Edmundas Pupinis
Dienoraštis Biografija Galerija Video Archyvas
Dienoraštis

"Kėdainių kraštas" kalbina Edmundą Pupinį

1. Nuo apskri?ių reformos prabėgo keturi mėnesiai. Ar paspartėjo žemės grąžinimo procesas, ar gyventojams dabar yra patogiau atgauti žemės nuosavybę?

Kalbant apie apskri?ių reformą, galima konstatuoti, kad apskri?ių administracijos brangiai kainavo Lietuvos mokes?ių mokėtojams, o jų darbo efektyvumas buvo tikrai labai mažas. Apskri?ių administracijų darbuotojai dubliavo ministerijų ar savivaldybių darbą, todėl, panaikinus perteklinę valstybės instituciją, apskritį, sumažėjo biurokratizmo ir sutaupyta nemažai mokes?ių mokėtojų lėšų.

 



Kalbant apie žemės tvarkymo klausimus, kadangi prabėgo mažai laiko, o, be to, reikėjo atlikti daug su sistemos valdymo pertvarka susijusių veiksmų, manau, ankstoka daryti išvadas ir vertinti reformos sėkmę. Juk Seime tik birželio pabaigoje buvo priimti Žemės, Žemės reformos, Pilie?ių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir kiti susiję įstatymai, kuriais apskri?ių viršininkų vykdytos funkcijos žemėtvarkos srityje buvo perduotos vienam šeimininkui - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Per šį laikotarpį buvo rengiami ir priimti Vyriausybės nutarimai, leidžiantys įgyvendinti minėtus įstatymus, daromos pertvarkos šios institucijos struktūroje, rengiami konkursai į teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjų ir kitų specialistų vietas. Ta?iau labai svarbu tai, kad su žeme susijusių klausimų sprendimas žymiai priartėjo prie žmonių, nes sprendimai bus priimami ne apskri?ių centruose, o rajonų centruose esan?iuose Nacionalinės žemės tarnybos padaliniuose. Todėl turėtų sutrumpėti probleminių klausimų nagrinėjimo trukmė ir paspartėti sprendimų priėmimas. Kiek teko domėtis, žemės tvarkymo klausimų svarstymas ir sprendimų priėmimas vyksta pakankamai sklandžiai, o su pertvarka susiję darbai tikrai nesulėtino procesų. Savo ruožtu Kaimo reikalų komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, ir šią sesiją numato domėtis minėtais su pertvarka susijusiais klausimais.

2. Kada galima tikėtis žemės nuosavybės teisių atkūrimo pabaigos?

 Mano manymu, būtent apskri?ių administracijų panaikinimas yra esminė prielaida norint kuo grei?iau užbaigti nuosavybės grąžinimą jos teisėtiems savininkams.

 Visą žemės reikalų tvarkymą sukoncentravus vienose rankose - Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, žemėtvarkos darbai turi paspartėti, bus išleidžiama mažiau mokes?ių mokėtojų pinigų, o klausimų sprendimas taps operatyvesnis, skaidresnis. Svarbu, kad nuosavybės grąžinimo bylos bus tvarkomos elektroniniu būdu ir kiekvienas asmuo, norintis sužinoti, kokioje stadijoje yra jo žemės grąžinimo klausimas, tą galės padaryti internete.

 Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą Vyriausybė yra numa?iusi užbaigti 2012 metais. Manau, kad kaimo vietovėse žemės grąžinimo procesą visiškai užbaigti per ateinan?ius dvejus metus yra realu, ta?iau tai ženklia dalimi priklausys nuo skiriamų asignavimų žemės reformai. Šiuo metu svarstomame 2011 metų valstybės biudžete žemės grąžinimo darbams finansuoti siūloma skirti 20,8 mln. Lt. Tai tris kartus daugiau negu buvo skiriama praėjusiais metais.

3. Kaip vyksta žemės reforma Kėdainių rajone?

Kaip žinoma, blogiausiai žemės nuosavybės klausimai buvo sprendžiami apie didžiuosius Lietuvos miestus ir ten, kur dėl tam tikrų istorinių aplinkybių dar prieškary nebuvo įvykdyta žemės reforma ir buvo paliktas taip vadinamas ,,rėžininis" žemės padalijimo būdas. Savaime suprantama, interesas atgauti arba persikelti žemę kuo ar?iau didžiųjų miestų ypa? darė neigiamą įtaką žemės reformos vykdymui. Ten, kur žemė daugiau vertinama kaip priemonė verstis žemės ūkio gamyba, žemės reforma ir nuosavybės atkūrimas vyko kur kas sklandžiau.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, iki 2010 m. spalio 1 dienos Kėdainių rajone, kaimo teritorijoje, atkurtos nuosavybės teisės į visą pilie?io prašyme nurodytą plotą procentais nuo visų pateiktų prašymų skai?iaus sudaro 99,33 proc., tuo tarpu šalyje 97,93 proc. Kėdainių mieste šis skai?ius sudaro net 98 proc., o šalyje tik 70 proc. Ko gero, dėl tinkamos ūkininkauti žemės, taip pat dėl to, kad Kėdainių kraštas turi labai stiprių ūkininkų, Kėdainių rajone beveik visa naudojama asmeninio ūkio žemė yra privatizuota arba sudarytos šios žemės valstybinės nuomos sutartys, tuo tarpu kai šalies vidurkis 92 proc.

 4. Kada užsienie?iai galės pirkti Lietuvos žemę? Ar tai negrės mūsų valstybės nacionaliniam saugumui ir suverenitetui?

 Kaip yra žinoma, pereinamasis laikotarpis, kuriuo numatomas draudimas užsienie?iams įsigyti Lietuvoje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę, baigiasi jau ateinan?ių metų gegužės 1 d. Ta?iau pagal Stojimo į ES Sutartį, Lietuva gali prašyti pratęsti šį pereinamąjį laikotarpį dar trejiems metams. 2009 m. lapkri?io 26 d. Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl žemės ūkio ir miškų paskirties žemės pardavimo užsienie?iams draudimo pratęsimo", kuria pasiūlė Vyriausybei derėtis su Europos Komisija ir įrodyti pereinamojo laikotarpio, draudžian?io įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę užsienio subjektams, pratęsimo. Kaimo reikalų komitetas 2010 m. spalio 20 dienos posėdyje papildomai svarsė minėtą klausimą ir pasiūlė Vyriausybei kuo grei?iau apsvarstyti poziciją dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ir kreiptis į Europos Komisiją su prašymu pratęsti draudimą užsienie?iams įsigyti Lietuvoje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę iki 2014 m. gegužės 1 d.

Kadangi vis dar labai ryškus žemės kainų skirtumas tarp mūsų šalies ir daugelio Europos valstybių, be to, mūsų ūkininkų finansinės galimybės yra labai ribotos ir jie žemės rinkoje negali būti lygiaver?iai užsienio subjektų partneriai, manau, kad mūsų siekiamas pereinamojo laikotarpio pratęsimas turėtų būti siejamas su žemės reformos pabaiga, o žemės rinkos liberalizavimas užsienie?iams negali prasidėti tol, kol nebus užbaigta esminė žemės reformos dalis - nuosavybės atkūrimas. Ta?iau akivaizdu, kad vien tik formalus pereinamojo laikotarpio pratęsimas neužtikrins žemės kainų skirtumų suvienodinimo Lietuvoje ir ES valstybėse, nesukurs Lietuvoje sveika konkurencija grįstos žemės rinkos, galų gale neišspręs jau dabar susiklos?iusios situacijos dėl užsienie?ių neteisėtai įgytos žemės. Manau, kad tobulindami įstatyminę bazę negalime leisti, kad užsienie?ių neteisėtais būdais, dažniausiai per tre?ius asmenis, įgyta žemė būtų paprastai legalizuota iš karto pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Taip pat reikia skatinti ūkininkus įsigyti naudojamą žemę, nedaryti kliū?ių sudaryti nuomos sutartis, taip pat kuo grei?iau privalome pasiekti, kad būtų apskaityta visa fizinių ir juridinių asmenų valdoma žemė, o jos dabartiniai savininkai būtų aiškiai įvardinti viešame registre.

Nemanau, kad teisinga kelti klausimą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir suverenitetui, nes užsienie?iai jau ir dabar gali teisėtai įsigyti Lietuvoje žemės. Jeigu jie savo darbais, mokamais mokes?iais padės kurti mūsų pa?ių valstybės gerovę, nemanau, kad tai gali būti traktuojama kaip grėsmė mūsų suverenitetui. Ta?iau kur kas didesnę grėsmę kelia tie neaiškūs subjektai, kurie įsigyja žemės per tre?iuosius asmenis, dažniausiai mūsų valstybės pilie?ius. Deja, oficialiosios institucijos skundžiasi, kad negali nustatyti tokių neteisėtais būdais įsigytos žemės atvejų, ta?iau, kaip ir minėjau, tobulindami įstatyminę bazę, negalime leisti, kad tokiu būdu įsigyta žemė būtų legalizuota pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

5. Ar pritariate Žemės ūkio ministerijos siūlymui didinti mokes?ius už apleistą žemę? Kiek tie mokes?iai padidėtų, jei Seimas pritartų šiam klausimui?

 Nors pastaruoju metu, manau, dėl prasidėjusių diskusijų siekiant diferencijuoti žemės mokes?ius prižiūrimoms ir apleistoms žemėms situacija kiek pagerėjo, ta?iau tenka pripažinti, kad žemės ūkio paskirties žemės fondo būklė šalyje vis dar nėra patenkinama. Susiklos?iusi situacija lėmė sprendimą įsteigti valstybės įmonę „Valstybės žemės fondas", kuriai pavesta įgyvendinti valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, mažinan?ias apleistos žemės plotus.

Siekiant kuo efektyviau spręsti su apleistos žemės ūkio paskirties žeme susijusius klausimus, 2010 m. gegužės 5 d. Žemės ūkio ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė iš Finansų ir Teisingumo ministerijų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Valstybės įmonės Registrų centro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų atstovų. Darbo grupė konstatavo, kad dabartinė žemės mokes?io apskai?iavimo tvarka stabdo efektyvų žemės naudojimą ir žemės išteklių valdymą, bei pasiūlė:

- nustatyti teisės aktuose žemės mokes?io skai?iavimą nuo žemės vidutinės rinkos vertės, apskai?iuotos pagal žemės ver?ių žemėlapius;

 - savivaldybių taryboms suteikti teisę pagal įstatyme įtvirtintus kriterijus nustatyti konkretų žemės mokes?io tarifą intervalo ribose nuo 0,01 procento iki 4 procentų;

 - ženklų žemės mokes?io naštos padidėjimą sumažinti numatant nuolatinius žemės vertės mažinimo koeficientus tam tikros paskirties žemei;

 - iš esmės nepadidinti žemės mokes?io žemės ūkio veiklos subjektams, tinkamai prižiūrintiems žemės plotus;

 - apleistiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams nustatyti maksimalų žemės mokes?io tarifą ir netaikyti jokių nuolatinių žemės vertės mažinimo koeficientų;

 - numatyti pereinamąjį žemės mokes?io skai?iavimo tvarkos pakeitimo laikotarpį.

 Finansų ministerijai yra pavesta parengti atitinkamą Žemės mokes?io įstatymo pakeitimo projektą, o kai parengtam teisės aktui pritars Vyriausybė, jis pateks į Seimą, kur vyks pla?ios ir viešos diskusijos dėl naujos žemės mokes?ių skai?iavimo tvarkos. Naujos įstatymo nuostatos, susijusios su žemės mokes?io dydžiu, neturėtų paliesti žemę tinkamai prižiūrin?ių asmenų, ypa? žemdirbių, šią žemę naudojan?ių žemės ūkio produktų gamybai.

 6. Esate vienas Seimo narių, palaikan?ių seniūnijų ir seniūnaitijų galių stiprinimą. Kodėl reikalinga ši pataisa Vietos savivaldos įstatyme?

Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo nuostatas seniūnai?iai įgijo teisę atstovauti seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikian?iose valstybės įstaigose. Manau, ateina laikas, kuomet privalome diskutuoti dėl dar didesnių galių delegavimo, nes yra daug sri?ių, kur seniūnijos ir gyvenamųjų vietovių bendruomenės per seniūnai?ius ir seniūnai?ių sueigas pa?ios gali spręsti, kaip, siekiant numatytų tikslų, turėtų būti paskirstomos lėšos vienokioms ar kitokioms programoms įgyvendinti. Manau, kad kartu būtų ugdoma ir kitokia žmonių atsakomybė, o žmonės žinotų, kiek lėšų ir kokios yra problemos, kurias reikia išspręsti. Jei negalima išspręsti jų visų, reikia rinktis, kurią spręsti dabar, kurią atidėti. Kas geriau gali nuspręsti, kurios problemos svarbesnės, jeigu ne patys ten, bendruomenėse ir seniūnijose, gyvenantys žmonės. Beje, taip būtų ugdomi ir vietiniai lyderiai. Nes dabar, deja, dauguma kad ir vietos politikų lyderių kyla ne iš bendruomenių, o dažniausiai iš ne visada viešiesiems interesams atstovaujan?ių interesų grupių.

 Nors seniūnijų poreikiams lėšų yra skiriama, ta?iau tikrai nepakankamai ir jų paskyrimas priklauso nuo konkre?ios savivaldybės tarybos gerų norų, kurių daugumoje savivaldybių tikrai per maža. Manau, kad lėšų seniūnijoms turėtų būti skirta žymiai daugiau, o lėšų skyrimą reikėtų reglamentuoti įstatymu, nes ne visos savivaldybės linkusios didinti seniūnijų savarankiškumą, taip pat ir stiprinti jų galias. Manau, kad žymiai padidėtų seniūnai?ių sueigos reikšmė, jeigu įvairiems projektams seniūnijose įgyvendinti skirtume bent kelis procentus savivaldybei skirtų asignavimų. Kad kiltų mažiau gin?ų tas lėšas paskirstant seniūnijoms ir kad paskirstymo procesas būtų skaidresnis, manau, kad lėšas galima būtų paskirstyti iš anksto nustatyta tvarka, pavyzdžiui, atsižvelgiant į seniūnijos teritorijos plotą ir gyventojų skai?ių. Savaime suprantama, tokių seniūnai?ių sueigų svoris išaugtų, nes seniūnai?iai būtų ne tik seniūnui patariantys asmenys, bet ir kolegialiai priimantys sprendimus dėl seniūnijai skirto biudžeto paskirstymo.

 7. Pasisakote už tai, kad būtų neribojamos ūkininkų pensijos. Kodėl?

Mano nuostata yra ta, kad atsižvelgiant į ūkininkų pajamas, nereikėtų riboti ūkininkų pensijų. Atsižvelgiant į tai, kartu su kitais Seimo nariais ir buvau parengęs atatinkamas Socialinių išmokų perskai?iavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisas. Manau, kad ūkininkai neturėtų būti prilyginami paprastiems pensinio amžiaus samdomiems darbuotojams dėl savo veiklos specifikos. Juk samdomas darbuotojas turi pasirinkimo laisvę, t.y. gali nutraukti darbo sutartį. Kur kas į sudėtingesnę situaciją patenka ūkininkas, kuris negali taip visko imti ir pamesti, nes jam pasitraukti iš veiklos kur kas sudėtingiau ne tik, kad ūkio taip staigiai neįmanoma atsisakyti, bet dažnai ir dėl tam tikrų įsipareigojimų susijusių su gauta ES parama ar išmokom. Ko gero neveltui sakoma, kad ūkininkas, tai daugiau negu profesija, tai savotiškas gyvenimo būdas. Be to, ūkininkai bene vieninteliai šiuo metu kaime sukuria vieną, kitą darbo vietą.

 8. Kokiu šiuo metu darbu Seime esate užsiėmęs?

 Šiuo metu Seime bene svarbiausias darbas yra 2011 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto svarstymas. Reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į bendrą, vis dar gana sunkią šalies finansinę padėtį, tenka pasidžiaugti, kad Vyriausybei pavyko numatyti palankius žemės ūkiui asignavimus.

 Visumoje 2011 m. numatoma skirti žemės ūkiui 2 mlrd. 850 mln. litų arba 282 mln. litų daugiau negu 2010 metais. Labai svarbu, kad Vyriausybė rado galimybių užtikrinti kaimo plėtros priemonių bendrąjį finansavimą, apmokėti ankstesniais metais prisiimtus tęstinius įsipareigojimus. Tam tikslui 2011 metais numatoma skirti 23 mln.litų daugiau bendrojo finansavimo lėšų. Vėl numatoma skirti 3 mln. Lt. kaimo bendruomenių projektams finansuoti, taip pat numatoma padengti buvusius įsiskolinimus ir skirti finansavimą biodegalų gamintojams. Kaip ir minėjau, kur kas didesnis finansavimas skiriamas žemės reformai vykdyti: žemės gražinimo darbams finansuoti siūloma skirti 20,8 mln.lt, o kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę mokėti 5 mln.lt.. Kaimo reikalų komitetas jau apsvarstė 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir jam pritarė.

 Siekiant teisiškai reglamentuoti ūkininko bankroto procedūras, Kaimo reikalų komitetas pritarė mano iniciatyvai sudarytai darbo grupę, kuriai tenka vadovauti. Ši grupė, kurioje be Seimo narių yra ir ūkininkų atstovų, šiuo metu rengia Ūkininko ūkio įstatymo papildymo projektą, kuriame ir turėtų būt numatyta visa ūkininko bankroto procedūra, nes mūsų nuomone, šiuo metu rengiamas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, ūkininko ūkio bankroto atveju negali pilnai atsižvelgti į su ūkininkavimo ypatumais susijusias aplinkybes.

 Artimiausiu metu numatome svarstyti kaip įgyvendinamos Kaimo plėtros programų priemonės skatinan?ios kurti verslo įmones kaimo vietovėse, vystyti tradicinių amatų plėtrą. Dar lapkri?io mėnesį komitete bus nagrinėjamos su veislininkyste susijusios problemos, vykdoma parlamentinė kontrolė žemės reformos klausimais.

 Kadangi nuo 2013 metų ES numatomi nemaži poky?iai Bendrojoje žemės ūkio politikoje, komitetas ir toliau sieks kad būtų suvienodintos tiesioginės išmokos tarp naujų ir senų Europos valstybių. Panašios diskusijos vyks ne tik Seime, Europos reikalų komitete, bet ir ateityje ieškosime sąjungininkų bendraudami su kitų valstybių parlamentarais, raginami juos palaikyti mūsų poziciją.

 "Kėdainių kraštas" Gerų žinių laikraštis Kėdainių miesto ir rajono žmonėms



[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose




Leidiniai











Draugai




Andriaus Kubiliaus paskyra
Manto Adomėno blogas
Irenos Degutienės blogas
Donato Jankausko blogas
Kazio Starkevičiaus gandrai

Nuotraukų albumas


[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@delfi.lt
Edmundas Pupinis - TS LKD 2016