Edmundas Pupinis
Dienoraštis Biografija Galerija Video Archyvas
Dienoraštis

Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio kalba Seime svarstant Vyriausybės ataskaitą
Praėjo metai ir 5 mėnesiai, kai pradėta įgyvendinti Vyriausybės 2008-2012 metų veiklos programa. Laikas esminėms permainoms trumpas, ta?iau mūsų šalies žemdirbiai ir kaimo gyventojai pajuto nemažai naudingų žemdirbiams permainų ir iš esmės pritaria vykdomai žemės ūkio politikai.

Šios politikos prioritetais tapo kaimo plėtros priemonės, kurios pasižymėjo kur kas intensyvesniu ir paprastesniu šeimos ūkių pagrindu veikian?ių smulkių ir vidutinių ūkių, alternatyvios žemės ūkio veiklos rėmimu, kaimo bendruomenių veiklos aktyvinimu, projektų, siekiant gyvenimo kokybės kaime gerinimo, įgyvendinimu. Siekiant įgyvendinti minėtas Žemės ūkio ministerijos ir ministro Kazio Starkevi?iaus iniciatyvas kardinaliai buvo atlikti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos pakeitimai - daliai paramos priemonių padidintas paramos intensyvumas, išplėstos paramos gavimo galimybės, supaprastinti paramos teikimo reikalavimai, supaprastintos paramos administravimo procedūros. Manau, Seimo nariai, susitinkantys su žemdirbiais, ir patys pajuto, kad žemdirbiai palaiko naujas priemones. Vien supaprastinta, iki 150 tūkst. Lt, parama pasinaudojo smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurie pagal seną tvarką negalėjo pretenduoti į jokią paramą. Naujai įsteigto paskolų fondo, net ir sunkme?iu nesumažėjusių ir laiku išmokamų tiesioginių išmokų dėka ES lėšų investavimas į Žemės ūkio gamybą ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo. Tai akivaizdžiai rodo ir skai?iai. Investicinėms žemės, maisto ūkio ir miškų sektoriaus priemonėms įgyvendinti per 2009 metus išmokėta 718,4 mln. litų paramos lėšų pagal 5,8 tūkst. paraiškų. Tai net 6,6 karto daugiau negu 2008 metais. Iš viso praėjusiais metais į Lietuvos kaimą su įvairios krypties parama investuota 1,7 mlrd. Lt. Tai padėjo šalies žemės ūkiui gyventi krizės sąlygomis, išvengėme masinių bankrotų grėsmės, sunkiu kasdieniniu darbu pasiekta gerų rezultatų ūkiuose. Nuo praėjusių metų ūkininkai, mažos įmonės ir kaimo gyventojai turi realią galimybę užsiimti ne tik žemės ūkio veikla, bet ir pradėti alternatyvų verslą. Alternatyvaus verslo skatinimo priemonėms įgyvendinti išmokėta 661,7 mln. litų pagal 194 paraiškas. 2008 metais ši parama visai nebuvo teikta. Turbūt nieks neišdrįs paneigti, kad ūkininkai, ūkininkaujantys pienininkystės ūkiuose, taip pat teigiamai vertina Vyriausybės sprendimus. Įvertinant sunkią padėtį pieno sektoriuje praėjusiais metais Vyriausybė rado galimybių pieno gamintojams išmokėti visas jiems numatytas išmokas už kvotinį pieną, ir net anks?iau, negu buvo tai daroma ne krizės metais. Aktyviai buvo įgyvendinamos ir priemonės, skirtos pieno sektoriui restruktūrizuoti. Manau, labai svarbus sprendimas, suteikiantis galimybę panaudoti ES struktūrines lėšas kooperatinėms pieno perdirbimo įmonėms steigti. Dabar žemdirbių ir žemės ūkių kooperatyvų pagrindu steigiama nauja kooperatinė pieno perdirbimo įmonė, kuri ne tik turės, bet, manau, jau ir turi įtakos pieno perdirbimo įmonių monopolijos ardymui ir jau šiuo metu prisideda prie stabilesnių pieno supirkimo kainų užtikrinimo.

 Dar viena naujovė, įvykusi praėjusiais metais, buvo ta, kad lietuviško, geros kokybės maisto vartotojai įgijo galimybę įsigyti maisto produktus tiesiogiai iš ūkininko ūkio. Vis daugiau ūkininkų, šiuo metu jau apie 100, nuolat prekiauja ūkininkų turgeliuose. Pastaruoju metu toliau tobulinama alternatyvios prekybos žemės ūkio ir maisto produktais prekybos sistema.

 Jau kelių rinkiminių kampanijų metu daugelis politinių partijų žadėjo panaikinti apskri?ių administracijas kaip nereikalingą struktūrą, ta?iau tik ši Vyriausybė ryžosi reformą įgyvendinti. Savaime suprantama, labai svarbi kaimui šiuo metu vykstanti apskri?ių viršininkų administracijų reforma, žemės tvarkymo ir ja disponavimo sistemos reforma. Seimas nagrinėja Vyriausybės pateiktų įstatymų pakeitimų paketus, įtvirtinan?ių apskri?ių viršininkų administracijų atliekamų žemės tvarkymo ir administravimo funkcijų perskirstymą tarp institucijų. Kei?iant įstatymus skatinamas žemės konsolidavimo procesas, o pakeitus įstatymus, į jį įtraukiami ne tik privatūs, bet ir valstybinės žemės bei nerezervinių miškų plotai. Siekiant efektyviai naudoti apleistas žemes, Vyriausybės programoje buvo numatytos tam reikalingos priemonės, kurioms įgyvendinti šiuo metu pateiktuose įstatymuose yra siūlomi reikalingi instituciniai įrankiai.

 Manau, reikėtų paminėti ir kitus, itin svarbius darbus. Siekiant lėšų taupymo, vykdomas Žemės ūkio ministerijos struktūros optimizavimas, valdymo modelio pertvarkymas bei jos pavaldume esan?ių įstaigų reorganizavimas. Jau Seimas pritarė augalininkystės priežiūros įstaigų reorganizavimui, ministerija vykdo žuvininkystės įstaigų reformą, Seime vėl bus atnaujintas Veterinarijos ir Maisto įstatymų naujos redakcijos projektų svarstymas. Minėtos pertvarkos jau šiuo metu duoda nemažą taupymo efektą.

 Nepamiršti ir klausimai, susiję su žemės ūkio gamybos plėtros ateitimi, t.y. rūpinimusi, kas mūsų ūkininkų laukia po 2013 metų. Rengiami pasiūlymai, formuojama Lietuvos pozicija Seimo Europos reikalų komiteto posėdžiuose, ES žemės ūkio ministrų forumuose. Reikėtų pasidžiaugti ir pastarojo laiko aktyvia Žemės ūkio ministerijos pozicija ieškant rinkų lietuviškai žemės ūkio produkcijai. Manau, ypa? svarbūs buvo ministro vizitai Kazachstane, Rusijoje, Ukrainoje, Azerbaidžane. Šias metais pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje įvyko atsakomasis Rusijos žemės ūkio ministrės vizitas. Svarbi aktyvi bendramin?ių paieška ES šalyse, tai jau šiais metais buvo įprasminta organizuojant Lietuvoje parodos metu forumą AGROBALT, kuriame dalyvavo ne tik kaimyninių šalių žemės ūkio ministrai, bet ir ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Da?ianas Čiolos.

 

Baigdamas noriu pažymėti, kad žemės ūkio politikos įgyvendinimo efektyvumą geriausiai parodo statistiniai duomenys. Lietuvos užsienio prekybos balansas, t.y. žemės ūkio ir maisto produktų eksporto dalis bendrame šalies eksporte nuo 15 procentų 2008 metais 2009 metais padidėjo iki 20 procentų, o teigiamas žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos balansas - nuo 0,75 mlrd. Lt. 2009 metais padidėjo iki 1,36 mlrd. litų 2009 metais.

 

Kaimo reikalų komitetas balsų dauguma pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 metų veiklos ataskaitai.

 

 

 



[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose




Leidiniai











Draugai




Andriaus Kubiliaus paskyra
Manto Adomėno blogas
Irenos Degutienės blogas
Donato Jankausko blogas
Kazio Starkevičiaus gandrai

Nuotraukų albumas


[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@delfi.lt
Edmundas Pupinis - TS LKD 2016