Edmundas Pupinis
Dienoraštis Biografija Galerija Video Archyvas
Dienoraštis

Seimo nariai apie nueinan?ius metus
1. Šiais metais beveik visi Lietuvos žmonės pajuto krizės naštą, priimta daug skaudžių, nepopuliarių sprendimų, dėl to daugelio pajamos sumažėjo. Ką, jūsų nuomone, šiais nueinan?iais metais padarė Seimas, kad palengvintų žmonėms sunkme?io naštą?


Jeigu situaciją vertintume tik Lietuvos kontekste, savaime suprantama, galėtume pasakyti, kad Lietuva išgyvena tikrą ekonominį sunkmetį. Ta?iau situaciją vertinant pasaulio kontekste, manau, galima vienareikšmiškai pasakyti, kad ne tik Lietuva, bet ir dauguma šalių, kurių ekonomika paremta eksportu, kurios turi mažas vidaus rinkas, kurios disponuoja nemažomis lėšomis, gaunamomis už iškastines žaliavas, taip pat išgyvena sunkmetį. Todėl, vertinant praėjusius metus, daugiau reikėtų vertinti šalių ir jų valdžios sugebėjimą priimti sprendimus, sušvelninan?ius ekonomikos susitraukimo ir finansinio sunkme?io pasekmes. Šiuo požiūriu šalys turėjo įvertinti ir, manau, priimdamos sprendimus įvertino savo unikalumą. Vienos, kurios turėjo sukaupusios tam tikrų finansinių rezervų, arba tos, kurių ekonomikai nemažą įtaką turi lėšos, gaunamos iš iškastinių energetinių išteklių, elgėsi vienaip, tos, kurios turi nemažas vidaus rinkas, elgėsi antraip, o tos, kurios nebuvo pasiruošusios ekonominiam sunkme?iui ir kurių pastarųjų metų ekonomikos plėtra didele dalimi buvo paremta skolintais pinigais, tarp pastarųjų, deja, buvo ir Lietuva, privalėjo elgtis dar kitaip. Lietuva, siekdama subalansuoti valstybės biudžetą ir, kiek įmanoma, sumažinti biudžeto deficitą, privalėjo ne tik mažinti valstybės išlaidas, bet ir įvesti į mokes?ių sistemą tuos, kurie jų nemokėjo, ir taip tolygiau paskirstyti mokes?ių naštą. Tokie veiksmai valstybei leido pasiekti palankesnių sąlygų skolintis, kad sunkme?iu būtų užtikrintos būtiniausios išlaidos, skirtos socialinėms reikmėms, koofinasavimui skirtos lėšos, kad galėtume įsisavinti ES lėšas. Deja, nueinanti valdžia nepaliko finansinio rezervo ne tik valstybės reikmėms, ištikus sunkme?iui, bet ir SODROS biudžete. Viskas buvo išleista, dar net avansu. Jau baigiantis 2008 metams SODROS išlaidoms trūko daugiau negu milijardo litų. Belieka tik spėlioti, kas būtų, jeigu nebūtų priimti ,,nepopuliarūs" sprendimai. Gal jau praeitų metų viduryje būtų sutrikusios ne tik kai kurios investicinės programos, bet ir socialinės išmokos, atlyginimų biudžetininkams išmokėjimas bei kitos būtinosios išlaidos, užtikrinan?ios sveikatos sistemos, ugdymo įstaigų funkcionavimą. Todėl turbūt daugelis sutiks, kad geriau sumažėjusios stabiliai gaunamos pajamos negu jokių. Be to, žmonių pajamos sumažėjo kur kas mažiau, negu procentaliai sumažėjo BVP dalis, skai?iuojant vienam gyventojui.


Kadangi Seime kuruoju kaimo reikalus, galiu pasakyti, kad, siekiant palengvinti ūkininkavimo sąlygas, žemės ūkio sektoriuje buvo priimtų ir pakankamai gerų sprendimų. Pirmiausiai Žemės ūkio ministerija labai supaprastino paramos iš ES fondų skyrimo sąlygas ir paspartino šių lėšų įsisavinimą, tiesiogines išmokas. Seimas pritarė keliems svarbiems Žemės ūkio ministro ir mano pateiktiems įstatymų projektams, tarp kurių Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas. Jį priėmus, žemės ūkio veiklos subjektams, kurių žemės ūkio valdos įregistruotos Žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir jų ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. neviršija 14 EDV (europinio dydžio vienetų), bus taikomi analogiški buitiniams vartotojams elektros energijos tarifai, o viršijantiems 14 europinio dydžio vienetų ribą žemės ūkio veiklos subjektams ir pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), gaunan?ioms elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų, atitinkamo tarifo galios dedamoji bus taikoma tik rugpjū?io - spalio mėnesiais. Labai savalaikis krizės sąlygomis buvo Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo Valstybinei mokes?ių inspekcijai buvo pavesta tikrinti, ar žemės ūkio produkcijos pirkėjai laiku, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atsiskaito su šios produkcijos pardavėjais. Gruodžio mėnesį Seimas pritarė mano pateiktam Pilie?ių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymui, kuriuo žemės ūkio subjektams rezervuojama laisva valstybinė žemė, kurią jie naudoja nuo 2004 m. rugpjū?io 7 d. Jei šie asmenys neturi teisės atkurti nuosavybės teises, tik jie galės toliau nuomoti šią žemę arba ją pirkti. Tokiu būdu ūkininkų įdirbta žemė apsaugoma nuo „išvadų" turėtojų atėjimo į šią žemę.
Todėl manau, kad nežiūrint ekonominio sunkme?io išvardinti ir kiti priimti sprendimai sudarys sąlygas tolimesnei šalies, taip pat ir žemės ūkio sektoriaus ekonominei plėtrai.


2. 2010 metų prognozės nedžiugina, jau pasitinkant naujus metus daug kas žino, kad gaus dar mažesnes algas, mažės socialinės išmokos, kai kurie gal pagalvos apie išvažiavimą iš Lietuvos. Ką galėtumėte palinkėti Lietuvos žmonėms, kad jie neprarastų vilties, turėtų daugiau optimizmo?


Ekonomikoje, kaip ir žmonių gyvenime, nebūna vien pakilimai. Deja, pastarasis ekonomikos kritimas itin skaudžiai palietė pasaulio ekonomiką. Ta?iau galima tik įsivaizduoti, kas būtų, jeigu ekonomikos kilimas, paremtas skolintomis lėšomis, Lietuvoje būtų užsitęsęs dar kelerius metus ir tik po to tas iškreiptos ekonomikos burbulas būtų sprogęs. Ko gero, tokiu ,,ekonomikos kilimu" būtų patikėję dar daugiau žmonių. Dar daugiau žmonių būtų susivilioję galimybe pasigerinti savo buitį skolintais pinigais ir įsigydami ekonomiškai nepagrįstai brangių pastatų, daiktų, automobilių ir būtų susikūrę dar didesnių ekonominių problemų. Deja, net tokia ekonomiškai stipri šalis kaip JAV nesugebėjo apsaugoti savo žmonių nuo finansų sistemos griūties sukeltų problemų. Nemažai žmonių ir ten prarado savo neišmokėtus būstus ir ne visai į patikimas rankas valdyti atiduotas senatvei kauptas santaupas. Todėl manau, kad ekonominis sunkmetis turėtų būti daug kam pamoka: daugelio šalių, taip pat ir Lietuvos, politikams, patiems pilie?iams. Tik gaila, kad žmonių atmintis gana trumpalaikė, juk praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje pasaulį, taip pat ir Lietuvą, buvo užklupusi ne ką mažesnė ekonominė krizė, kuriai, beje, taip pat nebuvo pakankamai pasiruošta. Todėl, manau, žmonėms ir savo kolegoms politikams linkiu surasti jėgų ir susitelkti išgyvenant šį sunkmetį, ypa? priimant sprendimus, leisian?ius užtikrinti ekonomikos kilimą, tikiuosi, netolimoje ateityje. Tam turime susitelkti reformuodami valstybės valdymo, sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės paramos sistemas ir nebijoti priimti reikiamus sprendimus, nors jie ir ne visada būna populiarūs.

(interviu ELTAI publikuotas DELFI portale)



[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose




Leidiniai











Draugai




Andriaus Kubiliaus paskyra
Manto Adomėno blogas
Irenos Degutienės blogas
Donato Jankausko blogas
Kazio Starkevičiaus gandrai

Nuotraukų albumas


[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@delfi.lt
Edmundas Pupinis - TS LKD 2016