Net buvÄ™ žemÄ—s Å«kio sektoriaus vystymo skeptikai, ypaÄ? po praÄ—jusių ekonominio sunkmeÄ?io metų, negalÄ—tų nepripažinti, kad žemÄ—s Å«kis yra svarbi Lietuvos ekonomikai, savo specifikÄ… turinti verslo Å¡aka, kad žemÄ—s Å«kis ir ateityje privalo susilaukti tinkamo dÄ—mesio, nes investicijos į žemÄ—s Å«kį ir kaimo plÄ—trÄ… duoda su kaupu atsiperkantį ekoniminį efektÄ…. Be to, žemÄ—s Å«kis, ypaÄ? ekonomiÅ¡kai sunkiu laikotarpiu, bene vienintelis rodÄ— ekonominį augimÄ…, taip pristabdydamas Å¡alies ekonomikos kritimÄ…. Dar vienas labai svarbus aspektas, turÄ—jÄ™s įtakos žemÄ—s Å«kio sektoriui tampant lygiaverÄ?iu Å¡alies ekonomikos dalyviu, žemdirbių įsijungimas į Å¡alies mokestinÄ™ sistemÄ…. Å is žingsnis parodÄ— žemdirbių solidarumÄ… su visais Lietuvos žmonÄ—mis prisidedant prie Å¡alies finansų sistemos stiprinimo.

 

Deja, reikia pažymÄ—ti, kad, kaip ir visam Lietuvos Å«kiui, praÄ—jÄ™ ekonominio sunkmeÄ?io metai nebuvo lengvi ir žemdirbiams. EkonominÄ—s krizÄ—s metu, kaip ir įprasta, krito žemÄ—s Å«kio produkcijos supirkimo kainos, o iÅ¡augÄ™ energijos kaÅ¡tai sÄ…lygojo trąšų kainų augimÄ…. Visa tai, be abejo, mažino žemdirbių gaunamas pajamas. TaÄ?iau, be objektyviai atsiradusių sunkumų, tenka pažymÄ—ti ir kai kuriuos priimtus sprendimus, palengvinusius žemdirbių daliÄ…. Tai sprendimai, sudarÄ™ galimybes operatyviau naudotis ES paramÄ… investicijoms, paramos intensyvumo didinimas, net ir sunkmeÄ?iu laiku vykdomi įsipareigojimai žemdirbiams ir net tiesioginių iÅ¡mokų terminų paankstinimas. Manau, gerai ir tai, kad žemdirbį pradÄ—jome matyti ne tik kaip žemÄ—s Å«kio produkcijos, žaliavos tiekÄ—jÄ…, bet kaip svarbų proceso „nuo lauko iki stalo" dalyvį. Džiugu, kad kai kurie žemdirbiai ryžosi imtis žemÄ—s Å«kio produktų perdirbimo ir savo užaugintÄ… produkcijÄ… pradÄ—jo pardavinÄ—ti patys, taip paįvairindami mÅ«sų stalÄ…. TaÄ?iau suprantama, kad Å¡ioje grandinÄ—je labai didelis vaidmuo tenka ir perdirbÄ—jams. TodÄ—l privalu pažymÄ—ti, kad mÅ«sų perdirbÄ—jai sugeba gerai konkuruoti savo prekÄ—mis užsienio rinkose. Turime pasidžiaugti, kad bendromis verslo ir valdžios pastangomis ieÅ¡komos ir surandamos naujos rinkos, kad ne tik iÅ¡liko teigiamas, bet ir gerÄ—ja bendras prekybos žemÄ—s Å«kio produkcija balansas.

Manau, labai svarbu vieÅ¡ai diskutuoti dÄ—l žemÄ—s Å«kio ir maisto sektoriaus svarbos Å¡alies ekonomikai, taÄ?iau vÄ—lgi labai svarbu diskutuoti ir dÄ—l pozicijų siekiant Lietuvai priimtinų sÄ…lygų naujajame finansiniame ES periode, nes ŽemÄ—s Å«kio ministras ir derybose dalyvausiantys Lietuvos atstovai turi gauti tam tikrÄ… žemdirbius vienijanÄ?ių asocijuotų struktÅ«rų ir politinÄ—s valdžios mandatÄ… deryboms dÄ—l atatinkamų pozicijų. TodÄ—l patys turime apsibrėžti, kokių tikslų mes norÄ—tume pasiekti per ateinantį finansinį periodÄ…. Ar daugiau sieksime skatinti gamybÄ…, ar paramÄ… matysime kaip tam tikrÄ… priemonÄ™ sprendžiant socialinÄ—s paramos kaime gyvenantiems klausimus, ar prioritetÄ… teiksime kaimo plÄ—trai, ar ieÅ¡kosime tam tikros pusiausvyros, stengdamiesi iÅ¡laikyti ankstesnio finansinio periodo finansavimo proporcijas?

Apie Bendrosios žemÄ—s Å«kio politikos (BŽŪP) ateitį kalbama jau ne pirma diena. Žinoma, tikÄ—tasi daugiau sužinoti, kÄ… mÄ…sto Europos Komisija, kai Komisaras, atsakingas už žemÄ—s Å«kį ir kaimo plÄ—trÄ…, Dacian CioloÅŸ lankÄ—si AgroBalt 2010 parodoje, deja, praktiÅ¡kai buvo kartojamas vienas komentaras - teikti nuomones ir pasiÅ«lymus. Savaime suprantama, vien asmeniÅ¡kai komisarui sunku kÄ… nors žadÄ—ti, todÄ—l Å¡iuo etapu tikrai svarbu iÅ¡sakyti savo nuomones, dalyvauti diskusijose ne tik Lietuvos, bet ir ES lygmeniu. Svarbu, kad savo komentarus, kuriuos galima buvo teikti internetu Komisaro Dacian CioloÅŸ iÅ¡keltoje diskusijoje dÄ—l BŽŪP po 2013 metų, pateikÄ— ir pagrindinÄ—s Lietuvos žemdirbiams atstovaujanÄ?ios asociacijos. Gaila, kad pastabas Lietuvos žemdirbiai teikÄ— ne taip aktyviai kaip mÅ«sų kaimynai. Ä® Komisaro kvietimÄ… iÅ¡sakyti savo nuomonÄ™ sureagavo 5000 ES respondentų. Nors iÅ¡ Lietuvos buvo tik 14, taÄ?iau jas, kaip apibendrintas, daugiausiai pasiÅ«lÄ— asocijuotos, Lietuvos žemdirbius vienijanÄ?ios struktÅ«ros. Reikia tikÄ—tis, kad mÅ«sų kaimynai lenkai (1009 atsakymai) ir broliai latviai (417 atsakymų) taip pat iÅ¡reiÅ¡kÄ— panašų į mÅ«sų požiÅ«rį į BendrÄ…jÄ… žemÄ—s Å«kio politikÄ….

Kokia gi galėtų būti mūsų pozicija?

Manau, niekas iÅ¡ Lietuvos žemdirbių nesuabejos, kad Bendroji žemÄ—s Å«kio politika ir po 2013 metų turi iÅ¡likti bendrÄ…ja, finansuojama iÅ¡ ES biudžeto, kad finansavimas nauju finansiniu laikotarpiu turÄ—tų daugiau atitikti BŽŪP keliamų tikslų įgyvendinimÄ…. ReikÄ—tų svarstyti, ar nederÄ—tų tiesiogines iÅ¡mokas ir rinkos reguliavimo priemones iÅ¡skirti į atskirus ramsÄ?ius, taip pat iÅ¡laikant atskirÄ… kaimo plÄ—tros ramstį bei galbÅ«t sukuriant horizontalų klimato kaitos ramstį.

 Komisaras D. CioloÅŸ AgroBalt 2010 konferencijoje pažymÄ—jo, kad bÅ«tina pertvarkyti tiesioginių iÅ¡mokų schemÄ…, pirmiausia atsisakant sÄ…sajų su istoriniais referenciniais rodikliais. Taip suskaiÄ?iuotos iÅ¡mokos buvo kur kas naudingesnÄ—s senesnių ES Å¡alių Å«kininkams, taÄ?iau besibaigiantis finansinis periodas parodÄ—, kad toks iÅ¡mokų skaiÄ?iavimas yra diskriminacinis. Juk žemÄ—s Å«kio produktų gamybos kaÅ¡tai ES Å¡alyse per pastaruosius kelerius metus suvienodÄ—jo. Lietuvos Å«kininkai įdiegÄ— ne tik kad panaÅ¡ias, bet atskirais atvejais kur kas Å¡iuolaikiÅ¡kesnes žemÄ—s Å«kio produkcijos gamybos technologijas, investicijos į kurias sudaro didelÄ™ produkcijos savikainos sudedamÄ…jÄ… dalį, juk, esant labai mechanizuotiems procesams ir sumažėjus rankų darbo žemÄ—s Å«kyje, darbo užmokesÄ?io dedamoji savikainoje tampa kur kas mažesne. Kalbant apie gamtines sÄ…lygas, kurios turi įtakos produkcijos savikainai, Baltijos Å¡alys ES taip pat yra kur kas Å¡iauriau negu Portugalija, PrancÅ«zija ar Graikija, kur parama Å«kininkams per tiesiogines iÅ¡mokas yra didžiausia. TodÄ—l ir gamtinių Å«kininkavimo sÄ…lygų faktorius logiÅ¡kai diktuoja, kad iÅ¡mokos žemdirbiams ES bÅ«tų suvienodintos.

 Nors iÅ¡mokų suvienodinimas ES tolimesnei ŽemÄ—s Å«kio gamybos plÄ—trai Lietuvoje bÅ«tų labai palankus sprendimas, taÄ?iau taip pat visoms ES valstybÄ—ms narÄ—ms reikÄ—tų nustatyti supaprastintÄ… tiesioginių iÅ¡mokų skyrimo schemÄ…. Kalbant apie tiesioginÄ™ paramÄ… žemÄ—s Å«kiui, bÅ«tina akcentuoti, kad tiesioginÄ—s iÅ¡mokos turi iÅ¡likti kaip žemdirbių pajamų palaikymo ir stabilizavimo priemonÄ—. TiesioginÄ—s iÅ¡mokos turi remti viešųjų gÄ—rybių, už kurias ne visai atlygina rinka, teikimÄ… visuomenei. Nors nuo 2011 metų visos tiesioginÄ—s iÅ¡mokos turi bÅ«ti atskirtos nuo gamybos, taÄ?iau ypaÄ? pastaraisiais metais pamatÄ—m, kad rinka dÄ—l sutrikimų ekonomikoje negali visiÅ¡kai tiksliai nustatyti savo poreikių, todÄ—l taip pat reikÄ—tų svarstyti galimybÄ™ iÅ¡laikyti tam tikras tiesiogines iÅ¡mokas, susietas su gamyba, taip, skatinant paÄ?iÄ… gamybÄ… ir piginant produkcijÄ…, skatinti jos vartojimÄ….

 Jau užsiminiau, kad svarstytina atskirti tiesiogines iÅ¡mokas ir rinkos reguliavimo priemones į atskirus ramsÄ?ius. Tai reikÅ¡tų, kad rinkos reguliavimo priemones bÅ«tina iÅ¡laikyti kaip stabilizuojanÄ?ias rinkos sutrikimus. Be to, labai svarbu nustatyti rizikos prevencijos priemones. Savaime suprantama, svarbu kiek įmanoma užkirsti keliÄ… paÄ?ių problemų atsiradimui, o ne tik sprÄ™sti iÅ¡kilusius klausimus. Praeiti metai ypatingai skaudžiai paveikÄ— pieno sektorių ir privertÄ— visus susimÄ…styti, kaip užtikrinti žemdirbių pajamas esant dideliems sutrikimams rinkose. TodÄ—l, mano nuomone, svarbu atsižvelgiant į visuomenÄ—s interesÄ… sukurti ES lygio žemÄ—s Å«kio ir maisto produktų kainų palaikymo mechanizmus ir numatyti specialias kompensacines priemones nuostoliams, patirtiems dÄ—l ekstremaliai neigiamo klimato poveikio, kompensuoti.

 Kuo toliau, tuo svarbesnį vaidmenį žemÄ—s Å«kyje atlieka kaimo plÄ—tros procesai. Gegužės mÄ—nesį pasirodÄ— praneÅ¡imai, kad kaimo plÄ—tros politika neturÄ—tų bÅ«ti BŽŪP dalis, o bÅ«tų integruota į Sanglaudos politikÄ…. Manau, kad kaimo plÄ—tra ir ateityje turi iÅ¡likti sudÄ—tinÄ— BŽŪP dalis, nes kaimo plÄ—tros procesuose, tokiuose kaip žemÄ—s Å«kio produkcijos gamyba ir perdirbimas bei gamybos modernizavimas, kaimo verslas, infrastruktÅ«ros vystymas, aplinkosaugos užtikrinimas, kaimo bendruomeninis gyvenimas ir kituose, dalyvauja ne tik žemdirbiai, bet ir visi kaimo gyventojai, kaimo bendruomenÄ—s. Atsižvelgiant į tai, kaimo plÄ—tros politika, kaip atskiras BŽŪP ramstis, turi bÅ«ti remiama ir tÄ™siama toliau ir jos tikslai turÄ—tų bÅ«ti struktÅ«rinių pokyÄ?ių pagreitinimas, modernizavimas ir inovatyvumas, konkurencingumo didinimas ir iÅ¡sivystymo lygių skirtumo visoje Europoje sumažinimas.

 Be žemÄ—s Å«kio konkurencingumo didinimo, ne mažiau svarbios sritys - infrastruktÅ«ros gerinimas, kaimo bendruomenių stiprinimas, jaunųjų Å«kininkų skatinimas ir apskritai jaunų kaimo žmonių pritraukimas į žemÄ—s Å«kio gamybÄ… ir kaimo plÄ—tros procesus. Å iuolaikiniame pasaulyje labai svarbus mokymasis ir inovacijų bei mokslinių tyrimų diegimas. Mes jau žengÄ—me vienÄ… žingsnį - įsteigtas integruotas mokslo, studijų ir verslo slÄ—nis „Nemunas". Ties tuo neturÄ—tume sustoti, o bÅ«simai kaimo plÄ—tros politikai įgyvendinti galima bÅ«tų numatyti priemones, kurios skatintų mokslo ir gamybos partnerystÄ™, kad žemÄ—s Å«kis galÄ—tų pritaikyti aukÅ¡tÄ…sias technologijas ir inovacijas, tas bÅ«tų skatinama atsinaujinanÄ?ių energijos Å¡altinių plÄ—tra ir aplinkai palankios „žaliosios technologijos". Tai dar tikrai neiÅ¡naudotos niÅ¡os žemdirbiams ir kaimo žmonÄ—ms.

 Tenka pripažinti, kad mÅ«sų atstovų derybose laukia nelengvas darbas. Nors dabar dar vyksta mÅ«sų vidaus diskusijos, taÄ?iau jų tikslas, kad, kai Europos Komisija Å¡ių metų lapkriÄ?io mÄ—nesį pateiks KomunikatÄ… dÄ—l BŽŪP ateities po 2013 metų, jis bÅ«tų mums palankus.

 Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

 

Edmundas Pupinis