Edmundas Pupinis

Straipsniai

Apie ne tik betonu, bet ir melu grįstą kelią.
Kelionė iš Utenos į šalies sostinę vairuotojams neretai tampa dideliu iššūkiu ir tikru galvos skausmu. 1985 m. pastatytas kelias yra itin prastos būklės - danga taip sutrūkinėjusi ir deformuota, jog žmonės, vengdami valandą trunkančio kratymosi ir rūpindamiesi savo saugumu, vis dažniau renkasi į Vilnių vykti pro Ukmergę. Situacija tokia prasta, jog atkarpa Utena-Vilnius netgi praminta blogiausiu keliu Lietuvoje.

Pranešimų apie būtinybę remontuoti kelią pasirodė jau 2011 m., kai Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai teigė ruošiantys studiją ir svarstantys kelio A14 rekonstrukcijos remonto darbus atlikti arba savo lėšomis, arba skelbti partnerystės konkursą.

2014 m. Vyriausybė kartu su tuometiniu Susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi pritarė viešosios ir privačiosios partnerystės projektui. Buvo numatyta, jog kelio Vilnius-Utena remontas kainuos apie 605 milijonus litų, arba 180 mln. eurų.

Teigta, jog viešąjį konkursą laimėjęs ir partnerystės sutartį pasirašęs privatus subjektas atliks kelio ruožo nuo 21 iki 94 kilometro (bendras ilgis per 72 km) projektavimo, rekonstrukcijos ir dangos stiprinimo bei priežiūros darbus. Darbus pradėti planuota 2016 m., o baigti - 2019 m.

Projektui reikėjo Seimo pritarimo, tačiau parlamente jis įstrigo. Visgi po ilgų diskusijų 2015 m. gruodžio mėn. Seimo nariai patvirtino nutarimą, kuris uždegė žalią šviesą pradėti kelio remonto darbus. Valstybė projektui galėjo skirti 169,3 mln. eurų.

Tačiau kelininkų 2016 m. betonkėje neišvydome.

2017 m. pavasarį paskelbta, jog atsisakoma viešosios ir privačiosios partnerystės, kadangi tokiu būdu valstybės turtiniai įsipareigojimai nominalia verte būtų nuo 191 mln. iki 288,4 mln. eurų, o tai gerokai viršytų anksčiau Seime nustatytą sumą.

Nuspręsta kelią rekonstruoti atskirais ruožais, panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas bei paskolas.

2017 m. vasarą LAKD direktorius Egidijus Skrodenis teigė, jog kelią planuojama sutvarkyti iki 2020 m. „Darbai šiame kelyje prasidės arba šių metų (2017 m. - aut. pas.) pabaigoje, jei orai leis, arba kitais metais. Prasidės nuo Vilniaus, ten, kur baigiasi keturios eismo juostos, ir eis iki Nemenčinės sankryžos. Tikslas - iki 2018 m. pabaigos arba 2019 m. vidurio nutiesti keturias eismo juostas", - tuomet sakė vadovas.

Tų pačių metų rudenį tuometinio Susisiekimo ministro Roko Masiulio Vyriausybės valandos metu paklausiau, ar tokie LAKD direktoriaus planai yra realūs. Ministras atsakė, jog šis kelias yra vienas svarbiausių ir „iki Utenos turėtų būti sutvarkytas, atrodo, iki 2022 ar 2023 metų."

Darbai 2017 m. neprasidėjo.

2018 m. LAKD paskelbė kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkursą. Tačiau liepos mėn. Kelių direkcijai atplėšus vokus su 6 dalyvių pasiūlymais, paaiškėjo, jog visų siūlomos kainos buvo per didelės.

Po poros mėnesių, 2018 m. rugsėjo 7 d., premjeras Saulius Skvernelis (prieš prezidento rinkimus) apsilankė Utenoje, kur paklaustas apie kelią atsakė, jog „šis kelias yra stebuklingas" ir „2020 m. šis klausimas bus pamirštas."

Spalio mėnesį Susisiekimo ministrui priminiau premjero žodžius ir paklausiau, kokia kelio situacija. R. Masiulis pakartojo, jog rangovų pasiūlyta kaina buvo per didelė, ir užtikrino, jog kelias bus pradėtas remontuoti kitais metais.

Galiausiai 2018 m. pabaigoje buvo pasirašyta 19,9 mln. eurų vertės sutartis dėl kelio remonto darbų atlikimo. Nustatyta, jog kelio rekonstrukcijos ir platinimo darbai vyks 4 km ilgio ruože, pradedant nuo Vilniaus iki sankryžos su keliu Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė (nuo 16,00 km iki 16,80 km ir nuo 17,64 km iki 20,84 km).

2019 m. kovą darbai pagaliau prasidėjo, nors ir pradėta remontuoti tik 4 km ruožas.

2019 m. birželį (po prezidento rinkimų) R. Masiuliui Vyriausybės valandos Seime metu dar kartą iškėlus kelio remonto klausimą, ministras nebebuvo toks optimistiškas ir pradėjo kalbėti apie finansavimo problemas. Iš ministro lūpų nuskambėjo nauja darbų pabaigos data - 2030 m. pabaiga.

Kas toliau?

Dabar atliekami 4 km atkarpos darbai turėtų būti baigti, kaip skelbiama, 2020 m. gegužės mėn. Taigi atėjus kitiems metams, skirtingai nei Utenoje teigė Ministras Pirmininkas, kelio klausimo pamiršti, deja, negalėsime.

O ir tolimesnės perspektyvos nedžiugina. Naujasis Susiekimo ministras Jaroslav Narkevič kiek daugiau nei prieš mėnesį žiniasklaidai komentuodamas apie darbų tęstinumą kelyje Vilnius-Utena pasakė, jog „tolimesni darbai šiame kelyje planuojami 2023 metais, jei nesikeis planai." Taigi dar mažiausiai iki 2023 m. jokie remonto darbai nėra numatomi.

Blogiausia tai, kad naujajam ministrui kelias Vilnius-Utena, panašu, nėra prioritetinis. Nors Seime J. Narkevič lapkričio mėnesį Vyriausybės valandos Seime metu atsakydamas į mano užduotą klausimą apie kelio atnaujinimo perspektyvas teigė sieksiantis, jog remontas būtų tęsiamas „kuo operatyviau ir kuo tvarkingiau", tačiau koreguodamas 2019 m. kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervą valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, ministras perskirstė lėšas ir 1 mln. 720 tūkst. eurų sumažino finansavimą kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijai. Be to, susisiekimo ministras „apdovanojo" kitus rajonus, tarp jų ir Vilniaus rajoną, išasfaltuodamas kelią į Ministro Pirmininko namus.

Situacija jau tampa tragikomiška ir sunkiai paaiškinama. Metams bėgant kelias vis prastėja, o remonto darbų pabaigos data keičiasi kone kasmet. Ministrų atsakymai į klausimus ir spaudoje skelbiama nuomonė klaidina, nematyti ir aiškaus veiksmų plano. Todėl, vykdydamas parlamentinę kontrolę, dar kartą raštu kreipiausi į Susisiekimo ministeriją reikalaudamas pateikti konkretų atsakymą ir paaiškinimą apie šiuo metu vykdomus ir ruošiamus kelio remonto tęsimo darbus bei numatomą finansavimą.

Iš ministro laukiu konkretaus, ne melu pagrįsto atsakymo, kuris padiktuos kitus žingsnius, kuriuos turėtume žengti, kad darbai kelyje Vilnius-Utena turėtų realią tąsą.

LR Seimo nario Edmundo Pupinio biuro informacija

[Spausdinti] [Grįžti]