Edmundas Pupinis
|
Straipsniai Didieji darbai nudirbami tik tuomet, kai žmogus tiki tuo, kÄ… daro – JÅ«s daug ir įdomiai dirbate su savo rinkÄ—jais Utenos apygardoje, kur buvote iÅ¡rinktas. Atrodo, kad su to kraÅ¡to žmonÄ—mis JÅ«sų ryÅ¡iai yra labai tamprÅ«s. – Darbas su žmonÄ—mis yra ne tik mano, kaip politiko viena iÅ¡ veiklos sriÄ?ių, bet kažkuria prasme yra ir mano profesija, nes pagal specialybÄ™ esu mokytojas, o tiksliau dÄ—stytojas. Esu baigÄ™s ŽemÄ—s Å«kio akademijÄ…, kur įgijau inžinieriaus-dÄ—stytojo specialybÄ™, po to, jau ŽemÄ—s Å«kio universitete įgijau ir edukologijos magistro laipsnį. Daug dÄ—mesio skiriu bendravimui su žmonÄ—mis ir suprantu, kad didieji darbai nudirbami tik tuomet, kai žmogus tiki tuo, kÄ… daro. Po tokios ilgos Lietuvos okupacijos, mums, politikams taip pat bÅ«tina suprasti, kad ne tik mes patys turime patikÄ—ti, kad mÅ«sų valstybÄ—, nors ir pakeliui pasitaiko įvairios nenumatytos kliÅ«tys, nemažai apgaulÄ—s ir nesÄ—kmių, bet vis dÄ—lto eina progreso keliu, bet bÅ«tina, kad tuo patykÄ—tu ir dauguma Lietuvos žmonių. O jau tik tada yra bÅ«tini ir kiti dalykai – lÄ—Å¡os, tam tikros tarptautinÄ— sÄ…lygos ir pan. Kartais žmogus turi sÄ…lygas, bet netiki tuo, kÄ… daro, ir žinoma, gerų rezultatų nepasiekia. Žmogus turi bÅ«ti pasiruoÅ¡Ä™s dideliems darbams ne tik turÄ—damas tam tikras priemones, žinias, bet ir vidinÄ™ nuostatÄ… sÄ—kmei. Darbas su žmonÄ—mis, tai ko gero viena iÅ¡ pagrindinių bet kokio lygmens politiko veiklos sriÄ?ių. Savaime suprantama, dalinai ta savybÄ— ne tik iÅ¡siugdoma, bet gal ir paveldima, kai viena iÅ¡ taip vadinamų charakterio savybių. AÅ¡ džiaugiuosi, kad man gal bÅ«t pasisekÄ— jÄ… paveldÄ—ti, ir jeigu kai kam bendravimas yra tik darbas, man tai daugiau malonumas. Tai lyg knygos skaitymas. Kiek žmonių, tiek vis kitokių likimų, gyvenimo vinių paženklintų sÄ—kmÄ—mis ir nesÄ—kmÄ—mis, pakilimais ir nuopoliais, atradimais ir praradimais. Beje, bendravime labai žmonÄ—s greit atskiria, kai su juo bendraujama nuoÅ¡irdžiai, o kai iÅ¡ pareigos, todÄ—l, ko gero gal bÅ«t tas, gal iÅ¡ tÄ—vų paveldÄ—tas bruožas ir padeda man užmegzti kontaktÄ…, padeda žmogų suprasti ir jo įsiklausyti. Manau kad politikui tai ko gero bÅ«tina. Savaime suprantama, nors ir labai gaila, bet gyvenimo tempas paskutiniu laiku yra didžiulis. Ko gero ir ne tik man taip atrodo. Laikmetis diktuoja, kad reikia ieÅ¡koti ir kitų bendravimo su žmonÄ—mis bÅ«dų. AiÅ¡ku, jie niekada nepakeis gyvo bendravimo, taÄ?iau nuo technologijų niekur nepabÄ—gsi, reikia priimti ir tuos laiko iÅ¡Å¡Å«kius, tokius kaip bendravimÄ… internetu, kuris man ypatingai gerai tarnauja bendraujant ir palaikant ryšį su jaunesnÄ—s kartos žmonÄ—mis. AÅ¡ stengiuosi, kad mano internetinį adresÄ… sužinotų kuo daugiau žmonių. Nežinau, kaip visoje Lietuvoje, bet mano apygardoje jau sunku surasti jaunuolį kuris neturÄ—tų internetinÄ—s paÅ¡to dėžutÄ—s. O kai kada pasikeitimas informacija yra labai naudingas abiem pusÄ—m. Susilaukiu įdomių pasiÅ«lymų ir minÄ?ių. O kreipiasi įvairiais klausimais – vienam padedi raÅ¡ant kursinį darbÄ…, kitam suteiki informacijÄ… ar konsultacijÄ… kad ir politiniais klausimais… Dar viena, neatskiriama politiko gyvenimo dalis - renginiai. Kaip ir minÄ—jau, su žmonÄ—mis privalai dalintis ne tik rÅ«pesÄ?iais, bet ir džiaugsmu. Kai kada, ypatingai savaitgaliais atsiverti, savo darbo kalendorių, o ten, kai kada net tuo metu keli renginiai. Ko gero ir ne tai svarbiausia, kad nespÄ—ji. Manau, jeigu žmonÄ—s mato, kad nevengi bÅ«ti kartu su jais ir Å¡ventÄ—se, tada ir esi pageidaujamas ir kvieÄ?iamas. O kuo daugiau dalyvauji, tuo sulauki daugiau kvietimų. Savaime suprantama, gal bÅ«t kai kad ir norisi pabÅ«ti tik kartu su Å¡eima, bet jau tokia yra politiko dalia...O kai kada, Å¡eimos gavos ir tautos tarno pareigas pasiseka suderinti. Tada bÅ«na tikra Å¡ventÄ—. – GirdÄ—jau, kad JÅ«s esate labai plataus diapazono žmogus. Kiek žinau, ne tik ankÅ¡Ä?iau esate aktyviai sportavÄ™s, bet ir Å¡iuo metu dalyvaujate varžybose. Taip pat, teko girdÄ—ti, kad jÅ«s nevengiate į rankas paimti ir muzikos instrumento. – Taip, kai kada man bendrauti padeda ir gitara. Esu baigÄ™s vaikų muzikos mokyklÄ…. Tiesa, pagal muzikinį iÅ¡silavinimÄ… neesu gitaristas. MuzikinÄ—je pramokau groti klarnetu ir akordeonu, taÄ?iau pastaruoju metu daugiau draugauju su gitara. Tai ko gero patogiausias instrumentas, nereikia nei pusti, nei traukti, o be to netrukdo ir dainuoti. Ko gero, jeigu dabar, kuomet esu politiku, ir pradÄ—Ä?iau groti gitara, gal ir keistai atrodyÄ?iau, taÄ?iau jeigu tapÄ™s politiku vien dÄ—l to atsisakyÄ?iau kokiame laisvesnio žanro renginyje atlikti kokį kÅ«rinÄ—lį, atrodyÄ?iau ko gero dar keisÄ?iau, nes bent Utenos kraÅ¡te daug kas žino, kad aÅ¡ groju, ir dažnai renginio organizatoriai bÅ«tinai parÅ«pina instrumentÄ…. YpaÄ? prie to priprato moksleivija. Toks jau yra mano bÅ«das, taip aÅ¡ suprantu savo buvimÄ… ir pareigÄ… – bÅ«ti Å¡alia žmonių. Esu kilÄ™s iÅ¡ Ignalinos kraÅ¡to, kur pakankamai populiarus slidinÄ—jimas, orientacinis sportas. Teko dalyvauti Ignalinos rajono orientacininkų rinktinÄ—je. KartÄ… netgi teko bÅ«ti Vilniaus zonos moksleivių orientacininkų varžybų nugalÄ—toju. Studijų metais ŽemÄ—s Å«kio akademijoje užsiÄ—miau slidinÄ—jimu, vyresniuose kursuose netgi dirbau treneriu, kartu su akademijos rinktine dalyvaudavome įvairaus lygio varžybose, o kai kad jose ir nugalÄ—ti. Deja dabar aktyvesniam sportui Ä—mÄ— trÅ«kti laiko. Pernai, pasiÄ—mÄ™s slides, dar važiuodavau į IgnalinÄ…, kur yra paruoÅ¡tos kroso trasos ir bent Å¡iek tiek pasitreniruoti prieÅ¡ pas mus Sudeikiuose, Utenos priemiestyje, organizuojamÄ… maratonÄ…. Nors mano pasiruoÅ¡imas neleidžia bÄ—gti visos distancijos, bet pusÄ™ nubÄ—gu. Tik Å¡iuo metu jau ne dÄ—l rezultato, o daugiau dÄ—l pramogos ir siekdamas atkreipti dÄ—mesį į Sudeikius ir į tai, kÄ… sudeikieÄ?iai daro. Savo dalyvavimu noriu pasakyti, kad tai, kÄ… jie daro, yra gerai. – JÅ«sų apygardos – Utenos kraÅ¡to ypatumai: problemos ir žymÄ—s. – Kažko iÅ¡skirtinio nÄ—ra, kaip ir visur. Kadangi Seime dirbu ekonomikos komitete, galiu pasakyti, kad sumažėjo bedarbystÄ—, pastebimas ekonominis augimas, taÄ?iau atlyginimai yra pernelyg maži. Dabar mes jau nebeturime kalbÄ—ti apie didelÄ™ bedarbystÄ™. TaÄ?iau dar nÄ—ra ir kuo labai džiaugtis. Darbas už minimalų atlyginimÄ… dabar jau nebÄ—ra vertybÄ—. ŽmonÄ—s jau pradeda suprasti, ypaÄ? tie, kurie iÅ¡eina į pensijÄ…, kad ir atlyginimas vokeliuose taip pat nÄ—ra siektinas rodiklis. Geri atlyginimai, kurie leistų žmonÄ—ms gyventi oriai, pajamas užtikrinanÄ?ios naujos technologijos, intensyvi gamyba su mažesnÄ—mis darbo sÄ…naudomis, Å¡tai rodikliai kurie garantuotų ekonomikos, tuo paÄ?iu ir žmonių pragyvenimo lygio kilimÄ…. Manau kiekvienam regionui labai svarbu pritraukti gerÄ… verslÄ… ir skatinti konkurencijÄ… darbo rinkoje. Kad žmogus, ieÅ¡kodamas darbo, neitų praÅ¡yti jo kaip iÅ¡maldos, o atvirkÅ¡Ä?iai – kad darbdaviai ieÅ¡kotų profesionalių, darbÅ¡Ä?ių žmonių. Dabar panaÅ¡Å«s reiÅ¡kiniai jau yra pastebimi, pvz., statybose, nes Å¡ioje verslo srityje darbo rinka jau yra atsigavusi. LaikraÅ¡Ä?iuose jau galima pastebÄ—ti ieÅ¡kant darbuotojų, statybų vadovų. DidÄ—janti darbuotojų paklausa įtakos ir atlyginimų didÄ—jimÄ…. Tai manau tik laiko klausimas. Bet laukiant, rezultato galime ir nesulaukti. Deja, daugiau investicijų pritraukimo svertų turi VyriausybÄ—, kuri ir turÄ—tų priimti tam tikrus sprendimus, teikti Seimui įstatymus skatinanÄ?ius investicijų atÄ—jimÄ… į LietuvÄ…, o savivaldybÄ—s savo sugebÄ—jimais galimybÄ—mis teikiant tam tikras infrastruktÅ«rines paslaugas turÄ—tų konkuruoti tarpusavyje. Savaime suprantama, svarbi ir savivaldybių pozicija, jų aktyvumas. Tos savivaldybÄ—s, kurios pakankamai aktyvios, jau ir Å¡iuo metu gauna investicijų. Utenos kraÅ¡tas turi ir savo ypatumų – tai daugiau pramonÄ—s centras. Jeigu imsime apskritį, – AnykÅ¡Ä?ių, Zarasų, MolÄ—tų, Ignalinos rajonus, jų centruose daugiau negu du kartus yra mažiau žmonių negu visame rajone. Pvz., centre 8 tÅ«kst., o viso rajone – 25 tÅ«kst. gyventojų Utenoje kitokia situacija – apie 37 tÅ«kst. gyvena mieste, o 13 tÅ«kst. – seniÅ«nijose. Gyventojų skaiÄ?iumi, tai pakankamai didelis rajonas, kuriame nuo 1964 metų intensyviai buvo vystoma pramonÄ—. Deja, naujos technologijos iÅ¡ darbo rinkos iÅ¡stÅ«mÄ— Å¡imtus žmonių. Jeigu "Utenos aluje" kažkada dirbo apie 900 žmonių, tai dabar liko apie 150. Tam tikrÄ… laikÄ… žmonÄ—ms buvo sunku rasti darbÄ…, bet dabar jauÄ?iama, kad pramonÄ— ir kitas verslas vÄ—l pamažu atsigauna. Pvz., "Utenos mÄ—soje" tam tikru metu bedirbo 250 žmonių, dabar dirba jau 600. Nors ir ten taikomos progresyvios technologijos, bet ir gamyba pleÄ?iasi. "Utenos trikotažas" ilgÄ… laikÄ… sugebÄ—jo iÅ¡laikyti gamybos intensyvumÄ… ir darbuotojus. VÄ—l pradeda kilimÄ… su metalo apdirbimu susijusios įmonÄ—s. Kaip ir kitur, tam tikrų problemų yra kaime. Kai kur, galima džiaugtis, viskas vystosi pakankamai intensyviai, atsiranda progresyvÅ«s Å«kininkai, jų Å«kiai stambÄ—ja, bet dar nemažai kaime yra ir pesimizmo, pasimetimo. Galima pastebÄ—ti, kad aplink UtenÄ… klostosi tam tikra nauja struktÅ«ra – 7-8 km spinduliu nuo Utenos – Sudeikiai, VaikutÄ—nai, Radeikiai formuojasi kaip miegamieji Utenos rajonai, kur gyvena daug miestieÄ?ių, važiuojanÄ?ių dirbti į UtenÄ…. Toliau nuo miesto gyvena Å«kininkai. AiÅ¡ku, dar mÅ«sų jaunimas dar neretai važiuoja dirbti pas Å«kininkus į NorvegijÄ…, gal kažkada ir mÅ«sų Å«kininkai taip prakus, kad daliai žmonių suteiks darbo vietas. Žinoma, daliai dirbanÄ?ių žmonių, nes nors ir kaip bebÅ«tu keista, ne visi nori dirbti. Gal atprato, o gal ir niekada į darbÄ… nežiÅ«rÄ—jo kaip į pareigÄ…. IÅ¡ aktualiausių problemų kaime –vis dar lieka žemÄ—s grąžinimas. Å is procesas gerokai užtruko. Gyventojams tai skausmingas dalykas, nors ir neturÄ—dami nuosavybÄ—s dokumentų jie gali ir Å«kininkauti, ir deklaruoti žemÄ™ iÅ¡mokoms gauti, taÄ?iau nuosavybÄ— žmogui labai svarbi ne tik praktiniu požiÅ«riu, bet ir psichologiÅ¡kai. Ja, kaip paprastai dažniausiai rÅ«pinasi pagyvenÄ™ žmonÄ—s. Na, bet procesas vyksta, tik gal ne taip sparÄ?iai, kaip norÄ—tųsi. Dar daug neaiÅ¡kumų ir su įvairiomis iÅ¡mokomis: ekologiniams Å«kiams, už nenaÅ¡ias žemes. Ko gero Ä?ia kaltÄ™ turi prisiimti ir įvairÅ«s politikuojantys pareigÅ«nai, kurie lengvai pažada, bet dažnai sunkiai labai jau pavÄ—luotai savo pažadus vykdo. Tai ko gero pagrindiniai mÅ«sų kraÅ¡to žmonių rÅ«pesÄ?iai. – Nuo pat pirmųjų dienų aktyviai įsijungÄ—te į Seimo bei TÄ—vynÄ—s sÄ…jungos frakcijos darbÄ…. Ar Å¡is veikla pakeitÄ— JÅ«sų gyvenimÄ…? Praskleiskite darbo Seime užkulisius. – Tam tikra prasme pakeitÄ—, nes nemažą dalį laiko tenka praleisti Vilniuje, ir ne kiekvienÄ… dienÄ… galiu grįžti į namus. Bet, kaip sako žmonÄ—s, niekas nevarÄ—, pats tokį keliÄ… pasirinkau. Bet kartu tai ir nauja patirtis. Žinoma, reikia laiko susigaudyti, kai ko iÅ¡mokti, nes kaip ir kiekviena veikla, taip ir parlamentaro, turi savo specifikÄ…. Man buvo Å¡iek tiek paprasÄ?iau, nes daug metų esu buvÄ™s savivaldybÄ—s tarybos nariu, 4 metus dirbau Utenos meru. "Popierių gamybos" darbas man yra pakankamai aiÅ¡kus. Kai kas tame nemato prasmÄ—s, o aÅ¡ manau, nes suprantu, kad be popierių, – įstatymų, – taip pat nebus tvarkos. TeisinÄ— valstybÄ— remiasi teisÄ—s aktais ir jie turi bÅ«ti priimti daugumos žmonių. Deja, kitokios formos, kaip valdyti valstybÄ™ per žmonių atstovus Seime, nÄ—ra. AÅ¡ visada sakiau, kad Seimas – valstybÄ—s veidrodis. ŽmonÄ—s neturÄ—tų pykti dÄ—l to, kas Ä?ia, Seime vyksta. ŽmonÄ—s SeimÄ… iÅ¡renka patys, savo valia, todÄ—l jie negalÄ—tų stebÄ—tis, kad Seimas toks, koks yra. Manau, kad ir valstybÄ— yra tokia, koks yra Seimas. Jeigu parlamentas, atskiri jo žmonÄ—s, pragmatiÅ¡ki, tai ir valstybÄ—s žmonių sÄ…monÄ— yra pragmatiÅ¡ka – nÄ—ra pakankamai patriotizmo, idealizmo. Gal tai ir skaudÅ«s žodžiais, bet esam tokie kokie esam. TaÄ?iau turime neprarasti vilties tapti geresniais. Visi kartu. Ir mokytojai, ir moksleiviai, ir verslininkai, ir savaime aiÅ¡ku, politikai. IÅ¡ savo patiries žinau, kad vien profesionalumo, kompetencijos neužtenka, kad tai dažnai neatstoja garbingos elgsenos ir sąžiningo atsidavimo darbui. Gaila, bet manau Å¡iuo metu valstybÄ— nuÄ—jo pragmatizmo keliu. Teko stebÄ—ti, kad net ir į savivaldybÄ—s tarybÄ… kai kurie žmonÄ—s, net ir verslininkai eina su mintimi Ä?ia kažkÄ… pasidaryti ir sau. Toks jo galvojimas – per mano gerovÄ™ gerÄ—s gyvenimas ir valstybÄ—je; jeigu aÅ¡ daugiau turÄ—siu, daugiau ir kitiems galÄ—siu duoti. Ä®domus mÄ…stymo bÅ«das, tik ne visai tinkamas politikui. VisuomeninÄ—s veiklos srityje turÄ—tų bÅ«ti kitokios paskatos, daugiau visuomeniÅ¡kos, ypaÄ?, jei pasirenki politiko keliÄ…. Beje, politiko darbas neturi bÅ«ti jam tik hobi, tai vis dÄ—lto turi bÅ«ti jo pragyvenimo Å¡altinis. Nes tik toks žmogus, politikas, ir bÅ«damas valdžioje gali suprasti kitų poreikių. Negaliu pritarti teiginiui, kad valstybÄ™ turi valdyti turtingi žmonÄ—s. – NorÄ—tume daugiau sužinoti apie Jus patį: kaip klostÄ—si JÅ«sų gyvenimas, kodÄ—l tapote politiku, kas formavo JÅ«sų pažiÅ«ras? – Nors kaip ir daugelis mano kartos žmonių, savo politinius įgÅ«džius pradÄ—jo formuoti sÄ…jÅ«džio mitinguose. TaÄ?iau kaip tik tuo metu pradÄ—jome kurti savo Å¡eimas. Kaip dabar prisimenu, žmonÄ…, su savo pirmuoju sÅ«numi iÅ¡ Antakalnio ligoninÄ—s, pas uoÅ¡vius į KaroliniÅ¡kes parsivežiau tÄ… dienÄ…, kai Gedimino pilyje pirmÄ… kartÄ… po daugelio okupacijos metų buvo iÅ¡kelta trispalvÄ—. Nors 1990 metais, kaip SÄ…jÅ«džio remiamas kandidatas ir dalyvavau rinkimuose į Utenos miesto tarybÄ…, TaÄ?iau savo bendraminÄ?iams, kurių dauguma ir Å¡iuo metu aktyviai dalyvauja visuomeninÄ—je ir politinÄ—je veikloje ir kurie mane kur kas ankÅ¡Ä?iau kvietÄ— įsijungti į aktyvesnÄ™ politinÄ™ veiklÄ…, visada sakiau, kad nenorÄ—Ä?iau bÅ«ti tik nariu ,o kai ateisiu, norÄ—siu aktyvios veiklos, todÄ—l į politikÄ… atÄ—jau apie 1996-uosius, tada ir įstojau į TÄ—vynÄ—s sÄ…jungÄ…. Savo veiklÄ… pradÄ—jau nuo arbo su jaunimu. Surengiau keletÄ… renginių – įsteigiau Kovo 11-ajai skirtÄ… krepÅ¡inio turnyrÄ…, kuris tÄ™siasi iki Å¡iol; Utenos roko grupių Å¡ventÄ™, padÄ—jau organizuoti renginius Utenos rokeriams ir t.t.. Esu kaimo vaikas, augau Ignalinos rajone. Mano pasaulėžiÅ«ra, pomÄ—giai tikriausiai atsirado Å¡eimoje. Kaime visada buvo kÄ… veikti, o aÅ¡ niekada nevengiau krÅ«vio. Å alia vidurinÄ—s mokyklos, jÄ… lankiau RimÅ¡Ä—je, buvo dar vaikų muzikos mokykla Ignalinoje, už 45 km. Kai Å¡iandien man pasako, kad vaikams toli į mokyklÄ…, mane tik juokas ima. KratydavomÄ—s su kitais penkiais draugais pusantros valandos autobusu į vienÄ… galÄ…, dvi su puse valandos praleisdavome muzikos mokykloje ir dar pusantros valandos– atgal žvyrkeliais. Grįždavai vakare pusÄ™ devynių… Ir dar suspÄ—davai pamokas paruoÅ¡ti. 10-11 klasÄ—je dar grodavom mokyklos estradiniame ansamblyje. Savaitgaliais vykdavo sporto varžybos… O baigus mokyklÄ…, susikroviau krepšį, mama įdÄ—jo laÅ¡inių, agurkų ir iÅ¡važiavau į KaunÄ…, į ŽemÄ—s Å«kio akademijÄ…. Ä®stojau ir baigiau. Tai jau buvo 1987-ieji metai. Ä® UtenÄ…, ŽemÄ—s Å«kio mokyklÄ… atvažiavau su paskyrimu. Kartu su manimi atvažiavo ir mano žmona Diana. TÄ… vasarÄ…, kartu pradÄ—jome ne tik savo profesinÄ™ veiklÄ…, bet ir Å¡eimyninį gyvenimÄ…. Su žmona Diana auginame du sÅ«nus – MantÄ… ir TadÄ…. Abu taip pat papildomai lanko muzikos mokyklÄ…. Vienas iÅ¡ jų muzikos srityje, jau seniai pralenkÄ— tÄ—velį. JaunÄ—lis lgerai groja saksofonu, respublikiniuose konkursuose laimi pirmas vietas. Bet su muzika tikriausiai savo gyvenimo taip pat nesies. Savo vaikams sakau panaÅ¡iai, kaip kad man sakydavo mano tÄ—vai – gyvenime reikia iÅ¡manyti bent vienÄ… dalykÄ… labai gerai, tada neprapulsi. [Spausdinti] [Grįžti] |
|
Socialiniuose tinkluose 
Leidiniai 
Nuotraukų albumas
[Daugiau] Kontaktai Edmundas Pupinis Tel.: +37069842158 El.paštas.: edmundas.pupinis@lrs.lt |
| Edmundas Pupinis - TS LKD 2019 |  |
