ŽemÄ—s grąžinimo ir apskriÄ?ių klausimais kalbiname Seimo narį, Kaimo reikalų komiteto pirmininkÄ… EdmundÄ… Pupinį.

- Kaip vertinate paÄ?iÄ… žemÄ—s reformÄ… ir kada bÅ«tų galima tikÄ—tis jos pabaigos?

Žemės reforma Lietuvoje vyksta nepateisinamai lėtai. Tarpukariu buvo priimtas radikalus Žemės įstatymas 1922 m. ir pertvarkymai įvykdyti žaibiškai.
Dabar valstybÄ—je daug ginÄ?ų, pataisų, iniciatyvų, o tvarkos nÄ—ra. DÄ—l politikų ir biurokratų nesusikalbÄ—jimo labiausiai kenÄ?ia paprasti žmonÄ—s.
TodÄ—l apskriÄ?ių reforma yra ypatingai svarbus pokytis, ir tikiuosi žemÄ—s reforma bus baigta tuoj pat. VyriausybÄ— yra užsibrėžusi, kad paskutinis paraÅ¡as dokumentuose turi bÅ«ti padÄ—tas 2012-aisiais, todÄ—l turi susitelkti valdantieji, opozicija, valstybÄ—s pareigÅ«nai ir bendromis pastangomis baigti dar 1991 m. pradÄ—tÄ… procesÄ…. Manau, kad per trejus metus realu baigti.

- Kokia nauda gyventojui, kad apskriÄ?ių reforma įvyko?

ApskriÄ?ių administracijos brangiai kainavo Lietuvos mokesÄ?ių mokÄ—tojams, o efektyvumas buvo mažas.
Administracijų darbuotojai dirbo tą patį darbą, ką ir ministerijų ar savivaldybių tarnautojai, todėl gyventojai buvo siuntinėjami iš vienos įstaigos į kitą.
ŽmonÄ—s pyko ir taip buvo smukdomas pasitikÄ—jimas visa valstybe. Taigi dabar panaikinus perteklines valstybÄ—s institucijas sumažės biurokratizmo, paspartÄ—s gyventojų aptarnavimas ir bus sutaupoma mokesÄ?ių mokÄ—tojų lėšų.

 - Gyventojai baiminosi, kad panaikinus apskriÄ?ių administracijas reikÄ—s keliauti į Vilnių sprÄ™sti žemÄ—s klausimų.

Taip neatsitiko, gyventojams nereikės važinėti į Vilnių - sprendimo priėmimo teisę turės Nacionalinės žemės tarnybos padalinių vedėjai, kurie dirbs rajonų savivaldybėse.
Be to, sutrumpės probleminių klausimų nagrinėjimo trukmė, paspartės sprendimų priėmimas.

- Kalbama, kad Lietuvoje apskritis pakeis regionai, ar tai nereiškia, kad vėl bus grįžtama prie buvusios tvarkos?

Europiniai regionai nebus dar viena valdžios grandis, kokios buvo apskritys. Regionai bus tarsi idėjų ir finansų generatoriai. Jų pagrindinis tikslas bus pasiekti, kad Lietuvos kaime gyvenimo kokybė niekuo nenusileistų Austrijos ar Vokietijos kaimiškosioms vietovėms. Regionai planuos, ieškos finansų ir vykdys projektus, kurie bus naudingi bendruomenėms. Tuo tarpu paprasti žmonės visai nesusidurs su regionų administracijų darbuotojais, nes jie neįtakos jokių kasdienių reikalų. Visus aktualius klausimus žmogui turės išspręsti seniūnijos ir savivaldybės.

[Kalbėjosi Gytis Janišius]

 * * *

 Papildoma informacija:

 Faktai apie žemės reformos eigą

Kaime liko grąžinti 2 proc.

- Nuo 1991 m. rugpjÅ«Ä?io 1 d. iki Å¡ių metų liepos 1 d. Å¡alies kaimo gyvenamosiose vietovÄ—se pilieÄ?ių nuosavybÄ—s teisÄ—s į žemÄ™ jau atkurtos į 3,93 mln. ha, t. y. į 98 proc. praÅ¡ymuose nurodyto ploto.
- Tai daugiau kaip pusė Lietuvos ploto (apie 60 procentų teritorijos)

Miestuose atsiliekama:

- PadÄ—tis kiek blogesnÄ— miestuose. Iki Å¡.m. liepos 1 d. miestų gyvenamosiose vietovÄ—se pilieÄ?ių nuosavybÄ—s teisÄ—s į žemÄ™ atkurtos į 27,5 tÅ«kst. ha, t. y. į 68 proc. praÅ¡ymuose nurodyto ploto.
- Šis rodiklis yra gerokai blogesnis Kaune ir Vilniuje, kur grąžinta atitinkamai 2,3 tūkst. ha ir 1,6 tūkst. ha šiuose miestuose turėtos žemės.

Esant finansavimui, realu baigti 2012 m.

- Norint užbaigti nuosavybės teisių į žemę, vandenis ir miškus atkūrimą kaimo vietovėse, reikia apie 30 mln. Lt.
- Kitiems metams reikėtų 25 mln. Lt. Iš jų beveik 16 mln. Lt būtų skiriama nuosavybės teisių atkūrimo darbams (šiais metais jų buvo skirta 8,5 mln. Lt).
- Jei tiek lėšų ir būtų skirta, koks yra poreikis, tai 2012 m. būtų realu baigti nuosavybės teisių atkūrimą, kaip tai yra numatyta Vyriausybės programoje.

Telefonas gyventojų klausimams apie apskriÄ?ių reformÄ…: 8 5 266 3711.