Edmundas Pupinis
Dienoraštis Biografija Galerija Video Archyvas
Dienoraštis

Apskri?ių reforma pagreitį įgaus jau kitais metais ("Utenos apskrities žinios", 2008-11-24)
Jau po pirmojo Seimo rinkimų turo pergalę šventę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikš?ionių demokratų partijos nariai prakalbo apie apskri?ių reformos neišvengiamybę. Naujoji valdžia užsimojo iš peties: pirminiais Andriaus Kubiliaus ir jo bendrapartie?ių pareiškimais, apskri?ių Lietuvoje turėtų sumažėti perpus. Šią savaitę darbą pradėjęs naujos kadencijos Seimas apie visišką apskri?ių naikinimą kol kas nekalba, jau girdėti pareiškimų apie vienokias ar kitokias kandidatūras į apskri?ių valdžios olimpą. Užsiminta, jog apskri?ių reforma galimai bus pradėta tik 2011 metais, kai vyks savivaldos rinkimai. Ar kalbos reformuoti apskritis taip ir liks tik kalbomis, į laikraš?io redaktorės Sigitos Sadaunikienės klausimus atsako Seimo narys, vienas iš naujai besiformuojan?ios valdan?iosios daugumos darbo grupės apskri?ių reformos programai parengti narys Edmundas Pupinis.

Apie apskri?ių reformos būtinumą kalbėjo jau ne vienos nuėjusios kadencijos Seimas, ta?iau ta linkme tarsi nieko neįvyko, išskyrus tai, kad apskrityse padaugėjo departamentų ir etatų...

Apskri?ių reformavimas – tai viena iš būsimos valdan?iosios daugumos diskusijų temų, kuri atsispindės Vyriausybės programoje. Maža to, nuostatos dėl apskri?ių reformos tarp koalicijos partnerių yra apibrėžtos atskiru susitarimu. Nors prielaidos reformai yra sudarytos, ta?iau siekiant įgyvendinti politinius susitarimus, vien geros valios nepakanka. Kaip bus politiniai susitarimai įgyvendinti praktiškai, priklausys ir nuo Seimo, ir nuo Vyriausybės, ir nuo atskirų ministerijų, kuruojan?ių atskiras apskritims deleguotas funkcijas (joms bus pavesta skubiai paruošti reikiamų įstatymų pakeitimo projektus), veiklos sėkmės. Laukia milžiniškas įstatyminės bazės paruošimo, priėmimo ir priimtų teisės aktų įgyvendinimo procesas. Be to, atsižvelgiant į minėto susitarimo nuostatas, apskri?ių reformai įgyvendinti Ministro Pirmininko potvarkiu numatoma sudaryti speciali Projekto valdymo grupė.

Kas iš esmės keisis apskrityse kitais metais?

Pagal nustatytą planą bus siekiama kuo skubiau perskirstyti funkcijas, kurias gali atlikti savivaldybės. Manome, kad laikas perduoti savivaldybėms visus klausimus, susijusius su disponavimu žeme, daugumą klausimų, susijusių su statybų priežiūra, socialine globa. Kadangi numatome, kad besiformuojantiems regionams privalo likti tik klausimai, susiję su regionine plėtra, gali būti sutarta kai kurias funkcijas vėl grąžinti į ministerijų lygmenį ar perduoti kitoms institucijoms.

Jūs akcentavote ir tai, kad apskri?ių, kaip vieneto, nepripažįsta Europos Sąjunga. Ta?iau tas nesutrukdė ateiti ES paramai į regionų plėtros, verslo, žemės ūkio sektorių...

Dauguma paramos į apskritis atėjo ne į tiesioginius paramos gavėjus – regionus, kaip kad yra Europoje. Didžiąją dalį paramos, kurią gavo Lietuva kaip valstybė, Lietuvos Vyriausybė perdavė disponuoti, o tiksliau pasakius, leido lėšas perskirstyti dirbtinai sukurtoms apskri?ių Regiono plėtros taryboms. Deja, tokių, ne visai demokratiškai suformuotų, darinių Europos Sąjunga nepripažįsta. Dar 2001 metais Europos Tarybos Vietinių ir Regioninių valdžių kongreso specialiai Lietuvai buvo priimta rekomendacija, kuri, be kitų dalykų, rekomendavo Lietuvai nuosekliai demokratizuoti valdymą apskrityse. Taip pat iš Europos Sąjungos Regionų komiteto buvo gauti perspėjimai, kad Europos Sąjungos paramos administravimo aspektu būtų daug geriau, jei Lietuvoje būtų mažesnis skai?ius, bet savivaldžių regionų. Lietuva ne kartą buvo įspėta, kad šalyje nėra įgyvendinama regioninė politika, kaip tai suprantama Europos Sąjungoje, ir to svarbiausia priežastis – nedemokratiškas valdymas apskrityse. Todėl ir mūsų susitarimuose numatoma, kad suformavus naujus regionus, kartu su 2011 metais vyksian?iais savivaldybių tarybų rinkimais būtų suformuotos regionų tarybos, kurios ir rinks regionų vadovus. Šiuo metu apskrities viršininkai yra skiriami Vyriausybės, o kiti apskri?ių regioninės plėtros tarybos nariai į tarybas deleguojami savivaldybių tarybų. Todėl, siekiant ir ateityje užsitikrinti galimybę pretenduoti į didesnę regionų vystymosi netolygumams suvienodinti skirtą ES paramą, reforma yra reikalinga.

Kiek ir kokios apskritys (regionai) liks po reformos? Kas jas valdys?

Atsižvelgiant į valdan?iosios koalicijos susitarimą, yra numatoma palikti 4 arba 5 regioninius darinius. Dėl tikslaus skai?iaus, manau, bus sutarta artimiausiu metu. Kaip ir minėjau, regionuose turėtų būti pereita prie antro lygio savivaldos, todėl regiono vadovai turės būti renkami. Manome, kad regiono vadovai galėtų būti renkami savivaldybių tarybų rinkimų metu išrinktos ir proporcinio atstovavimo būdu suformuotos regiono tarybos.

Reformos projekte minimas Aukštaitijos regionas vienas didžiausių. Kam bus priskirta Utena – Vilniui ar Panevėžiui?

Šis klausimas kaip tik ir siejasi su klausimu, kiek bus suformuota regioninių darinių. Jeigu bus suformuoti 4, didesnė tikimybė, kad Utenos dabartinė apskrities savivaldybė priklausys vienam regioniniam dariniui kartu su Vilniaus dabartinės apskrities savivaldybėmis. Jeigu bus nutarta Lietuvoje suformuoti 5 regioninius darinius, gali būti, kad Utenos apskrities savivaldybės regioninę plėtrą derins ir formuos kartu su šiuo metu Panevėžio apskri?iai priskiriamomis savivaldybėmis. Beje, kaip ir visada būna, priklausymas vienam ar kitam regioniniam dariniui turi savo privalumų ir trūkumų. Ta?iau dar kartą noriu akcentuoti, kad numatomų regioninių darinių pagrindinė funkcija bus regioninė plėtra. Visos žmonėms reikalingos paslaugos, kurias dabar atlieka apskritys, privalės būti perduotos savivaldybėms.

Ar esate paskai?iavę, kas daugiau kainuos: apskritis reformuoti ar išlaikyti tokią jų struktūrą, kaip dabar?

Funkcijų perskirstymas iš esmės neturėtų būti per daug brangus. Kaip ir minėjau, reformos esmė – didžiosios dalies šiuo metų apskritims deleguotų funkcijų perdavimas savivaldybėms, kurios visame pasaulyje ir atlieka didžiąją dalį pilie?iams reikalingų viešųjų paslaugų. Savaime suprantama, funkcijoms vykdyti savivaldybėms privalės būti perduoti ir finansai. Perdavus funkcijas, regionų administravimo kaštai turėtų sumažėti kelis kartus. O valstybė turėtų sutaupyti dėl to, kad kai kurios funkcijos nebus dubliuojamos.

Kei?iantis Vyriausybei, keisis ir apskri?ių valdžia. TS-LKD ar liberalcentristams atiteks Utenos apskrities viršininko (jo pavaduotojo) postas? Galbūt jau esate numatę kandidatūras?

Koalicijai priklausys net keturių partijų atstovai. Šiandien galutinio sprendimo dėl apskri?ių vadovų, taip pat ir dėl to, kuri partija deleguos savo atstovus į vienos ar kitos apskrities vadovybę, dar nėra. Daugiau dėmesio skiriame programiniams reikalams ir diskusijoms dėl funkcijų perskirstymo ir reformos eigos terminų.

Dėkoju už pokalbį.

[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose




Leidiniai











Draugai




Andriaus Kubiliaus paskyra
Manto Adomėno blogas
Irenos Degutienės blogas
Donato Jankausko blogas
Kazio Starkevičiaus gandrai

Nuotraukų albumas


[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@delfi.lt
Edmundas Pupinis - TS LKD 2016