Edmundas Pupinis
Dienoraštis Biografija Galerija Video Archyvas
Dienoraštis

E. Pupinis. Ūkininkus išgelbėti gali patys ūkininkai

Po rugpjū?io 23 d., tre?iadienį, vykusio grūdų eksportuotojų, vežėjų ir ūkininkams atstovaujan?ių asociacijų vadovų susitikimo Vyriausybėje, kur buvo svarstytos su grūdų eksportu susijusios problemos, turėtų baigtis kaltų ieškojimo laikmetis. Situacija sudėtinga, tad suinteresuotoms pusėms būtina pereiti prie geranoriškos sprendimų paieškos. Remiantis pagrįstais skai?iais, o ne emocijomis, nėra sunku suskai?iuoti ir atsakyti į klausimą, ar grūdų problemą galima išspręsti visu pajėgumu išnaudojant šiuo metu turimus grūdų transportavimo iki Klaipėdos uosto ir eksporto pajėgumus. Nepamirškime, kad dabar ūkininkams nėra itin svarbu, kas kaltesnis sprendžiant logistikos problemas. Nepaisant to, kaip idealiai jos būtų sprendžiamos, geriausiu atveju grūdai geležinkelio vagonais tegalėtų patekti į Klaipėdos uostą, nes iš jų galėtų būti iškraunami tik tada, jei uosto krovos kompanijų sandėliuose atsirastų vietos ar būtų pakrauti į laivus.

 



Neturėtume apgaudinėti savęs ir vieni kitų - problemai aktualūs skai?iai, pakartoti ir minėtame susitikime, jau seniai žinomi ir puikiai atskleidžia dabartinę situaciją. Lietuvoje esan?ių elevatorių, kuriuose galima saugoti grūdus, pajėgumai yra apie 1,2 mln. tonų. Maksimalus grūdų kiekis, kurį galime sandėliuoti Klaipėdos uoste prieš juos pakraunant į laivus, yra 350 tūkst. tonų, be to, į turimus 1400 vagonų galima pakrauti dar apie 80 tūkst. tonų grudų. Matematika paprasta - viską sudėjus gauname apie 1,7 mln. tonų. Neskaitant ūkininkų tūrimų grūdų sandėliavimo galimybių, tai yra viskas, ką galime sandėliuoti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog artimiausiu metu per Klaipėdos uostą geriausiu atveju būtų galima eksportuoti apie 100 tūkst. tonų grūdų kas savaitę, kai tuo tarpu planuojamas šių metų derlius - apie 4,5 mln. tonų. Iš to matome, kad, net įvertinus tai, jog per 2-3 savaites per Klaipėdos ir Latvijos uostus gali būti eksportuota 300 tūkst. tonų grūdų, skubiam grūdų derliaus sandėliavimui (išnaudojant ūkininkų turimus sandėliavimo resursus, nes kitų papras?iausiai nėra) reikėtų rasti vietos mažiausiai 2,5 mln. tonoms.

Taigi tikėtis stebuklo, kad per Klaipėdos uostą kažkokiu mistiniu būdu būtų skubiai išgabentos eksportui numatytos 2,5 mln. tonos grūdų, būtų naivu. Todėl, atsakydamas į klausimą, kas gali išgelbėti rekordinį ūkininkų derlių, atsakysiu paprastai - derlių gali išgelbėti tik patys ūkininkai. Be abejo, tai sakydamas, nenoriu sumenkinti atsakomybės dėl dabartinių logistikos ir grūdų transportavimo problemų į Klaipėdos uostą - AB „Lietuvos geležinkeliai" kartu su grūdų eksportuotojais privalo jas kuo skubiau išspręsti.

Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje yra sandėlių, kuriuose galima sutalpinti apie 5 mln. tonų grūdų. Vadinasi, patys ūkininkai gali saugoti virš 3 mln. tonų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad problemos neturėtų būti, jei ne du „jeigu": būtent - jeigu grūdai būtų sausi ir jeigu sandėliavimo galimybės būtų pasiskirstytos tolygiai. Deja, dėl nepalankių oro sąlygų, nukultų grūdų drėgnumas šiais metais siekia 20 ir daugiau procentų, kai tuo tarpu saugoti į elevatorius ir sandėlius gali patekti grūdai išdžiovinti iki 14 procentų.

Per pastaruosius kelerius metus nemažai ūkininkų investavo į grūdų džiovyklų ir saugyklų statybą, štai, per paskutinius trejus metus joms statyti panaudota virš 100 mln. litų iš Europos Sąjungos fondų. Jais daugiausiai pasinaudojo stambesnieji pajėgesni ūkininkai, iš kurių nemaža dalis taip pat yra sudarę išankstines grūdų pardavimo sutartis su grūdų eksportuotojais ar didžiaisiais elevatoriais, nors dalis jų patys turi pakankamus saugojimo pajėgumus. Šitai žinant, išryškėja pagrindinis šiandienos rūpestis - kaip pagelbėti smulkiesiems, džiovyklų ir saugyklų neturintiems ūkininkams, kurių situacija sudėtingiausia.

 Kad priartėtume prie šios problemos sprendimo, nuošalyje negali likti Žemės ūkio rūmai, turintys savo atstovų savivaldybėse, kitos ūkininkus vienijan?ios asociacijos bei Žemės ūkių skyriai savivaldybėse. Siekiant maksimaliai išgelbėti visų ūkininkų derlių, reikia šį pakelti į regioninį, rajoninį lygį, optimaliai išnaudojant ūkininkų turimus resursus ir ypatingą dėmesį skiriant smulkiesiems džiovyklų ir grūdų saugyklų neturintiems ūkininkams. Pavyzdžiui - ieškoti galimybių, kad, prasidėjus grūdų eksportui, į džiovyklas prie didžiųjų elevatorių ir į saugyklose atsilaisvinan?ią vietą pirmiausiai būtų nukreipiami ūkininkų, neturin?ių nuosavų džiovyklų ir saugyklų, grūdai.

Šie metai turėtų būti dar viena pamoka ūkininkams ir visiems besirūpinantiems žemės ūkio sektoriumi. Neverta tikėtis, kad, susiklos?ius sudėtingai situacijai, kažkoks kitas sektorius išspręstų jų problemas: juk niekada eksportuotojai, sudarydami kontraktus laivams, nerizikuos prisiimdami bent dalį rizikos ir paankstindami laivų užsakymą ar užsakydami didesnės talpos laivus. Šie metai dar kartą parodė, kad ne tik didieji ūkininkai, bet ir mažieji, kooperuodamiesi turi ieškoti galimybių investuoti į priemones, leisian?ias tapti kur kas labiau savarankiškais, t. y. valdyti procesus, o ne tapti aplinkybių įkaitais.

Edmundas Pupinis yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš?ionių demokratų frakcijos narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Straipsnis publikuotas laikraštyje "Ūkininko patarėjas" ir portale www.delfi.lt

 



[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose




Leidiniai











Draugai




Andriaus Kubiliaus paskyra
Manto Adomėno blogas
Irenos Degutienės blogas
Donato Jankausko blogas
Kazio Starkevičiaus gandrai

Nuotraukų albumas


[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@delfi.lt
Edmundas Pupinis - TS LKD 2016