Edmundas Pupinis
Dienoraštis Biografija Galerija Video Archyvas
Dienoraštis

Į valstybės valdymą reikia įtraukti kuo daugiau pilie?ių
Pastaruoju metu kyla daug diskusijų dėl Vietos savivaldos įstatyme numatytų seniūnai?ių rinkimų, jų funkcijų. Kai kas mano, kad seniūnaitijos nereikalingi dariniai, kurie dėl funkcijų konkuruoja su jau esan?iomis ir veikian?iomis bendruomenėmis.


Pasidalinti mintimis apie seniūnai?ių ir gyvenamųjų vietų bendruomenių santykį, dėl tolimesnės savivaldos įvairiuose valstybės valdymo lygmenyse plėtros Ūkininko patarėjas paprašė Kaimo reikalų komiteto pirmininko E. Pupinio. Esu įsitikinęs, kad svarbus uždavinys yra surasti priemonių, kaip į valstybės valdymą įtraukti kuo daugiau pilie?ių ir kad bendrieji reikalai būtų pradėti tvarkyti nuo „apa?ios" į „viršų", o ne atvirkš?iai. Taigi manau, kad svarbu kiek įmanoma daugiau funkcijų perduoti žemiausioms valdžios ar visuomeniniu pagrindu veikian?ioms grandims. Daugelis sprendimų turi būti priimami vietos bendruomenėse, kur turi būti atliekami ir vietos bendruomenėms svarbūs darbai. Žmonės vietos bendruomenėje daug geriau žino, kuo ir kaip dera pasirūpinti, kad lėšos būtų kuo efektyviau panaudotos. Manau, kad yra daug sri?ių, kur vietinės seniūnijos, dabar jau ir seniūnai?iai bei gyvenamųjų vietovių bendruomenės pa?ios gali spręsti, kaip, siekiant numatytų tikslų, kaip turėtų būti paskirstomos lėšos vienokioms ar kitokioms programoms įgyvendinti.


Ta?iau kalbant apie seniūnai?ius ir bendruomenes, manau, kad reikia skirti du dalykus - tai bendruomenes ir jų vadovus, kurie veikia pagal Asociacijų įstatymą, ir seniūnaitijas bei renkamus seniūnai?ius, kurių veiklą reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas. Dažnai bendruomenėms, įsiregistravusioms pagal Asociacijų įstatymą ir į savo asociacijos pavadinimą įsirašiusiems gyvenamosios vietovės pavadinimą, atrodo, kad jie automatiškai įgauna teisę atstovauti tai gyvenamosios vietovės bendruomenei, t.y. visiems toje vietovėje gyvenantiems žmonėms. Deja, taip nėra ir negali būti, nes asocijuotą vienetą gali sukurti keli žmonės, o pagal įstatymą, asociacija apibrėžiama kaip savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Todėl, kaip ir minėjau, nesvarbu, ar bendruomenės, įsisteigusios pagal asociacijų įstatymą, pavadinime yra įrašytas gyvenamosios vietovės pavadinimas, ar ne, ji iš esmės gali atstovauti tik asociacijos narių interesams. Ta?iau tai nereiškia, kad asociacija negali savo veiklos organizuoti visoje vietovėje, kurios pavadinimą įsirašė į savo pavadinimą, arba net už jos ribų. Tokia asocijuotų struktūrų veikla yra sveikintina aktyvinant savo bendruomenes, organizuojant įvairius darbus ar renginius ne tik savo asociacijos nariams, bet ir tam tikrų vietovių gyventojams ar tam tikroms interesų grupėms. Savo veiklai lėšas asociacijos gali kaupti rinkdamos iš savo narių, dalyvaudamos konkuruojant dėl savivaldybių ar valstybės programų finansavimui numatytų lėšų, verslo struktūrų ar net ES fondų.


Savo ruožtu seniūnai?iai, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymą, tai seiniūnaitijų, t.y. tam tikrų gyvenamųjų vietovių gyventojų, šio įstatymo nustatyta tvarka išrinkti gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovai, kurie, skirtingai nuo asociacijų pagrindu įsisteigusių bendruomenių, įgyja teisę atstovauti seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikian?iose valstybės įstaigose. Kandidatus į seniūnai?ius gali siūlyti gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, tos pa?ios asociacijos, seniūnaitijoje veikiantys įstaigų ir organizacijų kolektyvai. Trumpai pasakius, seniūnaitis - tai valstybės valdymo žemiausia grandis, visų gyventojų atstovas su įstatymu numatytomis funkcijomis. Kaip seniūnaitijos gyventojų rinktas atstovas, seniūnaitis gali dalyvauti priimant sprendimus pagrindiniame seniūnijos valdymo organe, seniūnai?ių sueigoje, atstovauti gyventojams savivaldybės institucijose. Pagal jiems įstatymu numatytas funkcijas, seniūnai?iai, dalyvaudami seniūnijos seniūnai?ių sueigoje, sprendžia problemas ir aptaria seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenėms rūpimus klausimus, pataria seniūnui, kaip organizuoti darbus, efektyviai panaudoti nors ir kuklias seniūnijos dispozicijoje esamas lėšas. Manau, kad tokių lėšų ateityje seniūnijoms turėtų būti skirta žymiai daugiau, ir, ko gero, lėšų skyrimą reikėtų reglamentuoti įstatymu, nes dauguma savivaldybių, kaip matyti, nelinkusios stiprinti seniūnų galių, seniūnijų, kurių sudedamosios dalys yra seniūnaitijos, savarankiškumo. Manau, žymiai padidėtų seniūnai?ių sueigos reikšmė, jeigu seniūnijoms projektams ir programoms įgyvendinti skirtume, pavyzdžiui, 2 proc. savivaldybei skirtų asignavimų ir juos perskirstytume seniūnijoms atsižvelgdami į seniūnijos teritorijos plotą ir gyventojų skai?ių. Savaime suprantama, tokių seniūnai?ių sueigų svoris išaugtų, nes seniūnai?iai būtų ne tik seniūnui patariantieji asmenys, bet ir kolegialiai priimantys sprendimus dėl seniūnijai skirto biudžeto. Tokiu būdu seniūnai?ių sueiga taptų kaip savotiška, labai maža savivaldybė su apibrėžtomis tam tikromis funkcijomis.


Šiek tiek nustembu girdėdamas kai kurių bendruomenių atstovų samprotavimus, neva seniūnai?iais taps tie patys aktyvūs bendruomenių veikėjai, kurie ir taip dalyvauja bendruomenių veikloje. Taip pat tenka girdėti ir nuogąstavimų, ar atsiras žmonių, norin?ių savo laiką aukoti bendriems seniūnijų reikalams. Na aš asmeniškai manau, kad tokių žmonių turi rastis. Juk asocijuotose bendruomenėse taip pat ne visi gauna atlyginimą ar net kompensacijas už patirtus nuostolius, ta?iau žmonės dalyvauja veikloje. Nors Lietuvą ir sunku lyginti su Skandinavijos šalimis, kur per 80 procentų pilie?ių susivieniję į asociacijas, kad savo gyvenamąją vietovę, gyvenimą kartu darytų įdomesnį, laisvalaikį turiningesnį, o aplinką gražesnę, ko gero, dar ne visi pamiršome, kad ir savivaldybių tarybose, būdami tarybų nariais, ypa? mažesniuose rajonuose, dirbome be jokių kompensacijų. Nemanau, kad apmokamų savivaldybių tarybų narių sprendimai, pradėjus mokėti kompensacijas, pasidarė pastebimai geresni ir mažiau veikiami interesų grupių. Savo ruožtu manau, kad įtraukę į visuomeninę veiklą kuo daugiau gyvenamųjų vietovių atstovų, kurie demokratiniu būdu, per rinkimus, konkuruotų dėl galimybės dalyvauti pa?iame žemiausiame savivaldos lygmenyje, sudarysime prielaidas atrasti naujų, aktyviai veikian?ių gyvenamosios bendruomenėse lyderių, kurie vėliau galėtų pretenduoti į aukštesnes savivaldos institucijas.


Nors valstybės valdymo srityje tobulėjimui ribų nėra, manau, kad priėmus naująjį Vietos savivaldos įstatymą, seniūnijų lygmens viešojo administravimo sistema yra gana neblogai sutvarkyta. Kalbant apie tolimesnę savivaldos plėtrą, t.y. apie tiesioginius seniūnų rinkimus, turime tai suprasti kaip dar vieno savivaldos lygmens atsiradimą. Todėl einant tuo keliu, turime kalbėti ir apie Konstitucijos pakeitimus, įstatymu reglamentuoto atskiro biudžeto tam tikroms funkcijoms atlikti, bet ir savivaldai priskirtinų funkcijų, atsižvelgiant į Europos vietos savivaldos chartiją, kiekvienai seniūnijai skyrimą, nes jeigu seniūną rinksime, bet finansiškai daugelyje finansavimo sri?ių paliksime priklausomą nuo savivaldybės, manau, ne tik nepasieksime laukiamo rezultato, bet ir apskritai sukompromituosime seniūnų rinkimo idėją. Juk žmonės nori sprendimus priiman?ios, finansiškai savarankiškos ir problemas sprendžian?ios seniūno institucijos. Ta?iau, atsižvelgdamas į tai, kad dar vienas savivaldos lygmuo atsiranda regioniniame lygmenyje, drįstu abejoti, ar Lietuvai finansiškai pakeliama ir šiuo metu galėtų būti įgyvendinama visiškos savivaldos seniūnijų lygmenyje idėja, nes nemažai šalių, siekdamos mažinti administravimo išlaidas, eina savivaldybių, kurios apimdavo kelias arba vieną, nors ir nemažą, gyvenamąją teritoriją, stambinimo keliu. Mums, manau, reikėtų optimizuoti savivaldybių dydį, kai kurias savivaldybes šiek tiek pasmulkinant, ypa? esan?ias apie didesniuosius miestus, kaip ir buvo numatyta Vyriausybės programoje. Manau, kad pakankamo veiklos rezultatyvumo įvairiuose valstybės valdymo srityse galime pasiekti regioninės savivaldos lygmenyje rinkdami regionų tarybas ir iš jų narių regiono vadovą, savivaldybių savivaldos lygmenyje rinkdami savivaldybių tarybas ir iš jų rinkdami merą, jeigu liekame prie modelio, kada meras veikia kaip atstovaujamoji institucija ir kaip savivaldybės vadovas, o jeigu nuspręsime, kad meras bus renkamas tiesiogiai, tai jis privalės veikti kaip savivaldybės vykdomoji institucija ir savivaldybės vadovas. O seniūnijų lygmenyje, bent kol kas, seniūnus galėtume palikti kaip skiriamus savivaldybės administracinių padalinių vadovus, ta?iau juos skiriant, didžiausią įtaka ir lemiamą balsą, manau, privalo turėti gyvenamosiose vietovėse, tiksliau, gyvenamųjų vietovių bendruomenių rinkti atstovai, seniūnai?iai.



[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose




Leidiniai











Draugai




Andriaus Kubiliaus paskyra
Manto Adomėno blogas
Irenos Degutienės blogas
Donato Jankausko blogas
Kazio Starkevičiaus gandrai

Nuotraukų albumas


[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@delfi.lt
Edmundas Pupinis - TS LKD 2016