Edmundas Pupinis
Dienoraštis Biografija Galerija Video Archyvas
Dienoraštis

Apie 2011 metų valstybės biudžetą ir ateities perspektyvą žemės ūkio sektoriuj
    

   Gruodžio mėnesį sukako dveji metai, kai patvirtinta dabartinės Vyriausybės 2008-2012 metų veiklos programa. Esame jos įgyvendinimo pusiaukelėje. Norėtųsi pasidžiaugti, kartu ir padėkoti žemdirbiams, kad net ir ekonominio sunkme?io metais, ypatingai ekonomiškai sunkiais 2009 ir 2010 metais, gamtos sąlygų požiūriu gana sudėtingais 2010 metais Lietuvos žemdirbiai įrodė savo sugebėjimą efektyviai dirbti, nes žemės ūkio sektorius ne tik sugebėjo išlaikyti ekonominį stabilumą, bet netgi padidino pridėtinę vertę, o žemės ūkio ir maisto produktai lietuviškų prekių eksporto struktūroje padidėjo iki 20 procentų.

Žemės ūkio dalis Lietuvos ekonomikos struktūroje yra kur kas didesnė negu vidutiniškai Europos Sąjungoje, todėl, atsigaunant ir augant visai šalies ekonomikai, privalome sukurti palankias sąlygas ir žemės ūkio sektoriaus ekonominiam augimui. Tam prielaidos yra, nes Žemės ūkio ministerija, vadovaujama Kazio Starkevi?iaus, gerai padirbėjo supaprastindama ES paramos įgyvendinimo taisykles, sutrumpindama žemdirbių produkcijos kelią iki vartotojo. Tai akivaizdžiai liudija, kad pasirinktas permainų kelias teisingas ir jį reikia tęsti. Manau, ateinantys metai turėtų būti kur kas geresni žemdirbiams. Tikėtina, kad spartesniais žingsniais vyks ne tik ekonominis atsigavimas, bet ir palankesnės ūkininkams teisinės bazės tobulinimas. Prielaidos tam yra, nes kitų metų biudžete žemės ūkiui numa?ius pakankamai palankius biudžeto asignavimus, žemdirbiams nusta?ius mažesnius mokes?ius ir išlaikius tiesioginių išmokų lygį, bus garantuojamas finansinis stabilumas ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms. Taip pat, manau, paspartės ir žemės reformos bei nuosavybės atkūrimo darbai, nes ateinan?ių metų biudžete numatytas vos ne tris kartus didesnis finansavimas negu praėjusiais metais. Vėl bus atnaujinta ir iš valstybės biudžeto finansuojama kaimo bendruomenių rėmimo programa.

 Tikiu, kad ir toliau stiprės šeimos ir vidutiniai ūkiai, bus pradėta kooperatinės pieno perdirbimo įmonės statyba, o, siekiant ūkininkavimo efektyvumo, sėkmingai bus įgyvendinamos ir kitos žemdirbių kooperacijos idėjos. Manau, ateinan?iais metais kur kas sėkmingiau vystysis ir ekologinė žemdirbystė, nes jos vystymąsi sąlygos tokios produkcijos poreikis ir po krizės atsigaunan?io pasaulio maisto produktų rinkos. Taip pat privalome padaryti viską, kad daugiau dėmesio ir palankių sprendimų, palengvinan?ių ir supaprastinan?ių ūkininkavimo sąlygas, susilauktų mėsos gamybos sektorius, kurio praradimai pastaruoju metu buvo bene didžiausi. Nors mes visi norime turėti gražią gamtą, ta?iau tarp gamtos ir žmogaus taip pat gali būti surasta ekonominį gyvavimą užtikrinanti harmonija, vadinamoji subalansuota plėtra. Ta tema, siekiant suderinti ekonominę ir aplinkosauginę veiklą kaime, saugomose teritorijose, Seime ir toliau bus diskutuojama ir svarstomi įstatymų projektai, bus siekiama supaprastinti ūkininkavimui pradėti reikalingos dokumentacijos parengimo, statybų leidimų procedūras.

 Kitų metų pirmame pusmetyje teks daug diskutuoti, aptariant lapkri?io mėnesį paskelbtą komunikatą dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 metų. Turime aktyviai siekti, kad Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas po 2013 metų nemažėtų, o tiesioginės išmokos visose ES šalyse būtų suvienodinamos, neskirstant šalių į senbuves ir naujokes. Labai norėtųsi, kad dalykiškas bendradarbiavimas aktualiausiais kaimo žmonėms klausimais tarp Seimo Kaimo reikalų komiteto, Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų ir kitų asocijuotų struktūrų dar labiau sustiprėtų.

 Žvelgiant dar į tolimesnę perspektyvą, galima prognozuoti, kad žemės ūkio vaidmuo dėl didėjan?io pasaulio gyventojų skai?iaus, besivystan?ių šalių stiprėjimo, bioenergetikos plėtros, klimato kaitos ir kitų svarbių priežas?ių dar labiau didės.

O kaimo žmonėms ir visiems žemdirbiams noriu palinkėti tikėjimo geromis permainomis, ne per šaltos žiemos ir sėkmės dirbant prasmingus darbus.
Seimui kartu su 2011 metų Valstybės biudžeto projektu pateikti Gyventojų pajamų mokes?io ir Pelno mokes?io įstatymų pakeitimo projektai. Šiais projektais, atsižvelgiant į žemdirbių visuomeninių organizacijų pasiūlymus, Kaimo reikalų komiteto bei Žemės ūkio ministerijos nuomonę, numatoma nuo 2010 m. ir visais kitais ateinan?iais mokestiniais laikotarpiais, ūkininkams bei jų partneriams, bei kitiems žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams gyventojų pajamų mokes?io tarifą sumažinti iki 5 procentų, taip pat žemės ūkio bendrovių ir žemės ūkio kooperatyvų apmokestinamajam pelnui bus taikomas 5 procentų mokes?io tarifas, jeigu šios įmonės iš žemės ūkio veiklos uždirbs 50 procentų ir daugiau pajamų. Pažymėtina, kad nuo 2010 metų 5 procentų pajamų mokes?io tarifu siekiamas apmokestinti vienodai visas individualios veiklos pajamas, gaunamas iš gamybos, prekybos ar daugumos paslaugų teikimo, įskaitant žemės ūkio veiklą Svarstant kitų metų, žemdirbiams svarbiausia kokie asignavimai valstybės biudžeto plane numatyti žemės ūkiui 2011 metams. Manau, turint omenyje, kad pateiktame biudžeto projekte praktiškai visoms sritims išlaikomas 2010 metų finansavimo lygis, pažymėtina, kad žemės ūkio sri?iai, kartu su Europos Sąjungos lėšomis numatoma skirti 2,8 mlrd. litų arba 282 mln. daugiau negu 2010 metais. Valstybės biudžeto lėšos žemės ūkiui atitinkamai didėja nuo 288 iki 356 mln. litų arba 24 proc. Reikia įvertinti ir tą faktą, kad Vyriausybė įsipareigojo skirti iš nacionalinio biudžeto 294 mln. litų tiesioginėms išmokoms už pasėlius. Labai svarbu tai, kad žemės ūkio sri?iai bendrajam finansavimui numatoma skirti papildomai 30 mln. litų, o tai suteiks galimybes skirti daugiau lėšų Kaimo rėmimo programai, bus atnaujinta parama kaimo bendruomenėms, skiriami papildomi 17 mln. litų asignavimai biodegalų gamybos plėtrai, 16,5 mln. litų žemės reformai, 5 mln. litų kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę mokėti.

Labai svarbu, kad pagal teikiamus įstatymų projektus atsižvelgiant į žemės ūkio veiklos sezoniškumą, žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai galės pasirinkti kitą nei kalendoriniai metai mokestinį laikotarpį, o pajamas deklaruoti ir mokestį sumokėti tik jam pasibaigus. Be to, žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams bus parengta atskira pajamų iš žemės ūkio veiklos deklaravimo tvarka.

Pažymėtina ir dar vienas labai aktualus žemdirbiams Gyventojų pajamų mokes?io įstatymo pakeitimas, tai kad nuo 2011 m. nuo gyventojų pajamų mokes?io mokėjimo bus atleisti tie gyventojai vykdantys žemės ūkio veiklą, kurie nebus įsiregistravę PVM mokėtojais ir neprivalės jais registruotis. Šiuo metu GPM gali nemokėti tie gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis ne didesnis negu 14 europinio dydžio vienetų.

Dar viena naujovė žemdirbių mokes?ių sistemoje yra ta, kad bus nustatoma, kad kitose darbovietėse dirbantiems gyventojams, tame tarpe ir ūkininkams bei jų partneriams, apskai?iuojant jiems priklausantį metinį neapmokestinamąjį dydį (MNPD) į gyventojo mokestinio laikotarpio pajamas nebus įtrauktos apmokestinamosios pajamas, kurioms taikomas 5 proc. mokes?io tarifas, reiškia ir žemės ūkio veiklos pajamos nebus įtrauktos.

Žemės ūkio veiklos apmokestinimas duoda naudos ne tik valstybės biudžetui, bet ir patiems žemdirbiams, tai skatina tvarkyti apskaitą, jie gali realiai įvertinti savo finansinę padėtį ir savo žemės ūkio veiklos perspektyvas.

 Skelbta laikraštyje "Utenis"



[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose




Leidiniai











Draugai




Andriaus Kubiliaus paskyra
Manto Adomėno blogas
Irenos Degutienės blogas
Donato Jankausko blogas
Kazio Starkevičiaus gandrai

Nuotraukų albumas


[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@delfi.lt
Edmundas Pupinis - TS LKD 2016