ir neįgaliuosius. Nors TS-LKD frakcija buvo pateikusi savo sprendimo projektą, kuriuo buvo siūloma nedidinti mokesčių minėtoms asmenų grupėms, tačiau opozicijai nepavyko sustabdyti socialdemokratų valdomo Utenos valdančiųjų partijų koalicijos ,,buldozerio". Gaila, kad partijos, kurios dar prieš kelias dienas įvykusius rinkimus deklaravo savo ištikimybę žmonėms ir žadėjo aukso kalnus, nepraėjus nė savaitei, duotus pažadus pamiršta.

O gal šūkyje ,,Svarbiausia-žmogus" žmogus ir suprantamas tik kaip mokesčių mokėtojas, nuo kurio gali nulupti devynis kailius. Tačiau viskam turi būti padorumo ribos. Nors ekonominė situacija po krizės, ekspertų duomenimis, ir gerėja, tačiau pensininkams tikrai ji dar nepasikeitė, nes pensijos nepadidėjo. Ko gero, jas socialdemokratų Vyriausybė siūlys didinti artėjant Seimo rinkimams. Bet gal tada Utenos tarybos socialdemokratai ir mokesčius galėtų didinti prieš rinkimus, kuomet jau padidės pensijos? Deja, ir šio argumento Utenos valdantieji nenorėjo girdėti. Belieka tik konstatuoti faktą, kad žemės savininkams, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis ar kuriems sukako senatvės pensijos amžius, ar kurie yra nepilnamečiai vaikai, kai šių savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje, t.y. kalendorinių metų sausio mėnesio pirmą darbo dieną, nėra darbingų asmenų, 2014 metų žemės mokesčiui apskaičiuoti neapmokestinamas žemės sklypo dydis Utenos mieste yra sumažinamas nuo 0,15 iki 0,07 ha, o kaimo vietovėje nuo 3,5 iki 1,5 ha. Tai reiškia, kad beveik visi kaimo ir miesto pensininkai bei neįgalieji privalės pasirūpini, kaip susimokėti mokesčius už žemę. Nauja tvarka gal negalios tik kai kurių sodų savininkams, aišku, jei sodo sklypas yra mažesnis negu 0,07 ha ir jei tai vienintelis valdomas žemės sklypas. Per kelerius metus labiausiai mokesčių padidėjimą pajaus privačių miesto namų savininkai ir rekreacinėse (poilsiui ir turizmui skirtose) teritorijose gyvenantys ar turizmu besiverčiantys žemių ir miškų savininkai, kuriems net iki 4 procentų, skaičiuojant nuo rinkos vertės, kyla žemės mokesčiai. Pagal preliminarius skaičiavimus, per kelerius metus miesto, kaip ir rekreacinių privačių, sklypų savininkams žemės mokestis didės ne keliais procentais, o jau kartais. Kiek suprantu, mero kalbos apie turizmo vystymą Utenos krašte lieka tik kalbos, nes veiksmai rodo ką kita. Neįgalieji paskutiniame tarybos posėdyje buvo ,,pamaloninti" ne tik didėjančiais žemės mokesčiais. Jiems dar papildomai, vidutiniškai 50 procentų, padidinti įkainiai už Utenos rajono socialinių paslaugų centro teikiamas paslaugas. Suprantamas valdančiųjų noras kažkokiu būdu pabėgti nuo besaikiu išlaidavimu susikurtų problemų, tačiau kodėl tai daroma pačių silpniausiųjų sąskaita? Kodėl neieškoma savų rezervų, pavyzdžiui, pamažinant taip išpūstus etatus savivaldybėje? Jau viename iš savo straipsnių buvau minėjęs apie kone didžiausią visoje Lietuvoje Utenos savivaldybės viešųjų pirkimų tarnybą. Kodėl nepanaikinus vieno kito mero patarėjo etato? Jau gal gana? Ir taip daug „naudingų" patarimų davė... Juk dabar reikia kažkaip gelbėtis iš situacijos. Manau, kai kurias išvadas sau galime padaryti ir mes, uteniškiai. Kaip sako liaudies išmintis, ,,sūris veltui tik pelėkautuose". Atėjo laikas už visas mero ir valdančiosios daugumos ,,dovanas" susimokėti. O dovanų prieš kiekvienus rinkimus esame gavę ne taip ir mažai... Savivaldybės skolos jau beveik viršija savivaldybės skolinimosi galimybių ribas, o mokesčių mokėtojai vis dar traukiasi iš Utenos, nes savivaldybei daugiau rūpėjo fontanai negu darbo vietų kūrimas. Tačiau surinkti biudžetui taip reikalingus mokesčius vaikų, pensininkų ir neįgaliųjų sąskaita nekokia išeitis.

Edmundas Pupinis,

Utenos rajono tarybos narys

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija