Gegužės 18 d. Kaimo reikalų komiteto iÅ¡važiuojamajame posÄ—dyje Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro direktorius Zenonas DabkeviÄ?ius pristatÄ— veiklos sritis, kryptis, mokslinius tyrimus ir eksperimentinÄ™ veiklÄ…. Direktorius akcentavo, kad agrarinių ir miÅ¡kų mokslų specifika yra ta, kad mokslas pirmiausia nukreiptas Lietuvos Å«kio poreikiams, todÄ—l dalis tyrimų turi bÅ«ti taikomojo pobÅ«džio ir tik dalis gali bÅ«ti fundamentiniai. Tyrimai vykdomi visoje Å¡alies teritorijoje, Å¡iems tyrimams reikalinga moderni laboratorinÄ— įranga ir lauko technika, taip pat modernios informacinÄ—s technologijos.

 

PosÄ—džio dalyviams buvo pristatyta ir keletas naujausių tyrimų ir inovacijų: kvieÄ?ių selekcija specialios paskirties biopolimerams, atsparios žiemojimui produktyvios žieminių kvieÄ?ių veislÄ—s, augalų biomasÄ—s energetinÄ—s vertÄ—s didinimas biotechnologiniais metodais. PosÄ—džio dalyviai lankÄ—si SodininkystÄ—s ir daržininkystÄ—s instituto Å¡iltnamiuose, kur bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto fizikais kuriamos aukÅ¡tosios technologijos. Panaudojant puslaidininkius Å¡viestukus sukurtos apÅ¡vietimo technologijos, kurios leidžia padidinti augalų produktyvumÄ… bei biologiÅ¡kai aktyvių medžiagų kiekį produkcijoje ir pagerinti jos maistinÄ™ kokybÄ™. Taip pat buvo pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai, kurie naudojami Lietuvos įmonių veikloje: vaisių, uogų bei daržovių perdirbimo technologijos, kuriami nauji padidintos biologinÄ—s vertÄ—s, konkurencingi vietinÄ—je ir tarptautinÄ—se rinkose funkcionalÅ«s, niÅ¡iniai bei ekologiniai maisto produktai.

Z.DabkeviÄ?ius iÅ¡sakÄ— ir neraminanÄ?ias problemas žemÄ—s Å«kio mokslo srityje: nepalankus bazinis ir konkursinis agrarinių mokslų finansavimas, kuris per 2010, 2011 metus sumažėjo apie 40 proc., didžiulis mokslo produkcijos vertinimo skirtumas tarp socialinių ir humanitarinių bei fizinių, technologinių ir biomedicinos mokslų. Esminiai agrariniai biomedicinos srities mokslai vertinami tik pagal 2 parametrus: ISI straipsnius, kurių citavimo rodiklis ne mažesnis nei 20 proc. agreguotojo rodiklio bei augalų ir gyvÅ«nų veislÄ—s; reformų eigoje sumažėjo mokslininko specialybÄ—s ir doktorantÅ«ros patrauklumas, neskiriama lėšų valstybÄ—s administracinių ir laboratorinių pastatų priežiÅ«rai, eksploatavimui ir renovacijai.

SodininkystÄ—s ir daržininkystÄ—s instituto direktorius ÄŒeslovas Bobinas taip pat pažymÄ—jo, kad didelį nerimÄ… kelia mokslininkų vertinimo metodika, doktorantų menki atlyginimai bei socialinių garantijų nebuvimas. Jis mano, kad tikslinga valstybÄ—s mastu parengti žemÄ—s Å«kio subjektų paramos skyrimo mokslui sistemÄ…, nes žemÄ—s Å«kio produkcijÄ… gaminanÄ?ios įmonÄ—s ar pavieniai gamintojai kol kas nepajÄ—gÅ«s investuoti į aktualius jiems mokslinius tyrimus.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius Antanas SederaviÄ?ius informavo, kad jau 2 metai į zootechnikos specialybÄ™ labai mažai stojanÄ?iųjų: 2009 m. - 1, o 2010 m. - 4. Kelia nerimÄ… tai, kad po kelių metų neturÄ—sime Å¡ių specialistų.
Kaimo reikalų komiteto nariai pritarė bendram su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu parengtam sprendimui „Dėl aukštos kvalifikacijos specialistų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai rengimo problemų ir perspektyvų", kuriuo siūloma Vyriausybei pakartotinai rekomenduoti Švietimo ir mokslo ministerijai parengti studijų finansavimo tvarką; įvertinti žemės ūkio mokslo srities specifiką, atsižvelgti į šio sektoriaus verslo interesus ir patikslinti Mokslo ir studijų institucijų mokslo produkcijos vertinimo nuostatus; tobulinti tęstinio mokymo ir perkvalifikavimo sistemą.

 

Kaimo reikalų komiteto biuras