Edmundas Pupinis
Dienoraštis Biografija Galerija Video Archyvas
Dienoraštis

Į savivaldybių tarybas nuo 18 metų
Į savivaldybių tarybas bus galima kandidatuoti nuo 18 metų. Seimas priėmė Seimo nario Edmundo Pupinio inicijuoto LR Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kurios numato galimybę pilnametystės sulaukusiems asmenims siekti tarybos nario mandato. Už įstatymo įsigaliojimą balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 48 parlamentarai. Pagal iki šiol galiojusią tvarką, į tarybas galėjo būti išrenkami asmenys tik nuo 20 metų. Apie sprendimą pažeminti amžiaus cenzą „Utenos diena" pasikalbėjo su įstatymo iniciatoriumi, Seimo nariu Edmundu Pupiniu.


Kodėl kilo idėja ankstinti amžių, nuo kurio galima kandidatuoti vietos savivaldos rinkimuose? Pagrindinis įstatymo tikslas yra paskatinti jaunimą daugiau domėtis savo gyvenvietė reikalais ir aktyviau prisidėti prie savo krašto gyvenimo ne tik veikiant visuomeninėse organizacijose, bet ir politinėse. Šiuo metu realybė yra tokia, kad jauniausius žmones įtraukti į viešąjį valdymą sekasi labai sunkiai. Europos socialinio tyrimo ar Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktos ataskaitos rodo, kad didžioji dalis Lietuvos jaunų žmonių visiškai nesidomi politika. Pagal šį rodiklį Europos kontekste esame vieni prasčiausių. Tikėtina, kad suteikta teisė kandidatuoti savivaldos rinkimuose nuo 18 metų šią situaciją gal ir ne iškart, bet pakeistų į gera – paskatintų asmenis anksčiau pradėti domėtis politika, politinėmis partijomis ir apskritai demokratijos veikimo principais. Ir net galutinis rezultatas – išrinkimas į tarybą – nėra svarbiausia. Rinkiminis procesas bei pasiruošimas jam prisidėtų prie jaunimo pilietinio aktyvumo, leistų įgyti vertingos, galimai ir profesinėje karjeroje praversiančios patirties. Žinoma, teikiamo įstatymo neužteks tam, kad jaunimas iš karto susidomėtų politiniais procesais, tačiau tai yra viena iš priemonių, kuri situaciją galimai pagerintų. Iki priimtos įstatymo pataisos susidariusi situacija buvo tokia: pilnametystės - 18 metų – sulaukęs asmuo įgauna teisę balsuoti ir yra tinkamo amžiaus spręsti, kas jam atstovaus vietinėje valdžioje, tačiau dvejus metus, iki kol sulauks 20 metų, pats negalėdavo kandidatuoti į savivaldos tarybą. Jei pilietis yra tinkamo amžiaus prisiimti atsakomybę už savo pateiktą balsą, kurti šeimą, eiti tarnauti į kariuomenę, manau, vietos lygmeniu jis yra pajėgus ir kandidatuoti rinkimuose.

Minėjote, jog Lietuvoje didžioji dalis jaunų žmonių visiškai nesidomi politika. Kaip manote, kodėl taip yra? Priežasčių yra daug. Galima kalbėti apie tai, jog jau mokyklose trūksta diskusijų ir paprasčiausių pamokų, kuriose būtų kalbama apie tai, kas yra politika, kaip priimami sprendimai savivaldybių ir valstybės lygmeniu, kokios yra pagrindinės partijos ir jų ideologijos. Kitas dalykas – politiniai skandalai, žiniasklaidoje plačiai nušviečiami tarpusavio nesutarimai dažnai diskredituoja pačią politiko profesiją, yra susidarę klaidingi stereotipai, kad politika yra blogis, vien tik purvinas ir nešvarus procesas. Bet bene svarbiausias dalykas yra tai, jog jaunimas nejaučia valstybės pasitikėjimo. Šią problemą įstatymo projektu ir bandėme spręsti. Pasižiūrėkime į kitų ES šalių patirtį. Pilnametis žmogus kandidatu į vietos savivaldos tarybą negalėjo tapti tik trijose ES valstybėse – Kipre kandidatuoti šiuo metu leidžiama nuo 21-erių, Rumunijoje nuo 23-ejų, o Lietuvoje kandidatuoti į savivaldybės tarybą iki šiol buvo leidžiama tik nuo 20-ies metų. Visos likusios 25 ES šalys, įskaitant ir mūsų Baltijos kaimynus Latviją ir Estiją, 18-mečiams leidžia pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise – kandidatuoti į savivaldos instituciją. Seimas, priėmęs įstatymą, pasiuntė žinutę, jog štai, žiūrėkite, valstybė jumis pasitiki ir tiki, tad domėkitės, eikite ir darykite, keiskite į gera savo miestus ir rajonus.

Nuogąstaujama, jog tarybas užplūs valdyti nepasiruošę, mokyklos dar nepabaigę jaunuoliai. Ar pagrįstos tokios baimės? Rinkimai nėra toks paprastas mechanizmas, kad užsinorėjau, įsirašiau į sąrašą ir tapau tarybos narius. Turi būti aktyvus ne tik savo artimoje aplinkoje, bendruomenėje ar mokymo įstaigoje. Siekdamas palaikymo ir apsisprendęs aktyviai dalyvauti krašto politiniame gyvenime privalai įgauti kur kas platesnio žmonių rato pasitikėjimą, turi gebėti suburti savo palaikytojus, įtikinti ir telkti žmones. Be to, pasižiūrėkime į dabartinę Lietuvos savivaldybių tarybų padėtį. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) 2017 m. rudenį pateikė 60-ties šalies savivaldybių tarybų sudėties analizę. Paaiškėjo, kad savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis yra 53 metai, o savivaldybių tarybų narių, kurie patenka į amžiaus grupę iki 24 m., yra tik 0,4 proc. Tai reiškia, kad šiuo metu Lietuvoje yra vos šeši (!) tarybų nariai, jaunesni nei 24 metų. Verta priminti, kad iš viso Lietuvoje yra 1524 tarybų nariai. Be to, jauniausias išrinktas tarybos narys buvo 23-ejų metų, nors įstatymai leido kandidatuoti ir nuo 20-ies, todėl baimės, kad tarybas užplūs nepatyręs jaunimas, yra nepagrįstos. Akivaizdu, jog šiuo metu priimant sprendimus dominuoja vyresnės kartos politikai. Nors patirtis viešajame valdyme yra neabejotina vertybė, reikia atrasti pusiausvyrą ir į vietos valdymą įtraukti ženkliai didesnį skaičių naujas, inovatyvias ir progresyvias idėjas siūlančių jaunų žmonių. Labai svarbu paminėti ir tai, kad galiausiai rinkėjai sprendžia, ar kandidato amžius ir turimos kompetencijos yra tinkamos norint tapti savivaldybės tarybos nariu.

Regionuose didžioji dalis jaunų žmonių po mokyklos baigimo keliasi studijuoti ar dirbti į kitus, didesnius miestus. Ar sprendimas leisti į tarybą kandidatuoti nuo 18 metų gali padėti sulaikyti jaunus žmones?
Neabejotinai. Emigracija, tiek vidinė, tiek išorinė, yra viena didžiausių dabartinių Lietuvos problemų, ypač regionuose. Tą matome ir Utenoje – per kelias dešimtis metų išvyko tūkstančiai uteniškių, o jaunimas, čia pabaigęs mokyklas, neretu atveju išvyksta kitur. Kadangi dalis abiturientų bendrojo lavinimo mokyklas baigia būdami aštuoniolikos metų, o dalis jų pasirenka studijas ar darbą kituose miestuose, jauniems žmonės sudarytos sąlygos kuo anksčiau pradėti veikti gimtojo krašto politiniame gyvenime gali paskatinti aktyviausius gyventojus neprarasti ryšio su gimtąja savivaldybe. Kandidatavimas rinkimuose jau reiškia, kad dalyvauji politinėje veikloje, tau rūpi kraštas, kuriame gyveni ir su kuriuo sieji savo ateitį. Dalyvavimas rinkimuose, o tuo labiau gautas mandatas jau būtų savotiškas prisirišimas prie savivaldybės reikalų.

Balsavimo Seime metu 48 parlamentarai susilaikė, o 4 balsavo prieš. Kaip manote, kodėl?
Tai rodo, jog mūsų visuomenėje vis dar egzistuoja abejonės jaunimo galimybėmis. Sunku patikėti, bet svarstant įstatymo projektą, plenarinio posėdžio metu atsirado Seimo narių, kurie bandė lyginti tarybos nario ir šalies prezidento atsakomybę ir siūlė lygiagrečiai amžiaus cenzą mažinti ir prezidento rinkimams, nes „atlyginimas neblogas“. Kai kurie teigė, kad 18 metų asmens smegenys nėra pakankamai susiformavusios, jog jis galėtų priimti tam tikrus vietos reikalų sprendimus. Keistai atrodė ir nerimas dėl to, kad mokytojai pradės pataikauti galimai išrinktam tarybos nariui. Užtenka pažvelgti į ES šalių parlamentų rinkimus – dauguma ES valstybių net į parlamentus leidžia kandidatuoti nuo 18 metų, ir jokių problemų, derinant daug aukštesnes pareigas, su mokytojais ar mokyklomis nekyla. Bet svarbiausia yra tai, kad įstatymo pataisą palaikė dauguma Seimo narių. Taip pat svarbus buvo jaunimo politinių organizacijų – Jaunųjų konservatorių lygos, Lietuvos liberalaus jaunimo ir Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos – palaikymas. Taigi Seimas įrodė, kad valstybė tiki jaunimo perspektyvomis viešajame valdyme. Dabar atėjo eilė jauniems žmonėms parodyti, jog jie gali dar aktyviau ir sėkmingai prisidėti prie savivaldybių reikalų sprendimo.


[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose




Leidiniai















Nuotraukų albumas


[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@lrs.lt
Edmundas Pupinis - TS LKD 2019