Edmundas Pupinis
Dienoraštis Biografija Galerija Video Archyvas
Dienoraštis

Padarėme daug gerų darbų, tik prioritetai ir darbo stilius buvo kitokie

        
       Prieš kiekvienus rinkimus iš politinių oponentų vis tenka išgirsti tų pa?ių pareiškimų apie neva buvusį prastą mūsų, dešiniųjų, vadovavimo savivaldybei laikmetį ir apie neva stebuklingą kairiųjų valdymo dešimtmetį. Savaime suprantama, gal galima būtų ir nereaguoti, nesivelti į diskusiją, bet savo ruožtu pagalvoji, kad, ko gero, negali ir tylėti vien todėl, kad su vadovu visada kartu dirba žmonės, už juos taip pat jau kaip buvęs vadovas jauti atsakomybę ir pareigą pateisinti jų darbą ir bendradarbiavimą. Ir man būnant Utenos meru petys į petį teko dirbti su daugeliu garbingų Utenos krašto žmonių, Utenos savivaldybės įstaigų vadovų, savivaldybės tarnautojų, kurie ne tik tuo metu, bet, manau, ir dabar tiki ir žino, kad tada mes kartu darėme pa?ius būtiniausius ir svarbiausius darbus, kuriuos diktavo laikmetis, o prioritetus formavo mūsų sąžinė ir supratimas apie garbingą požiūrį į žmonių pasirinkimu deleguotą atsakomybę.

 



         Daugelis turbūt dar prisimena, kad ir ano amžiaus 9-ojo dešimtme?io pabaiga buvo paženklinta ekonominės krizės. Ypa? su krize Rusijoje susiję 1998-2000 metai tikrai buvo nelengvi. Nemažoje dalyje Lietuvos savivaldybių dėl po kelis mėnesius vėluojan?ių mokytojų atlyginimų vyko mokytojų streikai, su didelėmis ekonominėmis problemomis susidūrė verslas, kuriam dėl krizės Rusijoje savo eksporto rinkas reikėjo perorientuoti į vakarus. Dėl tos priežasties buvo mažinama gamyba, savo ruožtu atleidžiama darbuotojų, dėl to mažėjo ir savivaldybės biudžeto pajamos. Ta?iau ir sunkiausiais finansinio nepritekliaus ir krizės metais visada sugebėjome laiku sumokėti atlyginimus mūsų mokyklų mokytojams, savivaldybės įstaigų darbuotojams. Tiesa, tam skolinomės pinigų, bet žmogus ir jo šeima mums visada buvo svarbiausi. Netiesa, kad nieko nedarėme ir nekūrėme. Tais sunkiais metais pradėjome mūsų kuklaus paveldo išsaugojimo darbus. Restauravome kultūros paminklus - senąjį Utenos paštą, Vyžuonų bažny?ią, ,,Saulės" gimnazijos senąjį pastatą, kraštotyros muziejų. Manau, to paneigti niekas negali, nes tai faktai. Manau, niekas negalėtų paneigti, kad mieste ir seniūnijose būtent mes pradėjome gatvių apšvietimo atnaujinimo darbus, beje, nors buvo ir labai kuklios galimybės, 1999 metais pradėjome J. Basanavi?iaus gatvės atnaujinimą. Tą laikmetį mena prie J. Basanavi?iaus gatvės sutvarkyti keli skverai su baltais, burbulus primenan?iais šviestuvais ir dar tuo metu nutiestas pirmasis Utenoje trinkelėmis grįstas šaligatvis. Galiu pasakyti, kad prie tų darbų tuo metu prisidėjo ir verslas. Geru žodžiu norė?iau paminėti ilgametį Utenos vartotojų kooperatyvo vadovą Robertą Miliauską, kuris pats atėjęs pas mane į mero kabinetą pasisiūlė prisidėti prie bendrų darbų finansavimo. Bet mūsų tikslas buvo ne pasirodyti, kokie mes šaunūs, o išspręsti problemas ir atlikti darbus, kurie, mūsų nuožiūra, tuo metu buvo būtiniausi. Todėl ir šaligatvius pirmiausiai tvarkėme ne tuos, kurie geriau matomi, o tuos, kurie, mūsų manymu, buvo reikalingiausi gyventojams. Nors jau praėjo daugiau negu dešimt metų, prisimenu, kaip sudariau Utenos savivaldybės darbuotojų grupę, kurioje buvo tuometis miesto seniūnas Petras Galiauskas, statybos skyriaus vadovas Nikolajus Kirilovas ir dar keli specialiai. Pasirinkę dieną, kuomet lynojo, pės?iomis visa grupelė apėjome nemažą miesto dalį. Apibendrindami susidarytą vaizdą, nusprendėme, kad pirmiausiai turėtų būti atnaujinti dėl susidaran?ių balų sunkiai pereinami šaligatviai, ypa? tie, kuriais į mokyklas eina moksleiviai. Taip pat nusprendėme, kad atnaujinsime po vieną gatvės šaligatvį - tą, kur nėra elektros linijų, nes vis tiek perspektyvoje tas oro linijas reikės paslėpti po žeme. Taip buvo pakloti nauji šaligatviai Vyžuonų, Užpalių gatvėje, prie „Saulės" gimnazijos, buvo sutvarkytas perėjimas per parką nuo Krašuonos mikrorajono iki „Saulės" gimnazijos ir kai kurie kiti, kad ir nuošaliose vietose esantys, bet daugelio žmonių eksploatuojami pės?iųjų takai. Atsižvelgiant į būtinybę, buvo pradėti restauruoti tiltai tiek mieste, tiek seniūnijose. Todėl, kai šiuo metu lengva ranka žarstomi pinigai ir giriamasi, kad juos sugebama greitai ir dideliais kiekiais ,,įsisavinti" (išleisti), man tiesiog nesuprantama, kodėl taip paviršutiniškai analizuojamos esminės problemos. Daugeliui taip ir liko neaišku, kodėl iki šiol nesprendžiamos labai svarbios ir kas dieną uteniškius piktinan?ios automobilių aikštelių, mikrorajonų kiemų tvarkymo ir nuolat lopomų, bet neatnaujinamų gatvių problemos. Didžioji dalis europinės paramos, skirtos regiono centrų atnaujinimo programai, lėšų jau išleista, deja, pa?iu nepalankiausiu metu, t.y. kai buvo didžiausios statybos darbų kainos. Beje, kaip ir daugelį kartų esu minėjęs, tuometis mūsų veiklos savivaldybėje prioritetas buvo Utenos rajono ūkio pertvarkymas. Turbūt nieks negali paneigti Utenos šilumos ūkio, atliekų surinkimo sistemos pertvarkymo, nuotekų valymo įrengimų statybos, Utenos miesto dujofikavimo ir aprūpinimo gamtinėmis dujomis svarbos. Dėl tuo metu padarytų sprendimų Utenos šilumos tinklus atsijungti nuo Panevėžio šilumos tinklų, o svarbiausia, 1999 metais į Utenos šilumos ūkio pertvarką investuoti beveik 6 milijonus litų, dėl dar tuo metu įgyto konkurencinio pranašumo ir dabar Utenoje šilumos kainos vienos mažiausių Lietuvoje. Tuo metu ir į mano, kaip Utenos mero, kabinetą virtinėmis ėjo įvairūs verslininkai, vėliau ,,išsinuomoję" vos ne pusę Lietuvos šilumos tinklų. Tenka pasidžiaugti, kad tuo metu prie įmonės vairo stovėjo gana jaunas, ta?iau patyręs kolektyvas, vadovaujamas direktoriaus Gintaro Diržausko. Įmonės pavaduotojas ekonomikai buvo šiuo metu mūsų sąrašo lyderis Egidijus Puodžiukas. Man nesuprantama, kodėl šiuo metu Utenos valdžia bando iš savo ūkio įmonių, Šilumos tinklų, Utenos vandenų, Butų ūkio dividendų pavidalu atimti visų mūsų iš mokes?ių už šildymą, vandenį ir butų ūkio paslaugas surinktus pinigėlius. Pik?iausia, kad minėtas lėšas žadama pasiimti savivaldybės poreikiams, o ne palikti minėtiems ūkiams toliau tvarkyti. Kas už tuos atimtus pinigus bus padaryta? Gal pakloti dar keli metrai šaligatvio, kad galima būtų prisidėti dar kokią pusę procento sau prie populistinio populiarumo ar pasididinti sau ir savo sukurtai draugų bei partinių rato valdžiai atlyginimų priedus?

                1998 metais Utenoje buvo pradėta įgyvendinti atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistema. Kaip niekur kitur Lietuvoje, šį projektą Utenoje, manau, pavyko įgyvendinti labai sėkmingai, nes atliekų surinkimo vietose buvo ne tik pastatomi konteineriai, bet buvo įrengiamos tam skirtos aikštelės. Šio projekto pagrindinis vadovas ir siela buvo tuometis miesto seniūnas Petras Galiauska. Vėliau konteinerinė buitinių atliekų surinkimo sistema buvo pradėta ir Utenos rajono seniūnijose. Dėl aktyvios AB „Utenos vandenys" ir jos vadovų su direktorium Adolfu Juršiu pozicijos ir savivaldybės palaikymo vieni iš pirmųjų šalyje įgyvendinome šiuolaikinių biologinių nuotekų valymo projektą. 1998 metais iš savivaldybės lėšų nupirkdami didesnį kiekį naujų autobusų, vieni iš pirmųjų Lietuvoje iš esmės atnaujinome autobusų parką. Tokiems sprendimams mus paskatino tuometinio direktoriaus Alberto Semėno pasiaukojanti veikla ir darbas. Tais pa?iais metais, siekiant, kad būtų sumažintas Utenos miesto centro užterštumas, pritraukiant Valstybės lėšas ir prisidedant savivaldybei, buvo nutiesta aplinkkelio atkarpa, kuria nukreiptas krovininis transportas aplink miestą. Ko gero, jau visi ir pamiršome, kad iki 1998 metų beveik visas pro Uteną pravažiuojantis sunkusis transportas važiuodavo per miesto centrą, Basanavi?iaus gatve. Bendromis su Lietuvos vyriausybe pastangomis 1997 metais į Uteną buvo atvestos gamtinės dujos. Darbus koordinuojant mano pavaduotojui Vaclovui Samuoliui ir dujininkų atstovui Valentui Rutkauskui buvo sėkmingai įgyvendintas viso Utenos miesto dujofikavimas.

        Deja, netiesa ir tai, kad niekuo neprisidėjome tvarkant ugdymo įstaigas. Mes tuo metu vieni iš pirmųjų Lietuvoje pradėjome mokyklų ir darželių apšiltinimo ir atnaujinimo programą. Du iš keturių pagal Būsto atnaujinimo programą visoje Lietuvoje vykdomų projektų buvo vykdomi Utenoje. Tai darželio ,,Varpelis" renovacija ir Dauniškio gimnazijos langų pakeitimo projektai. Taip pat tuo metu buvo renovuotas darželis ,,Gandrelis", o sėkmingai dalyvavus tarptautiniame projekte, iš Danijos vyriausybės lėšų buvo atnaujinta mokykla-darželis „Eglutė". Savivaldybei vadovaujant dešiniesiems, šlaitiniais stogais buvo papuošta Aukštakalnio pradinė mokykla, ,,Varpelio" ir ,,Šaltinėlio" vaikų darželiai. Tų darbų vadovas, buvo Švietimo skyriaus vyr. specialistas, o vėliau paskirtas Statybos skyriaus vadovu, Nikolajus Kirilovas. Atsižvelgdami į švietimo sistemos vystymo koncepciją, vadovaujant tuometiniam švietimo skyriaus vedėjui Alvydui Puodžiukui vieni iš pirmųjų Lietuvoje pertvarkėme ugdymo sistemą, kurios racionaliu sutvarkymu didžiuojasi ir dabartinė valdžia. Kaip tik tuo metu pradėjome įgyvendinti vaikų ir moksleivių pavėžėjimo programą ,,geltonasis autobusas", finansavome nors ir brangią, bet moksleivių labai mėgstamą išvažiuojamųjų pamokų programą, kuomet buvo sudaromos labai palankios sąlygos mokykloms naudotis švietimo sistemai priklausan?iais autobusais išvykoms į teatrus, šalies muziejus. 

         Ekonomiškai labai pasiteisino savivaldybės įstaigų, o ypatingai kaimo mokyklų šildymo sistemų pritaikymas pigesniam vietiniam kurui. Vietiniam kurui buvo pritaikytos daugelio kaimo mokyklų katilinės. Tuo metu padarytos investicijos atsipirko per du metus. Nemažas dėmesys tuo metu buvo skiriamas ir sveikatos apsaugos sistemos atnaujinimui. Įgyvendinant Pasaulio banko finansuojamą projektą, jį regione kuravo vienas iš projekto iniciatorių, dabartinis Tauragnų gydytojas, tuometinis apskrities gydytojas Arvydas Paleckis. Utenoje už projekto įgyvendinimą atsakinga buvo pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Gražina Kuliešienė. Tai buvo puiki vadovė, kuri puikiai tvarkėsi ne tik poliklinikoje, nes jai vadovaujant buvo remontuojami ne tik pirminės sveikatos priežiūros centro kabinetai, bet atnaujinamos kaimo ambulatorijos, perkamas greitosios medicinos pagalbos transportas.

         Tuo metu minėtus pertvarkymus darėme pirmieji arba vieni iš pirmųjų Lietuvoje. Ta?iau viskas buvo sprendžiama ne padrikai, o suplanavus ir apgalvotai. Savaime suprantama, tie darbai nebuvo taip gerai matomi, kaip šaligatvių tvarkymas, bet tų sprendimų poveikis juntamas ir dabar kiekvienam uteniškiui, bene mažiausiai iš visų Lietuvoje mokant už šilumą, naudojantis patogia atliekų surinkimo sistema, džiaugiantis vienu iš geriausių Lietuvoje moksleivių paruošimu tolimesnėms studijoms, seniūnijose naudojantis atnaujintomis ambulatorijomis ar atvykus pas šeimos gydytojus į polikliniką ir naudojantis šiuolaikiškai sutvarkytais kabinetais. 

      Kalbant apie atsiradusias institucijas galime priminti, kad kaip tik mūsų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš?ionių demokratų, atstovams vadovaujant savivaldybei Utenoje buvo įkurtos Šapokos ir Dauniškio gimnazijos. Prie Dauniškio gimnazijos įsteigtas socialinės paramos ir ugdymo, turizmo informacinis centras. Siekiant paremti mūsų meno ir kultūros atstovus, buvo įsteigtos kultūros ir meno premijos, buvo pradėtas švęsti gražia tradicija tapęs Utenos miesto gimtadienis.

      Tais, kaip minėjau, ekonomiškai sunkiais metais sugebėjome įsteigti net kelis finansinius fondus. Buvo įsteigtas smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondas, kuriuo tuo metu pasinaudojo dar ir dabar sėkmingai verslą vystantys verslininkai, būsto renovacijos fondas, kuriuo sėkmingai naudojosi ir naudojasi daugiabu?ių namų savininkai atnaujindami daugiabu?ių stogus. Taip pat negaliu nepaminėti ir socialinės srities fondų, tokių kaip švietimo, kultūros ir sporto, jaunimo, kuriais naudojosi mūsų jaunimas, kultūros ir sporto bendruomenės žmonės.

        Kaip ir minėjau, padaryti darbai tai ne vieno ar kito politiko nuopelnas. Tai komandinio darbo vaisius. Todėl apibendrindamas norė?iau paminėti dar keletą savivaldybės tarnautojų, kurie ne tik tuo metu, bet ir dabar eina atsakingas pareigas. Tai tuometis savivaldybės administratorius Leonas Rutkauskas, su kuriuo valandų valandas praleisdavome tardamiesi dėl darbų ir finansų panaudojimo strategijos. Kaip racionaliai naudoti lėšas, visuomet tardavomės su daugelio statybos darbų Utenoje vadovais Stasiu Maciulevi?iumi ir Valdu Kauliniu. Visada nepamainoma savo nuomone ir patarimais buvo ilgametė Utenos rajono biudžeto ir finansų tvarkytoja, skyriaus vedėja Alma Vedrickienė, vienas iš Utenos industrinio parko steigimo iniciatorių ir darbų kuratorių Algirdas Gildutis. Gaila, kad ta įdėja vėliau buvo sužlugdyta. Tenka paminėti, kad dešimtyje kitų savivaldybių, tarp kurių Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir t.t., industriniai parkai buvo įsteigti tik 2005-2006 metais. 

       Teneužpyksta ir kiti savivaldybės tarnautojai, savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai, kurie liko nepaminėti, bet tuo metu dirbo kaip vieninga komanda, o kai kurie iš jų ir šiuo metu dirba Utenos krašto žmonėms. Jie ir šiuo metu šalia savo patarimais ir palaikymu. Aš esu politikas, aš žinojau tuo metu, kur einu ir kad visuomet turėsiu oponentų, ta?iau niekada neleisiu žeminti ir niekinti žmonių, kurie tuo sunkiu šaliai metu buvo šalia manęs ir pasiaukojamai dirbo Utenos kraštui, kartu ir visai Lietuvai.

 

Pagarbiai

 

Edmundas Pupinis

 



[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose




Leidiniai











Draugai




Andriaus Kubiliaus paskyra
Manto Adomėno blogas
Irenos Degutienės blogas
Donato Jankausko blogas
Kazio Starkevičiaus gandrai

Nuotraukų albumas


[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@delfi.lt
Edmundas Pupinis - TS LKD 2016