Edmundas Pupinis
Dienoraštis Biografija Galerija Video Archyvas
Dienoraštis

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko sveikinimo žodis konferencijoje „ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO SEKTORIAUS VIETA ŠALIES EKONOMIKOJE. LIETUVOS POZICIJA DERYBOSE DĖL ES BENDROSIOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS 2010-2020 M.

Gerbiami konferencijos dalyviai, sve?iai,

      Manau ne tik ?ia susirinkusieji, bet buvę žemės ūkio sektoriaus vystymo skeptikai, ypatingai po praėjusių ekonominio sunkme?io metų, negalėtų nepripažinti, kad žemės ūkis yra svarbi Lietuvos ekonomikai, savo specifiką turinti verslo šaka, kad žemės ūkis ir ateityje privalo susilaukti tinkamo dėmesio, nes investicijos į žemės ūkį ir kaimo plėtrą duoda su kaupu atsiperkantį ekoniminį efektą, ir kad žemės ūkis, ypatingai ekonomiškai sunkiu laikotarpiu, bene vienintelis rodė teigiamus finansinius rodiklius, taip pristabdydamas šalies ekonomikos kritimą.

 



Tai pat norė?iau priminti ir dar vieną, labai svarbų aspektą, turėjusį įtakos žemės ūkio sektoriui tampant lygiaver?iu šalies ekonomikos dalyviu, žemdirbiams įsijungiant į šalies mokestinę sistemą. Šis žingsnis parodė žemdirbių solidarumą su visais Lietuvos žmonėmis prisidedant prie visos šalies finansų sistemos stiprinimo. Deja, reikia pažymėti, kad kaip ir visam Lietuvos ūkiui, praėję metai nebuvo lengvi ir žemdirbiams. Ekonominės krizės metu, kaip ir įprasta krito žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, išaugo energetiniai kaštai, kurie sąlygojo trąšų kainų augimą. Visa tai, be abejo, mažino žemdirbių gaunamas pajamas. Ta?iau be objektyviai atsiradusių sunkumų, tenka pažymėti ir kai kuriuos priimtus sprendimus, leidusius operatyviau naudotis ES parama investicijoms, didinant paramos intensyvumą, ar apskritai, net ir sunkme?io laiku vykdant įsipareigojimus žemdirbiams, o kai kada ir paankstinant išmokas. Manau, gerai, kad žemdirbį pradėjome matyti ne tik kaip žemės ūkio produkcijos, žaliavos tiekėją, bet kaip svarbų proceso nuo lauko iki stalo dalyvį. Džiugu, kad kai kurie žemdirbiai ryžosi šią grandinę pilnai užpildyti patys, ta?iau suprantama, kad šioje grandinėje didelis vaidmuo tenka ir perdirbėjams. Todėl, manau, privalu pažymėti, kad mūsų perdirbėjai sugeba gerai konkuruoti savo prekėmis užsienio rinkose. Turime pasidžiaugti, kad bendromis verslo ir valdžios pastangomis ieškomos ir surandamos naujos rinkos, kad ne tik išliko teigiamas, bet ir gerėja bendras prekybos žemės ūkio produkcija balansas.

 Kaip kad atspindi šios dienos konferencijos pavadinimas, konferencija susideda iš dviejų dalių, tai žemės ūkio ir maisto sektoriaus vieta šalies ekonomikoje ir antra, aktualumu nenusileidžianti pirmajai - Lietuvos pozicija dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos 2014 - 2020 metais.

 Manau, labai svarbu viešai diskutuoti dėl žemės ūkio ir maisto sektoriaus svarbos, ta?iau vėlgi, labai svarbu diskutuoti ir dėl bendrų pozicijų siekiant Lietuvai priimtinų sąlygų naujajame finansiniame ES periode. Manau diskusija turi ir formalią pusę, nes ministras, ir derybose dalyvausiantys Lietuvos atstovai turi gauti tam tikrą žemdirbius vienijan?ių asocijuotų struktūrų ir politinės valdžios mandatą, ta?iau svarbu ir apskritai apsibrėžti kokių tikslų mes norėtume pasiekti per ateinantį finansinį periodą. Ar daugiau sieksime skatinti gamybą, ar paramą matysime kaip tam tikrą priemonę sprendžiant socialinės paramos kaime gyvenantiems įrankį, ar prioritetą teiksime kaimo plėtrai, ar ieškosime tam tikros pusiausvyros, stengdamiesi išlaikyti ankstesnio finansinio periodo finansavimo proporcijas.

 Apie Bendrosios žemės ūkio politikos ateitį kalbama jau ne pirma diena. Žinoma, tikėtasi daugiau sužinoti ką mąsto Europos Komisija, kai Komisaras atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Dacian Cioloş lankėsi AgroBalt 2010 parodoje, deja, praktiškai buvo kartojamas vienas atsakymas - teikit nuomones ir pasiūlymus. Savaime suprantama, vien asmeniškai komisarui sunku ką nors žadėti, todėl, manau, šiuo etapu tikrai svarbu išsakyti savo nuomones, dalyvauti diskusijose ne tik Lietuvos, bet ir ES lygmenyje.

Todėl norė?iau padėkoti tiems, kurie pateikė savo komentarus Komisaro Dacian Cioloş iškeltoje diskusijoje dėl BŽŪP po 2013 metų, kuriuos galima buvo teikti internetu. Tenka apgailestauti, kad tik nedaugelis ne tik žemdirbių, bet ir asocijuotų struktūrų teikėsi pateikti savo mintis. Vis dėlto sprendimai bus priiminėjami ES struktūrose ir mūsų norai ir pageidavimai turi būti išgirsti ten, o kaip žinia, kad būtų išgirsti, turi būti išsakyti, ir ne tik aukš?iausiu lygmeniu. Todėl palyginimui ir ateityje ragindamas aktyviau dalyvauti teikiant nuomones galiu priminti, kad į Komisaro kvietimą išsakyti savo nuomonę sureagavo 5000 respondentų, o iš Lietuvos tik 14. Todėl reikia tikėtis, kad mūsų kaimynai lenkai (1009 atsakymai) ir broliai latviai (417 atsakymų) išreiškė panašų į mūsų požiūrį į Bendrąją žemės ūkio politiką.

Kokia gi galėtų būti mūsų pozicija? Manau, niekas nesuabejos, kad Bendroji žemės ūkio politika ir po 2013 metų turi išlikti bendroji, finansuojama iš ES biudžeto.
Manau, kad naujame finansiniame laikotarpyje finansavimas turėtų daugiau atitikti BŽŪP keliamų tikslų įgyvendinimą. Galima būtų svarstyti ar nederėtų tiesiogines išmokas ir rinkos reguliavimo priemones išskirti į atskirus rams?ius, taip pat išlaikant atskirą kaimo plėtros ramstį bei gal būt sukuriant horizontalų klimato kaitos ramstį.

Komisaras D. Cioloş AgroBalt 2010 konferencijoje pažymėjo, kad būtina pertvarkyti tiesioginių išmokų schemą, pirmiausia atsisakant sąsajų su istoriniais referenciniais rodikliais. Savaime suprantama, šią mintį mes taip pat privalome aktyviai palaikyti. Tai būtų labai teigiamas sprendimas, ta?iau taip pat reikėtų nustatyti supaprastintą tiesioginių išmokų skyrimo schemą visoms ES valstybėms narėms. Kalbant apie tiesioginę paramą žemės ūkiui, mano nuomone, būtina akcentuoti, kad tiesioginės išmokos turi išlikti kaip žemdirbių pajamų palaikymo ir stabilizavimo priemonė. Tiesioginės išmokos turi remti viešųjų gėrybių teikimą visuomenei, už kurias nepilnai atlygina rinka.
Nors nuo 2011 metų visos tiesioginės išmokos turi būti atskirtos nuo gamybos, ta?iau ypa? pastaraisiais metais pamatėm, kad rinka negali visiškai nustatyti savo poreikių, todėl taip pat reikėtų svarstyti galimybę išlaikyti tam tikras tiesiogines išmokas susietas su gamyba, taip skatinant pa?ią gamybą ir piginant produkciją, skatinti jos vartojimą.

 Jau užsiminiau, kad svarstytina atskirti tiesiogines išmokas ir rinkos reguliavimo priemones į atskirus rams?ius. Tai reikštų, kad rinkos reguliavimo priemones būtina išlaikyti kaip stabilizuojan?ias rinkos sutrikimus. Be to, labai svarbu nustatyti rizikos prevencijos priemones. Savaime suprantama, svarbu kiek įmanoma užkirsti kelią pa?ių problemų atsiradimui, o ne tik spręsti iškilusius sunkumus. Praeiti metai ypatingai skaudžiai atsiliepė pieno sektoriui ir privertė visus susimąstyti kaip užtikrinti žemdirbių pajamas esant dideliems sutrikimams rinkose. Todėl, mano nuomone, svarbu atsižvelgiant į visuomenės interesą sukurti ES lygio žemės ūkio ir maisto produktų kainų palaikymo mechanizmus ir numatyti specialias kompensacines priemones nuostoliams, patirtiems dėl ekstremaliai neigiamo klimato poveikio, kompensuoti.

 Kuo toliau, tuo stipresnį vaidmenį žemės ūkyje atlieka kaimo plėtros procesai. Gegužės mėnesį pasirodė pranešimai, kad kaimo plėtros politika neturėtų būti BŽŪP dalimi, o būtų integruota į Sanglaudos politiką. Manau, kad kaimo plėtra ir ateityje turi išlikti sudėtine BŽŪP dalimi, nes kaimo plėtros procesuose, tokiuose kaip žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimas bei gamybos modernizavimas, kaimo verslas, infrastruktūros vystymas, aplinkosaugos užtikrinimas, kaimo bendruomeninis gyvenimas ir kituose, dalyvauja ne tik žemdirbiai, bet ir visi kaimo gyventojai. Atsižvelgiant į tai, kaimo plėtros politika, kaip atskiras BŽŪP ramstis, turi būti remiama ir tęsiama toliau ir jos tikslai turėtų būti struktūrinių poky?ių pagreitinimas, modernizavimas ir inovatyvumas, konkurencingumo didinimas ir išsivystymo lygių skirtumo visoje Europoje sumažinimas.

 Be žemės ūkio konkurencingumo didinimo ne mažiau svarbios sritys - infrastruktūros gerinimas, kaimo bendruomenių stiprinimas, jaunųjų ūkininkų skatinimas ir, apskritai, jaunų kaimo žmonių pritraukimas į žemės ūkio gamybą ir kaimo plėtros procesus. Manau, kad visos Europos Sąjungos mastu turėtų būti numatytos priemonės kaip spręsti kaimiškųjų vietovių gyventojų, o ypatingai ir žemdirbių amžiaus vidurkio didėjimą.

 Beje, šiuolaikiniame pasaulyje labai svarbus mokymasis ir inovacijų ir mokslinių tyrimų diegimas. Mes jau žengėme vieną žingsnį - įsteigtas integruotas mokslo, studijų ir verslo slėnis „Nemunas". Ties tuo neturėtume sustoti, o būsimame kaimo plėtros politikos įgyvendinime galima būtų numatyti priemones, kurios skatintų mokslo ir gamybos partnerystę, kad žemės ūkis galėtų pritaikyti aukštąsias technologijas ir inovacijas, būtų skatinama atsinaujinan?ių energijos šaltinių plėtra ir aplinkai palankios „žaliosios technologijos". Tai dar tikrai neišnaudotos nišos.

 Tenka pripažinti, kad mūsų atstovų derybose laukia nelengvas darbas. Žinoma, dabar vyksta tik mūsų vidaus, pirminės diskusijos, ta?iau jų tikslas, kad kai Europos Komisija šių metų lapkri?io mėn. pateiks Komunikatą dėl BŽŪP ateities po 2013 metų, jis būtų mums palankus. Todėl pasikartosiu - būtent dabar, dokumento išvakarėse labai svarbu išryškinti Lietuvos prioritetus ir turėti kiek įmanoma aiškesnę Lietuvos poziciją.

 Dėkoju už dėmesį ir linkiu vaisingos diskusijos.

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. liepos 2 d.

 



[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose




Leidiniai











Draugai




Andriaus Kubiliaus paskyra
Manto Adomėno blogas
Irenos Degutienės blogas
Donato Jankausko blogas
Kazio Starkevičiaus gandrai

Nuotraukų albumas


[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@delfi.lt
Edmundas Pupinis - TS LKD 2016