Edmundas Pupinis
Dienoraštis Biografija Galerija Video Archyvas
Dienoraštis

E. Pupinio kalba pasakyta Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų asamblėjoje gegužės 8 dieną


Gerbiami asamblėjos pirmininkai, gerbiami Lenkijos ir Lietuvos ambasadoriai, kolegos parlamentarai, 

tenka pripažinti, kad žemės nuosavybės, o ypa? jos atkūrimo vykdant žemės reformas klausimas yra ypatingos svarbos klausimas visose visuomenėse ir visais požiūriais: politiniu, ekonominiu, socialiniu. Ne išimtis ir Lietuva. Ta?iau Lietuvoje ir kai kuriose kitose, ypa? Baltijos, šalyse po okupacijos vykdyta ir dar tebevykdoma žemės reforma šia prasme yra ypatinga, nes okupacijos metais buvę žemių savininkai patyrė totalinę žemės nacionalizaciją, žmonės, turėję žemės, patyrė brutaliausią tremtį, kolektyvizaciją, o vėliau ir iškėlimą iš gyvenamųjų vietų prisidengiant melioracija. Dažniausiai žmonės sugrįžę iš trem?ių jau nerasdavo savo namų vienkiemiuose, nes namai buvo nugriauti ir pervežti į kitas vietas arba sudeginti, todėl buvę gyventojai apsistodavo kitose vietose, pas savo gimines, o nemažai daliai žmonių visai buvo uždrausta grįžti į savo tėviškę. Lietuvai ir jos teritorijoje gyvenusiems žmonėms, dažnai nepriklausomai nuo jų tautybės, tikėjimo, nuėjus tokį pasity?iojimo iš žmonių ir jų nuosavybės kelią, kad ir po 50 metų atgavus Lietuvai nepriklausomybę, sugrąžinti viską į savo vietas praktiškai buvo neįmanoma. Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos kaime gyveno apie 35 procentai šalies gyventojų, kurie kolūkinei ūkininkavimo formai patyrus bankrotą praktiškai liko be pragyvenimo šaltinio. Todėl šiandien sunku įvertinti, ar tai buvo klaida, ar ne, bet atsižvelgiant į tuometinę situaciją, siekiant sumažinti socialinę įtampą kaime ir išvengti galimo socialinio sprogimo, kuris galėjo turėti įtakos net ir ką tik atkurtos valstybės tęstinumui, buvo nuspręsta suteikti galimybę kaimo vietovėse gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms kuo ar?iau namų įsigyti po 3 hektarus žemės asmeniniam ūkiui kurti. Taip, tai buvo politinis sprendimas, ta?iau jis palietė ne tik Vilniaus ar mano gimtosios Utenos apskrities žmones, jis palietė visą Lietuvą, ta?iau nemažai daliai žmonių tuo sunkiu laikotarpiu leido išgyventi. Tuo pasinaudojo ir Vilnijos krašto žmonės. Taip jau yra, kad kuo ar?iau didžiųjų miestų, tuo kaimo vietovėse gyventojų koncentracija yra didesnė, todėl ir jų asmeninių ūkių steigimo poreikiams patenkinti reikėjo nemažai žemės. Juk nėra galimybės žemę grąžinti keliais aukštais. Nors šis sprendimas tolimesnei reformai ateityje padarė nemažai problemų, ta?iau net ir Lietuvos Konstitucinis Teismas taip pat nusprendė, kad toks teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidė.
Sprendimas asmeniniam ūkiui suteikti po 3 hektarus žemės bei dėl nacionalizacijos toli nuo tėviškės atsidūrusių žmonių lūkes?iai gauti žemę kuo ar?iau savo gyvenamosios vietos lėmė kitą Lietuvos valdžios sprendimą - žmonėms arba jų žemės paveldėtojams, atsižvelgiant į iki nacionalizacijos turėtą nuosavos žemės ploto dydį ir jo vertę, persikelti žemę ar?iau jų gyvenamosios arba į jų pageidaujamą vietą, nes dažnai žemės natūra ir negalima buvo atsiimti, nes ji jau buvo išdalinta po 3 hektarus anks?iau jau minėtam asmeniniam ūkiui steigti. Deja, vėl suveikė žmonių didesnės koncentracijos prie didžiųjų miestų faktorius ir atsirado kitas, pragmatiškumu ir kai kada nesąžiningumu paremtas, noras bet kokiom, kai kada ir ne visai teisėtom priemonėm gauti žemės kuo ar?iau didžiųjų miestų, ežerų, miškų arba upių. 
Deja, man taip pat sunku kai kada aiškintis savo ežeringumu pasižymin?ioje Utenos rinkiminėje apygardoje, kodėl ir Utenos apskritis atsilieka nuosavybės atkūrimo požiūriu. Tenka aiškintis ir dėl ten dirban?ių kai kurių žemėtvarkininkų aplaidumo darbe ar net nesąžiningumo, kuris taip pat, deja, neturi tautybės.
Kad parem?iau šį teiginį ir parody?iau, kad žemės grąžinimą vykdė ne tik lietuviškas pavardes turintys žemėtvarkos specialistai, vieno Vilniaus apskrities rajono pavardžių sąrašą šįryt paėmiau iš Vilniaus apskrities internetinės duomenų bazės ir Jums leidus perskaitysiu. Štai jos: 
Slavomir Sinkevi?, Veslavas Gornostajus, VitoldasVoroneckis, JulijaMichalkevi?, GalinaPetrašun, JolitaPetrilovskienė, Renata Siliuk, GalinaMichalkevi?, StanislavaSibik, PetrasJelenskas, IvanMisiuro, Tamara Boga?iova, Voicech Čepelevskij, Anton Leonovi?, Valerij Markin, Stanislava Sakovi?, VoitechČepelevskij. 
Manau, kad Lietuva pasirinko vieną sudėtingiausių pasaulyje restitucijos modelių, o nuolatinė teisės aktų kaita šį procesą, deja, apsunkino ir kai kada stabdė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis, per 18 nepriklausomybės metų atkurta beveik 98 procentai pilie?ių prašymuose nurodyto žemės, miško ir vandens telkinių ploto, dėl kurio pateikti visi reikalingi nuosavybės teisę įrodantys ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai. Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose ir aplink juos nuosavybės atkūrimo procentai kur kas kuklesni. Ta?iau noriu pabrėžti, kad problemų turime ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje ar Palangoje. Dėl jau anks?iau įvardintų priežas?ių Vilniaus apskrityje šis skai?ius siekia 91, 5%, tuo tarpu Tauragės, Telšių, Marijampolės apskrityse per 99 procentus, bet mano gimtojoje Utenos apskrityje, kur, deja, nėra didelių miestų, bet yra dideli ežerai, taip pat grąžinta tik 95 procentai. 
Per 2006 metus Vilniaus apskrityje buvo sugrąžinta 3,6 %, o Vilniaus rajone - 3, 5 % žemės, per 2007 metus atitinkamai 3, 4 % ir 4, 03 %, o per 2008 atitinkamai 3 % ir 4, 17 %. 
Kad būtų galima palyginti: per 2006 metus Šiaulių apskrityje buvo sugrąžinta 1, 8 %, per 2007 - 0, 87 %, o per 2008 metus - tik 0,79 % viso pilie?ių prašomo sugrąžinti žemės ploto. Pastarųjų metų nuosavybės grąžinimo tempas Vilnijos krašte yra žymiai didesnis negu bet kur Lietuvoje, nors ir atsilikimas, kaip matome, taip pat nemažas. Ta?iau, atsižvelgiant į pastarųjų metų žemės grąžinimo tempą, taip pat negalima sakyti, kad vyksta kažkoks dirbtinis stabdymas. Tiesa, pastaraisiais metais jau Lietuva susidūrė su dar viena problema - žmonių, norin?ių dirbti žemės reformos srityje, stygiumi. Dažnai skelbiant konkursus žemėtvarkos projektams rengti atsirasdavo tik po vieną dalyvį, o kai kada ir nė vieno, tai labai padidino reformos darbų kainas.
Ta?iau atsakingai noriu pabrėžti (tą rodo statistika), kad Lietuva, svetimos santvarkos nacionalizuotą žemę grąžina tuo pa?iu pagrindu visiems savo pilie?iams ir nesiremia jokiais kiti kriterijais, todėl nebūtų teisingi ir pateisinami teiginiai, kad Vilniaus apskrityje nuosavybės teisių atkūrimas stringa būtent tautiniu pagrindu. Kaip ir minėjau, nacionalizaciją ir kitas negeroves išgyvenome visi kartu, kaip ir visi kartu privalome išeiti iš šios situacijos. 
Gal šiek tiek sarkastiškai nuskambės, ta?iau šiandien spaudoje perskai?iau gaisrų statistiką, susijusią su deginamomis pievomis Lietuvoje, kur Vilniaus apskritis yra tarp pirmaujan?ių. Savaime suprantama, suaktyvinę savo fantaziją ir turėdami blogų ketinimų tokiais ir visokiais kitokiais atvejais galėtume įžiūrėti tautinį pagrindą, galėtume pasiaiškinti, kas: lietuvis, lenkas, baltarusis ar rusas, ir ko siekdamas padegė pievą, ta?iau, manau, to tikrai nedarysime, todėl gal ir žemės grąžinimo klausimus privalome išimti ne tik iš mūsų rezoliucijos, bet ir apskritai iš ateities asamblėjos darbotvarkių. Negaliu tvirtai pasakyti, kiek leidžia šio sunkme?io finansinės galimybės spartinti žemės nuosavybės atkūrimą Lietuvoje, taip pat ir ?ia gyvenantiems kitų tautybių žmonėms. O dar noriu priminti, kad praėjusiose kadencijose, beje, ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai įėjo į valdan?iąsias daugumas, todėl, manau, ir jie taip pat privalo prisiimti atsakomybę galbūt už ne visai sėkmingą žemės reformą Lietuvoje ir vengti kurstyti aistras tautiniu pagrindu.

[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose




Leidiniai











Draugai




Andriaus Kubiliaus paskyra
Manto Adomėno blogas
Irenos Degutienės blogas
Donato Jankausko blogas
Kazio Starkevičiaus gandrai

Nuotraukų albumas


[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@delfi.lt
Edmundas Pupinis - TS LKD 2016